Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Kaip pažabosime uždegimą ateityje?

Uždegimo metu mūsų kūnas duoda atsaką sužeidimui ar infekcijai
Nuotraukos

 

Uždegimo metu mūsų kūnas duoda atsaką sužeidimui ar infekcijai ir natūraliai šis mechanizmas yra sveikas bei itin naudingas, atliekantis svarbią apsauginę - gynybinę funkciją. Tačiau kai kada šis organizmo atsakas ir „teisėtas“ noras apsiginti tampa nebesuvaldomas. Toks nekontroliuojamas atsakas ne tik gali pabloginti sužeidimą ar infekciją, bet ir išsivystyti į sunkias lėtines uždegimines ligas.

Tačiau Monash instituto (Australija) mokslininkai, suvieniję jėgas su to paties instituto farmacininkais, atrado vieną svarbią sudėtingos uždegiminio proceso dėlionės detalę, - skelbia stke.sciencemag.org. Ši detalė ne tik gali padėti suvaldyti įsiaudrinusį uždegimo procesą, bet ir rasti efektyvius vaistus nuo tokių su uždegimu susijusių lėtinių ligų, kaip aterosklerozė (sukelianti miokardo infarktą, antrojo tipo diabetą ir kitas lėtines ligas).

Mokslininkai atskleidžia, kad tam tikri baltymai, nuo kurių priklauso baltųjų kraujo kūnelių atsakas į uždegimą, gali veikti šias ląsteles daugybe įvairių būdų. Būtent baltieji kraujo kūneliai - leukocitai - „puola“ mūsų organizmo agresorius. Šie agresoriai gali būti patys įvairiausi. Štai išoriniai – virusai, bakterijos, pelėsiai, grybeliai ir kiti parazitai. Tačiau prie išorinių priskiriami ir sumušimai, nudegimai, nušalimas, cheminės medžiagos. Vidiniai agresoriai – trombai, nekrozė, kraujo išsiliejimas. Tad uždegimo šaltinių mastas be galo didelis, o tie patys baltieji kūneliai, apsaugantys mus, yra atsakingi ir už pailgėjusį bei organizmui nebenaudingą atsaką.

Pasirodo, baltuosius kraujo kūnelius veikiantys baltymai chemokinai įvairių reakcijų metų gali sukelti stiprų arba silpnesnį baltųjų kraujo kūnelių atsaką. Tai ištyrus buvo daroma prielaida, kad ir ūmus (stiprus, trumpalaikis) bei lėtinis (ilgalaikis, silpnesnis, bet labiau varginantis) skausmai su tuo susiję. Taigi išmokus reguliuoti chemokinų reakcijos stiprumą į pažeidimą ar modeliuojant jį priklausomai nuo situacijos, galima būtų reguliuoti ir baltųjų kraujo kūnelių imunologinį atsaką į pažeidimą bei to atsako trukmę, stiprumą. Esant užsitęsusiai, per didelei imunologinei priešuždegiminei reakcijai tą reakciją būtų galima slopinti ir taip išvengti lėtinių uždegiminių ligų.

Kokiu būdu tai padaryti? Planuojama sukurti tokias vaistų molekules, kurios veiktų chemokinus ir darytų įtaką jų funkcijai.