Kai alergija trukdo gyventi

Varvanti nosis, ašarojančios akys, kamuojantis kosulys ar net išberta oda – taip pavasarį pasitinka alergijos kamuojami žmonės. Kaip suvaldyti daug žmonių pavasarį „pasveikinančią“ alergiją žiedadulkėms, pataria Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja, gydytoja Edita Bražienė.

Alergija pasireiškia staiga
Alergiją sukelia iškreiptas žmogaus imuniteto atsakas į svetimas medžiagas. Dirginanti medžiaga vadinama alergenu, į kurį pirmą kartą reaguojant organizme susidaro antikūnai – imunoglobulinai. Vėl patekus dirginančiai medžiagai gali prasidėti alerginė reakcija. Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių, žmogus suserga per 15 minučių. Alerginė reakcija primena uždegimą. Abiem atvejais kvėpavimo takų gleivinės paburksta, patinsta, išsiskiria daugiau sekreto. Pavasarį šis procesas vyksta aktyviau, nes gleivinės būna nusilpusios dėl peršalimo ligų. Dėl dažnai pasikartojančios alergijos gali išsivystyti bronchų astma.
Pasak gydytojos E. Bražienės, daugybė žiedadulkėms jautrių pacientų sveikintų pavasarį be alergijos, jei pasistengtų išsiaiškinti savo ligos kaltininką – alergeną, o po to imtųsi būtinų apsaugos priemonių arba gydytųsi. Tačiau net 60–70 procentų alerginės kilmės ligų lieka nediagnozuotos.

Alergenas identifikuojamas iš kraujo lašo
„Užkluptas alergijos žmogus tampa dirglus, jo gyvenimo kokybė blogėja, o vėliau gali susirgti ir depresija, jau nekalbant apie gyvybei pavojingą anafilaksinį šoką. Pacientas kenčia ir dažnai nežino, kad savo alergenus šiais laikais gana lengvai galima išsiaiškinti atlikus kraujo tyrimą“, – sako E. Bražienė.
„Dauguma alergiškų žmonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims. Daugiausia rūpesčio pavasarį jiems sukelia lazdynų, alksnių ir ypač beržų žirginiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad žiedadulkės yra labai lakios ir vėjas jas nuneša šimtus kilometrų. Todėl alergijos pavojus gali kilti anksčiau nei prasideda vietinių augalų žydėjimo sezonas“, - sako gydytoja.
Alergiją skatina ir piktžolių – ypač pelyno – žiedadulkės, todėl šienligės sezonas Lietuvoje gali trukti net iki vėlyvo rudens.

Alergiją gali sukelti maisto kvapas
Kai įtariama, kad ligą galėjo išprovokuoti žiedadulkės, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: augalų žiedadulkės, namų erkutės, gyvūnai ir kiti galimi alergenai. Tik sužinojęs savo alergijos kaltininką, žmogus gali rinktis tinkamos pagalbos priemones. „Viena geriausių išeičių – vengti bet kokio kontakto su alergenu. Pavyzdžiui, prasidėjus pavojingų augalų žydėjimo metui jautrus žiedadulkėms žmogus turėtų atsisakyti išvykų į gamtą, ant buto ar namo langų įrengti apsauginius žiedadulkių tinklelius, neatidarinėti automobilio langų, grįžus namo nusiprausti po dušu“, - sako gydytoja.
Gydytojai pastebi, jog šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maisto produktams – alergologai juos įspėja apie galimas žiedadulkių ir maisto kryžmines reakcijas. Pavyzdžiui, jautrūs beržo žiedadulkėms žmonės gali būti alergiški obuoliams ar morkoms. Saugantis maisto alergenų reikėtų žinoti, kad alergiją gali sukelti ne tik pats produktas, bet ir visi su juo susiję patiekalai, net jo kvapas.
Maisto alergenus taip pat atskleidžia kraujo tyrimas. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė. Lėtinę alergiją (kai alerginės reakcijos pasireiškia po 3–72 valandų) parodo maisto netoleravimo tyrimas.
Kai pacientui per daug sudėtinga išvengti kontakto su alergenais, alergiją galima bandyti gydyti. Tam naudojami ligos simptomus mažinantys medikamentai, imunoterapija, natūralios organizmą atstatančios priemonės.

Negydoma alerginė sloga – rizika atsirasti polipams
E. Bražienė sako, kad alerginė sloga – aktuali tema ne tik pavasarį, kada visa gamta sužydi, nes yra žmonių, kuriuos alergija kamuoja visus metus. „Alerginė sloga turi būti gydoma, jos negydant gali pradėti augti polipai, pakisti gleivinė. Sergančiam alergine sloga iš nosies bėga vandeningos išskyros, jis negali normaliai dirbti, mokytis, todėl galime teigti, jog alergija trukdo normaliai gyventi. Negydoma alergija gali išprovokuoti bronchinės astmos atsiradimą, sergančiajam gali išberti odą“, - sako E. Bražienė.
Jei žmogui užsikimšusi nosis, paraudusios akys, bėga išskyros iš nosies – žmogus jau gali įtarti alerginį rinitą – alerginę slogą. Tačiau panašūs simptomai žmogų gali varginti, kai jis serga sinusitu ar kitomis ligomis. Tik ausų, nosies, gerklės gydytojai gali tiksliai diagnozuoti ligą.
Pasak gydytojos, alergija – neužkrečiama liga, tačiau ji paveldima. Alergiški žmonės, pasak E. Bražienės, yra jautresni, todėl dažniau serga virusinėmis ligomis – sinusitu, angina, ausų uždegimu ir kitomis. „Jei žmogus alergiškas dulkėms ir neprižiūri aplinkos, kurioje gyvena, tada jis serga visus metus. O tie, kurie alergiški tik žiedadulkėms, gali išvengti alergijos vengiant buvimo lauke, nevėdinant namų, kai lauke masiškai žydi medžiai ir kiti augalai“, - sako gydytoja.

Alergiškiems žmonėms gydytoja E. Bražienė pataria vengti žydinčių augalų.

Lina ABROMAVIČIENĖ