Keliautojo atmintinė – ligos, kuriomis galite užsikrėsti svetur

Kelionės – ne vieno žmogaus mėgstama veikla ir hobis. Neišdildomi įspūdžiai, gražios vietos, kitokie žmonės... Tačiau ne viskas rožėmis klota – verta pasidomėti, kokiomis ligomis galite užsikrėsti keliaudami.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pirmiausia pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas. Jis įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt.

Hepatitas A
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur prastos sanitarinės sąlygos. Hepatitas A – viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti keliautojai. Ji ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis. Didelė rizika tiems, kurie gyvena blogose sanitarinėse sąlygose ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems vyresniems nei 1 m. asmenims, vykstantiesiems į endemines hepatito A teritorijas. Saugi ir labai efektyvi hepatito A vakcina vartojama nuo 1992 m. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama netgi ir išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2–4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6–24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.

Hepatitas B
Potenciali hepatito B rizika yra visiems asmenims, išvykstantiems į endemines hepatito B teritorijas, nes kiekvienam, ypač išvykstančiam ilgesniam laikui, gali prireikti medicinos pagalbos. Ypač didelė hepatito B rizika yra asmenims, kontaktuojantiems su krauju ar kitais žmogaus organizmo skysčiais, turintiems nesaugių lytinių santykių. Rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, kontaktuojantys su pacientų krauju, asmenys, kuriems perpilama kraujo, atliekamos operacijos, įvairios medicininės ar kitos procedūros (akupunktūra, tatuiruotės ir kt.), bei vartojantieji intraveninius narkotikus. Besivystančiose šalyse hepatitas B gali plisti ir tiesioginio kontakto būdu, ypač jei yra nedidelių odos pažeidimų. Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6–12 mėn.). Kadangi hepatitui B būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmosios dvi vakcinos dozės gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji – grįžus iš jos.

Hepatitas E
Hepatitas E paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur prastos sanitarinės sąlygos. Didelė rizika yra keliautojams, kurie gyvena blogose sanitarinėse sąlygose ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Skiepai nuo hepatito E neseniai buvo registruoti Kinijoje. Reikia 3 vakcinos dozių, kad susidarytų apsauga nuo šios infekcijos. Atlikti tyrimai parodė, kad įgaunama apsauga 2 metams, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai.

Geltonasis drugys
Geltonasis drugys – virusinė liga, kurią platina uodai. Paplitęs Afrikos, Centrinėje ir Pietų Amerikos šalyse. Šia liga galima užsikrėsti endeminėse teritorijose, ypač jei lankomasi neurbanizuotose, miškingose vietovėse (džiunglėse) arba miestuose protrūkių metu. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta.

Meningokokinė infekcija
Meningokokinė infekcija paplitusi kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Protrūkiai dažniausiai kyla lapkričio-birželio mėnesiais. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys serologiniais A, B, C, D, X, Y, Z meningokokinės infekcijos tipais arba sveikas meningokokų nešiotojas. Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą.

Stabligė
Stablige užsikrėsti galima bet kurioje šalyje. Ligos sukėlėjai gyvuoja žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnose, todėl jų yra dirvoje, mėšle, todėl taip jie gali patekti ant daiktų. Stablige užsikrečiama pro pažeistą odą, kai žaizdos užkrečiamos dirvožemiu. Keliautojai turėtų būti apsaugoti nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastimi.

Difterija
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių ir planinių skiepų retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba sveikas toksigeninių bakterijų nešiotojas. Pagrindinis plitimo būdas – lašelinis, plinta per orą, galima užsikrėsti ir per užkrėstą pieną, buitinius daiktus, žaislus, sąlyčio metu per įvairius odos pažeidimus.

Japoniškas encefalitas
Paplitęs beveik visoje Azijoje (Korėja, Japonija, Vietnamas, Kinija, Tailandas, Pakistanas, Bangladešas, Nepalas, Šri Lankoje, Malaizija, Indonezija, Filipinai, Indija, Birma, Indijos okeano salos). Pietryčių Azijoje sukėlėjo perdavimo suintensyvėjimas susijęs su lietinguoju sezonu. Atogrąžų klimato zonose sukėlėjas cirkuliuoja ištisus metus. Vasaros ir rudens sezono metu sukėlėjo perdavimas suintensyvėja vidutinės klimato juostos Kinijos, Japonijos, Korėjos bei Rytinės Rusijos Federacijos srityje. Rizika priklauso nuo sezono, kelionės trukmės, veiklos (stovyklavimas, žygiai ir kt.), apgyvendinimo tipo. Didelė rizika lietingojo sezono metu mažai apgyvendintose kaimo teritorijose. Dėl mažo ligos paplitimo ir vakcinos sukeliamų nepageidaujamų reakcijų, vakcinacija nerekomenduojama visiems keliaujantiems į Aziją. Skiepijimai gali būti rekomenduojami keliautojams vykstantiems į endemines teritorijas vasaros-rudens sezonų metu ir planuojantiems daug laiko praleisti gamtoje.

Cholera
Cholera daugiausia registruojama besivystančiose šalyse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos ir trūksta geriamo vandens, bei karo nuniokotose teritorijose, ypač Afrikoje ir Azijoje, kiek mažiau Vidurio ir Pietų Amerikoje. Išsivysčiusiose šalyse pasitaiko tik įvežtinių atvejų. Rizika užsikrėsti cholera keliautojams labai maža net ir tose šalyse, kur registruojami susirgimai. Didelė rizika gali būti tik humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams stichinių nelaimių vietovėse, pabėgėlių stovyklose ir pan. Skiepytis gali būti rekomenduojama tik tiems, kuriems yra ypač didelė rizika užsikrėsti. Rekomenduojama tik geriamoji vakcina nuo choleros. Inaktyvuota geriamoji choleros vakcina pasižymi tam tikru apsauginiu poveikiu ir prieš E. Coli ir kartu – ,,keliautojų diarėją“. Vis tik šios vakcinos efektyvumas po dviejų vakcinos dozių yra trumpalaikis (tik pirmuosius 6 mėn. jis siekia 85–90 proc.), todėl net ir pasiskiepijus būtina vengti nesaugaus maisto ir vandens.

Patarimai keliautojams
Į kelionę rekomenduojama pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus, bet kuriomis aplinkybėmis, galėtumėte rasti tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elastinio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat vartojate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamiršdami gydytojo recepto. Preparatų nuo alergijos vertėtų turėti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus, vabzdžių įkandimus. Kelionėje praverstų ir repelentai nuo vabzdžių, priemonės nuo saulės, vaistai nuo virškinimo sistemos sutrikimų.
Norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą. Keliaujantiesiems patariama negerti vandens iš čiaupo, nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Kai kuriose šalyse, naudojama gausybė mums ne visada įprastų prieskonių, tad pirmomis kelionės dienomis patartina patiekalus ragauti, jų nepadauginant. Rekomenduojama į kelionę pasiimti skrandžio veiklą reguliuojančių vaistų.
Dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas. Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, pakyla temperatūra, vemiate ar išmatose pastebite kraujo – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus, gydytoją būtina informuoti, kad buvote išvykęs.

Nepamirškite sveikatos draudimo
Vykdami į užsienį pasirūpinkite sveikatos draudimu. Nelaimės atveju tai apsaugos nuo didelių finansinių nuostolių, jeigu teks kreiptis pagalbos į tos šalies medikus. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, vienoje ES ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyje narėje apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijos Konfederacijoje. Tam, kad galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turėti tai patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę.
Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse. Kortelė išduodama ir keičiama tik apdraustojo prašymu. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame pateikite savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kortelę ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą.