Kodėl gimdyti po trisdešimties nėra blogai

Greitėjantis didmiesčio gyvenimo tempas, noras sėkmingai kilti karjeros laiptais ar įgyti kelias specialybes ir kiti panašūs faktoriai neabejotinai pakeitė šiuolaikinės moters gyvenimo ritmą. Tuokiamasi, o ir vaikų susilaukiama vėliau nei, tarkim, prieš kelis dešimtmečius. Netyla ir diskusijos, kada geriausiai susilaukti vaikelio – ar iki 25 metų, ar vėliau, atsižvelgus į aplinkybes ir norą jų turėti, o ne vien į kūno biologinį pasiruošimą suteikti gyvybę.

Ir nors vieno atsakymo tikrai nėra ir abu variantai turi daugybę pliusų bei minusų, šįkart norime pradžiuginti vyresnes mamas ar vyresnes moteris, kurios planuoja nėštumą, o gal dvejoja, ar verta gimdyti po trisdešimties.

Mat nėštumas vėlyvesniame amžiuje turi ne vieną privalumą.

Vėlyvesnis gimdymas – ilgaamžiškumas?

Pradėkime nuo 2014 metų vasarą atlikto ir žurnale „Menopause“ aprašyto tyrimo. Jo metu nustatyta štai kas: vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau. Štai taip. Tokia naujiena tikrai stebina ir džiugina.

Taigi Bostono universiteto medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai nustatė, jog moteriai susilaukus vaikelio po 33 metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95 metus. Ir tokia tikimybė du kartus didesnė nei tų moterų, kurios gimdė iki 29 metų. Tiesa, tyrime dalyvavusios moterys daugiausia buvo iš šeimų, kurios ir taip pasižymėjo ilgaamžiškumu. Taigi savaime suprantama, kad ilgaamžiškumui neabejotinai įtakos turi ne tik nėštumo laikas, bet ir genetika ar gyvenimo būdas. Tolesni tyrimai įrodys glaudesnį ryšį tarp ilgaamžiškumo ir vėlyvesnės motinystės. Be to, tai ne vienintelis tyrimas, įžvelgęs šią sąsają.

Nir Barzilai, Alberto Enšteino medicinos kolegijos (JAV) senėjimo tyrimų instituto direktorius, komentuoja: „Mes puikiai žinome, kad vėliau gimdant išauga rizika vaikui susirgti tokiomis genetinėmis ligomis, kaip Dauno sindromas ar kt., be to, ir vaisingumo problemų vyresniame amžiuje esti daugiau. Ir nors aklai ilgaamžiškumo ar kitais panašiais tyrimais pasitikėti neverta, naudos yra. Jei imatės kitų priemonių, kad lytinė sveikata ir vaisingumas būtų geri, tokie tyrimai paskatina nebijoti nėštumo tada, kai jūs pati iš tiesų jį suplanuosite, o ne tada, kai kažkas sakys, kad jums taip geriausia“.

Užtikrintos emociškai ir finansiškai

Neslėpkime ir to, kad vyresnio amžiaus moteris, nusprendusi susilaukti kūdikio po trisdešimties, dažnai sulaukia neigiamos aplinkinių ar net artimųjų reakcijos, spaudimo gimdyti kuo greičiau. Mat, anot giliai įsišaknijusių įsitikinimų, ji rizikuoja pirmiausia vaiko, po to – savo sveikata. Maža to, kai vaikas išaugs ir reikės eiti į tėvų susirinkimus darželyje, mokykloje bei būti tarp ženkliai jaunesnių tėvų, neva gėdysis ir vaikas, ir tėvai jausis nepatogiai. Dažna jauna moteris apie tai pagalvoja ir atsižvelgia į šią nuomonę.

Elizabeth Gregoryiš Hiustono universiteto (JAV) taip pat skuba padrąsinti vyresnes mamas. Anot jos, egzistuoja daugybė įvairių priežasčių, kodėl vėlyvas nėštumas gali būti tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui, vyresnės mamos dažniausiai būna geriau finansiškai apsirūpinusios ir taip nesijaudina dėl mokslų, karjeros ir darbinių pasiekimų, kuriuos reiks kuriam laikui atidėti, nutraukti ir pamiršti. Be to, tokios moterys yra daugiau patyrusios gyvenime ir kartu su vyru lengviau susidoroja su sunkumais, kurie iškyla pagimdžius vaikelį ar juo besirūpinant. Ypač jei tai ne pirmas kūdikis šeimoje.

Elizabeth Gregory netgi parašė knygą, kurioje, remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, yra „išteisinama“ ir padrąsinama vėlyvoji motinystė. Viename tokių tyrimų dalyvavo 4300 mamų. Nustatyta, jog vyresnėms mamoms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi taip pat gera sveikata, puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais. Autorė šį faktą grindžia tuo, kad vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, nėštumo metu, po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui.

E. Gregory nuomonei ir įsitikinimui pritaria ir profesorius John Mirovasky. Filosofijos ir sociologijos mokslų daktaras inicijavo ne vieną panašų tyrimą. Jis sako: „Puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų. Nors jaunosios mamos yra vaisingesnės ir biologiškai optimaliai pasiruošusios suteikti gyvybę kūdikiui, vyresnės mamos yra labiau subrendusios, labiau savimi pasitikinčios, rečiau elgiasi neapgalvotai ar rizikingai nėštumo metu ir yra užtikrintos emociškai“.

Emocinis tvirtumas, ramybė bei didesnis rūpestingumas nėštumo metu neabejotinai atsiliepia ir kūdikio fizinei ar emocinei gerovei. Pastebėta, kad net pačios mamos, kurios nepabijo gimdyti turėdamos30 metų ar daugiau, džiaugiasi gera sveikata, jaunatviškumu ilgiau ir, kaip jau minėjome, galbūt net gyvena ilgiau.

E. Gregory atliko tyrimo metu nustatyta, kad tarp tų moterų, kurios sulaukia daugiau nei 100 metų, nemažai yra tokių moterų, kurios paskutinio vaikelio susilaukė 40 ar vėliau.

Kai kuriose šalyse netgi steigiami moterų, kurios pasirinko vėlyvą motinystę, klubai. Moterys tvirtina, kad negali būti rūpestingesnių mamų nei vyresnio amžiaus moterys, ir pabrėžia, kad tai labai priklauso ir nuo emocinio stabilumo, psichologinio tvirtumo, finansinio pagrindo, pabaigtų mokslų, įsibėgėjusios karjeros.  Su amžiumi lieka mažiau savanaudiškumo ir egoistiškumo ir vis didesnę savo dalį galima paskirti atžalai.