Kam kvepia pelargonijos

Net augalų nemėgstantis žmogus neišvengiamai su jais susiduria. O tiems, kurie juos vertina ir rūpinasi, augalai atsilygina teigiamomis emocijomis. Anksčiau žmonės nebuvo taip nutolę nuo gamtos, labiau pažino ją ir buvo jos dalis. Tegu ir intuityviai, bet jie suprato augalų teikiamą naudą. O dabar jau ir mokslas patvirtino daugelį senolių tiesų. Todėl nesistebėkime, kad metams bėgant ims kvepėti pelargonijos.

Gamtoje esame lygūs

Vyresnioji Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) botanikė ir Oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė sako, kad santykis su augalais gali būti aktyvus ir pasyvus.

Pasak jos, aktyvus augalų auginimas leidžia žmogui pasijusti lygiaverčiu gamtoje: jis ne tik vartoja, bet ir duoda: sodina, prižiūri, rūpinasi. Tai labai svarbu žmonių socializacijai.

„Žmonės, auginantys augalus ar gyvūnus, daugiau bendrauja, jie yra drąsesni, jiems lengviau pradėti pokalbį“, – sako T. Jokšienė.

Kada „burkuoja“ augalai?

Botanikė pasakojo, kad augalai buvo tirti melo detektoriumi. Kai prie augalų prieidavo žmogus, kuris rūpinosi jais, laistė, kalbėjo malonius žodžius, džiaugėsi jais, detektorius brėžė švelnias linijas; kai ateidavo augalų nemėgstantis žmogus, kuris kalbėjo nemalonius žodžius (pvz., jog šie trukdantys, yra negražūs ir pan.), kreivė iškart tapdavo aštri.

Po kelių dienų pakakdavo tokiam žmogui tik įeiti pro duris, kreivė iškart tapdavo aštri. Tačiau vos tik kambaryje pasirodydavo pirmasis žmogus, augalai, pasak mokslininkų, tiesiog „burkuodavo“.

Valo orą

T. Jokšienė portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad pasyviai augalais mes visi naudojamės, net jei ir nemėgstame ar neauginame jų. 1989 m. Amerikos nacionalinė aeronautikos ir kosmoso erdvės tyrimo valdyba (NASA) atliko patikimus instrumentinius tyrimus. Jais įrodė, kad kambariniai augalai (dracenos, gerberos, chrizantemos ir kt.) veiksmingai valo uždarų patalpų orą, naikindami kenksmingas chemines medžiagas: formaldehidą, benzeną,trichloretileną ir kt.

Tyrėjai įleisdavo tam tikrą šių medžiagų kiekį į kambarį ir tris kartus per parą matavo. Paaiškėjo, kad visi 50 augalų (tiesa, ne visi vienodai) sumažino šių cheminių medžiagų koncentraciją patalpoje. Šį tyrimą mokslininkai atliko, siekdami sukurti tinkamas sąlygas gyventi kosminiuose laivuose, juk astronautai juose būna ilgą laiką. Panašių tyrimų atlikta ir Vakarų Europoje. Iš viso ištyrinėta gal 200 kambarinių augalų.

Naikina virusus

T. Jokšienė pasakojo, kad augalai į aplinką išskiria lakiąsias fitoorganines medžiagas. Jos neleidžia daugintis mikroorganizmams arba juos sunaikina.

„Įdomus dalykas: patalpoje, kurioje auga augalų, yra mikroorganizmų, bet beveik nėra ligas sukeliančių. O kai nėra augalų, mikroorganizmų sumažėja, tačiau daugėja patogeninių, kurie sukelia įvairiausias ligas. Gamtoje nėra tuščios vietos“, – įsitikinusi pedagogė.

Štai, pavyzdžiui, mūsų močiutės augindavo mirtas, kurios gali sunaikinti gripo virusus. Tačiau šie augalai, pasak T. Jokšienės, dabar nepopuliarūs. „Jos nebegali augti tokiomis sąlygomis. Močiutės gyveno vėsiuose kambariuose. Mirtos atėjusios iš Viduržemio jūros pakrančių. Mūsų butuose joms jau per šilta“.

Sanatorijos – pušynuose

T. Jokšienė priminė, kad visi žino klasikinę augalų savybę – jie mažina CO2 kiekį aplinkoje.

„Taip pat visi žinome, koks mums naudingas deguonis. Augalai išskiria fitolakiąsias medžiagas, kurios deguonies molekulę verčia į deguonies joną. Jis priklauso lengvųjų neigiamų jonų grupei, teigiamai veikiančiai mūsų sveikatą“, – pasakojo pokalbininkė.

Jos teigimu, juk anksčiau ne šiaip sau statydavo sanatorijas pušynuose: „Žmogus be vaistų sveikdavo: pušis daugiausia išskiria fitolakiųjų medžiagų. Jų padaugėja ir po griaustinio, ir pavasarį, kai sprogsta pumpurai. Mes tai žinome, bet dabar kažkodėl tuo nebesinaudojame“, – apgailestavo T. Jokšienė.

Be to, lengvieji neigiami jonai reguliuoja kraujo spaudimą (sumažina arba padidina), didina plaučių tūrį. Sergantieji pasveiksta greičiau, o sveiki išlieka darbingi ir nesuserga.

Botanikė atkreipė dėmesį, kad deguonies gali būti daug ore, bet jei nėra neigiamų jonų, daugeliui gali pasireikšti nuovargis. Jų turėtų būti apie 3000 viename kubiniame centimetre, paprastai mūsų patalpose –tik keliasdešimt.

Kaktusai Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje. Ilonos Petrovės nuotr.

Augalai – sveikatai

Be to, kad augalai drėkina mūsų orą ir dėl to tik geriau mūsų plaukams, akims bei odai, jie naudingi ir savo eteriniais aliejais. Pasak T. Jokšienės, jau mūsų močiutės tai žinojo. Tačiau jau dabar ir mokslas įrodė, kad eteriniai aliejai veikia sveikatą. Štai japonų mokslininkai įrodė, kad citrinmedžio aromatas gerina darbą kompiuteriu: klaidų skaičius sumažėja apie 60 proc. Tačiau botanikė perspėjo, kad žmogaus organizmas atpažįsta tik natūralius, ne sintetinius kvapus.

Daugelis juokauja, kad pelargonijos – močiučių gėlės.

„Nieko nuostabaus, – sakė botanikė. – Šios gėlės reguliuoja nervų sistemą. Vieniems (dažniausiai vyresniems) pelargonijos kvepia, kitiems – smirda. Tad jei jos smirda, vadinasi, nervų sistema dar gana stabili. Bėgant metams pelargonijos ima kvepėti. Ir kai tik tai pajuntame, ją reikia pasistatyti šalia“.

Lavinami pojūčiai

T. Jokšienė portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad būdami šalia augalų mes galime lavinti visus savo pojūčius: regą, uoslę ir pan. Vien žalios spalvos priskaičiuojama apie 900 atspalvių. Deja, lietuvių kalboje mes net neturime tiek jos pavadinimų. Pasak botanikės, akis, žiūrėdama į žalią spalvą, naudoja mažiausiai energijos, skirtingi atspalviai neleidžia pavargti nuo monotonijos.

„Kaip minėjau, kvapai irgi gerina savijautą. Žinoma, garso augalai neišskiria, tačiau būdami tarp jų mes galime įsiklausyti į tylą. Reikia nutildyti sąmonę, kad išgirstum pasąmonę. Nutilti, kad iš vidaus kiltų idėjos, mes galėtume kurti, atsiverti“, – teigė T. Jokšienė.

Beje, lauke augalai mažina triukšmą, o patalpoje keičia akustiką. Tad labai teisinga augalus statyti patalpos kampuose.

Geltonoji žvakūnė Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje. Ilonos Petrovės nuotr.

Pervargstame nuo dirgiklių

T. Jokšienė sakė, kad senovės žmones per dieną veikdavo keli dirgikliai, pvz., suriaumojo žvėris. „Tuomet žmogus įsitempia ir svarsto, ką daryti: bėgti, slėptis ar gintis. Dabar tų dirgiklių labai daug. Vien reklama – kas 30 sekundžių vis kita bando atkreipti į save dėmesį, siunčia dirgiklius. O kad žmogus galvoje išlaikytų vieną mintį, kai aplinkui begalė dirgiklių, smegenys turi blokuoti kitus. Tam sunaudojama labai daug energijos. Ir mes vaikštome pervargę nuo įtampos ir dirgiklių – ne nuo fizinio darbo“, – teigė T. Jokšienė.

O gamtoje tų dirgiklių mažai, žmogaus smegenys pailsi, jis tampa ramus ir saugus. O kai žmogus nusiramina, didėja darbingumas, mažėja stresas, gerėja sveikata, išauga gyvybingumas.

„Tada ir visokius dirgiklius lengviau atremti. Todėl nueiti į parką pasivaikščioti turėtų būti privaloma šiuolaikiniam žmogui“, – juokėsi botanikė.

Poveikis personalui

Norvegijoje, – pasakojo T. Jokšienė, buvo atlikti personalo tyrimai. Vienose įmonėse buvo augalų, kitose – ne, o trečiose darbuotojai augalus matydavo tik pro langą. Mokslininkai matavo kraujo spaudimą, apklausė žodžiu. Šis tyrimas įrodė, kad augalai tiesiogiai veikia darbingumą. Ne itin pastebimai, tik keliais procentais, tačiau pakilęs darbingumas buvo stabilus.

Pasak jos, augalai mažina stresą. O kai žmogus ramus, mažiau sutrikęs, jis greičiau suvokia užduotį, gali ją lengviau vykdyti.

T. Jokšienė įsitikinusi, kad augalai didina aplinkos vertę: tiek lauke, tiek namuose. Kokie prižiūrėti karališkųjų šeimų sodai! Jos nuomone, didikai jautė poreikį ne tik imti, bet ir duoti aplinkai.

„Ar pastebėjote, kai į Lietuvą atvyksta karališki asmenys ar vyksta Europos Sąjungos viršūnių susitikimai, labai puošiama aplinka. Per posėdį prieš kiekvieną yra padėta po augalą, – pasakojo T. Joškienė. – Augalai sukuria karališką aplinką. O kai esi tokioje aplinkoje, tu elgiesi kitaip, net žodžius renkiesi kitokius“.

Pasak botanikės, „karališkas“ – tai ne institucinis įvertinimas, tai – būsena. Tu gerbi šalia esančius kitus organizmus. O kai gerbi kitą, iškart maloniau bendrauti.

Šeriuotoji labravenė Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje. Ilonos Petrovės nuotr.

Sumažintų eiles

„Amerikoje atlikti tyrimai įrodė, kad augalai padeda greičiau sveikti po operacijų, teigiamai veikia pacientų savijautą. Tačiau Lietuvoje medikai nelabai į tai palankiai žiūri, – apgailestavo T. Jokšienė. – Kiek kalbėjau, daugelis sakė, kad palatose negali būti augalų, nes jie neva teršia orą, dulkių atsiranda. Tačiau tai netiesa! Priešingai – dulkėtumas patalpoje sumažėja, viskas nusėda ant augalų. Gal dezinfekavimui trukdo? Gal papildomas darbas?“.

Botanikė svarstė, kad poliklinikose reikėtų įkurti kažką panašaus į žiemos sodą.

„Dabar skundžiamasi, kad poliklinikose didelės eilės. Neretai išgirsi, kad močiutės ateina tik pasikalbėti, sėdi prie kabinetų ir taip susidaro eilės. Įkurdinus tokį sodą, jame galėtų budėti viena slaugytoja. Močiutės galėtų viena su kita pasišnekėti, pakalbėtų apie ligas ir praeitų tos problemos. O jei dar slaugytoja kokį patarimą duotų, jos būtų laimingos“.