Maži vabalėliai, galintys nudanginti į nebūtį

  Šiltuoju metų periodu vis agresyvesnės darosi erkės. Tačiau pastaruoju metu įvairių nemalonumų žmonės patiria ir dėl uodų įkandimo. Neseniai spaudoje net pasirodė informacijos, kad uodai taip pat platina encefalitus. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS bei Vilniaus visuomenės sveikatos centras ramina, jog erkinį encefalitą platina tik erkės. Tačiau ir uodų encefalitai gali rimtai sutrikdyti sveikatą, ypač daug keliaujantiems.

Pirmieji simptomai – po kelių dienų

Uteniškė Dangira Kaulinienė juokauja, jog nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos ji jau pasiskiepijusi visam gyvenimui. 2012 m. vasarą užkratą nešiojusi erkė įsisiurbė moteriai į kelį.

„Ištraukiau, ir tiek. Po kelių dienų sodinome daug braškių, tad, suprantama, skaudėjo nugarą, ypač tarpumentį. Po poros dienų skausmas praėjo. Kitą savaitę ir vėl sodiname, ir vėl skauda. Bet viską nurašiau nuovargiui“, – apie ligos pradžią pasakojo D. Kaulinienė.

Kartais paskaudėdavo galvą, tačiau kaip staiga suspausdavo skausmas, taip ir atlėgdavo. Buvo, kad ir pakildavo temperatūra ar krėsdavo šaltis.

„Nuėjau pas savo gydytoją. Padarė įvairiausių tyrimų, tačiau jie buvo geri. O pusiaują esą skauda galimai dėl inkstų uždegimo. Bet paklausė, ar nebuvo įsisiurbusi erkė. Tuomet sakė stebėti save ir iškart važiuoti į ligoninę“, – sakė D. Kaulinienė.

Po įkandimo praėjus maždaug trims savaitėms vieną rytą moteris pajuto nerimą: „Jaučiau, kad kažkas nutiks, tik nesupratau, kas. Labai bijojau, kad mama nepaprašytų iškepti blynų, tad pasakiau išvirsianti kiaušinių. Tik uždėjau juos virti – pajutau, kaip surakino mano kūną. Taip suspaudė, akyse tamsu pasidarė, atsistoti nuo kėdės negaliu, koordinacija sutriko, bandau šaukti mamą, o ji negirdi. Paskambinti negalėjau, telefonas miegamajame liko. Tik mąstyti dar galėjau. Kažkaip užsukau dujas ir nuropojau iki lovos“.

Sveikatą atgavo po metų

D. Kaulinienė spėjo išsikviesti greitąją medicinos pagalbą ir paskambinti vyrui. O tada kuriam laikui ji neteko sąmonės. Atsibudo ligoninėje. Jai ir toliau skaudėjo tarpumentį, vyravo neaukšta temperatūra. Moteriai diagnozavo ir erkinį encefalitą, ir Laimo ligą.

„Ligoninėje praleidau 15 parų. Paskui mėnesiui išvažiavau į sanatoriją. Nuo man skirtų vaistų nejutau saiko: skrandis išsipūtęs kaip kamuoliukas, o valgyt noriu. Nuo besaikio rijimo priaugau svorio. Tik gerokai vėliau sugebėjau susitvardyti“, – pasakojo moteris.

Be to, ji visai neturėjo jėgų: sanatorijoje nepajėgė net kompiuterio įsijungti, sunkiai pasiekdavo procedūrų kabinetą.

Sanatorijoje D. Kaulinienė susitiko su alternatyviosios medicinos gydytoja, kuri patarė pagerti tam tikrų antioksidantų, maisto papildų.

„Norit tikėkit, norit – ne, tačiau mano sveikata pradėjo sparčiai taisytis. Sveikatą atgavau maždaug po metų. Dabar dirbu po 18 val. per dieną, esu pilna energijos“, – teigė moteris.

Padėjo alijošius

O vilnietė Regina M. daug nemalonių pojūčių patyrė dėl uodo įkandimo. Praėjusią vasarą ji viešėjo viename Šiaurės Aukštaitijos vienkiemyje pas mamą.

„Pirmą atostogų vakarą ramybės nedavė uodai. Prasivarčiau iki ryto. Atsikėlusi pajutau, kad labai niežti pilvo šoną. Pažiūrėjau ir net aiktelėjau: buvo matyti raudona, gal 5 cm skersmens dėmė. Mama davė žolelių antpilo, patepiau, atrodo, niežulys praėjo. Žinote, kaime darbų vasarą daug, pamiršau apie tą dėmę. Vakare pajutau sukietėjimą, dar patepiau spiritu. Mama patarė uždėti alijošiaus, taip ir padariau“, – pasakojo Regina M.

Iš ryto reikalai buvo prastesni: nors paraudimas dingo, bet prasidėjo stiprus skausmas, kad net sunku buvo pasisukti į šoną. O įkandimo vieta buvo panaši į votį.

„Dar ir dėdė, gyvenantis už 30 km, išsivežė pataisyti mano automobilį. Greitosios į vienkiemį išsikviesti nepavyks. Tad bandžiau dar dėti alijošių. Ir ką jūs manot – iki vakaro šis augalas taip ištraukė pūlius, kad teliko dezinfekuoti ir, sukandus dantis, šiek tiek paspausti. Iškart palengvėjo, žaizda, nors ir nemaža, greitai sugijo be komplikacijų“, – sakė Regina M.

Uodai platina kitokius encefalitus

Spaudoje pasirodžius informacijai, jog ir uodai platina encefalitą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pasiteiravome, ar tai – ta pati liga, kuria užkrečia erkės.

„Uodai platina arbovirusus, kurie gali pasireikšti ir encefalitu, bet ne erkinį encefalitą. Erkinį encefalitą platina tik erkės. 2013 m. Lietuvoje erkiniu encefalitu sirgo 501 asmuo. Tačiau Lietuvoje neturime jokių duomenų apie užsikrėtusius uodus ar sergančius žmones, – pasakojo medicinos entomologė Milda Žygutienė. – Vienas iš pastaruoju metu registruojamų Europoje uodų platinamų virusų yra Vakarų Nilo virusas. Pietinėje Europos dalyje Aedes albopictus uodai platina čikungunja virusą. Šio viruso rezervuaras – migruojantys paukščiai, viruso pernešėjai – uodai Culex spp. Uodai užsikrečia nuo infekuotų paukščių ir infekciją perduoda žmonėms bei gyvūnams įgeldami“.

Pasak B. Zdanevičienės, kartu su žmonėmis migruoja ir virusai. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė taip pat nuramino, jog uodų encefalitai Lietuvoje neplatinami. Tačiau žmonės dabar daug keliauja, tad ir virusai migruoja. Ji pataria keliautojams pasiskiepyti.

Ji sakė, kad, Vilniaus VSC duomenimis, Vilniuje nebuvę užregistruotų uodų encefalitų, o štai erkių encefalito – šiais metais net trys. Kai kuriose Pietų ir Rytų Europos šalyse (Čekijoje, Slovakijoje, Rusijoje) užregistruota Rytų arklių encefaliomielito bei Vakarų Nilo encefalito atvejų (Graikijoje, Portugalijoje).

Uodų platinami encefalitai

Japonijos ryžių laukuose veisiasi uodai, pernešantys sukėlėjus žmonėms (japoniškasis encefalitas). Infekcijos šaltinis: kiaulės, kai kurie paukščiai.

Inkubacinis periodas: 10-15 dienų.

Simptomai: liga prasideda ūmiai, pakyla temperatūra iki 40°C, karščiuoja 5-12 dienų, stipriai skauda galvą, pykina, galimas vėmimas. Sergantieji skundžiasi blogu miegu, jie kliedi, sutrinka sąmonė, būna meningito reiškinių. Persirgusieji įgyja pastovų imunitetą.

Apsisaugojimas: naikinti uodus, o keliautojams rekomenduojami skiepai.

***

Rytų arklių encefaliomielitas registruojamas Amerikos žemyne, pavienių židinių nustatyta Filipinuose ir Europoje (Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rusijoje). Dažniausiai prieš žmonių encefalomielito protrūkį serga arkliai (1-2 savaičių epidemijų skirtumas).

Infekcijos šaltinis: paukščiai (žvirbliai, fazanai), taip pat arkliai, asilai, karvės. Ligos sukėlėjus perneša uodai, utėlės ir erkės, parazituojančios ant paukščių. Žmonių encefalomielito protrūkių būna vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį.

Inkubacinis periodas: 5-15 dienų.

Simptomai: karščiavimas, stiprus galvos skausmas. Galimas pagerėjimas ir antra karščiavimo banga. Būna traukulių, koma, kai kada parezės ir paralyžiai.

Apsisaugojimas: endeminiuose rajonuose arkliai ir žmonės profilaktiškai vakcinuojami, uodai naikinami įvairiais repelentais.

***

Vakarų arklių encefaliomielitas registruojamas JAV, Kanadoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, ypač dažnai Kalifornijoje.

Infekcijos šaltinis: Paukščiai (antys žąsys, fazanai). Ligos sukėlėjus perneša uodai (Culex tarsalis). Žmonių encefalomielito protrūkių būna vasaros pradžioje arba viduryje.

Inkubacinis periodas: 4-21 diena.

Simptomai: stiprus galvos skausmas, mieguistumas, dispepsiniai reiškiniai. Po dviejų dienų pakyla temperatūra iki 40-41 laipsnio, pradeda pykinti, galimas vėmimas, sutrinka sąmonė. Apie 10-15 proc. ligonių diagnozuojami paralyžiai.

Apsisaugojimas: endeminiuose rajonuose žmonės profilaktiškai vakcinuojami, uodai naikinami įvairiais repelentais.

***

Vakarų Nilo encefalitas – tai gana sunkios formos liga, labai mažai iki šiol ištirta. Nes virusas mutuoja. Virusas plinta daugiausiai tropikų ir subtropiniuose regionuose. Tačiau žmonės daug keliauja, virusas vis dažniau patenka ir į Europą, ypač į pietines šalis.

Infekcijos šaltinis: platina uodų rūšis Culex pipiens. Virusas labiausiai pažeidžia paukščius. Jo aukomis tampa ir žmonės, smulkūs gyvūnai (šikšnosparniai, šunys, voverės ir kt.).

Inkubacinis periodas: 2-14 dienų.

Simptomai: karštinė, smegenų audinių uždegimas. 80 proc. atvejų ligos simptomai nepasireiškia, beveik 20 proc pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, išberia odą. Mažiau nei 1 proc. susirgusių virusas pažeidžia ir nervų sistemą ar net smegenis.

Apsisaugojimas: 2010 m. Graikijos žemyninėje dalyje užregistruoti 173 ligos atvejai, 15 iš jų – mirtini. Po 1 užsikrėtė Portugalijoje ir Italijoje, 3 – Vengrijoje, 15 – Rumunijoje. Rusijoje (daugiausiai Volgogrado srityje) – 231. Pastaraisiais metais ligos pėdsakų aptikta ir Čekijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.

Endeminiuose rajonuose žmonės ir gyvuliai vakcinuojami. Uodai naikinami įvairiais repelentais.  

***

Venesuelos arklių encefalomielitui neatsparūs arkliai, asilai, katės, šunys, beždžionės ir žmonės. Pirmieji žmonių ligos atvejai nustatyti 1944 m. Trinidade, vėliau – Centrinėje Amerikoje, Meksikoje, JAV (Teksaso valstijoje) bei kitose centrinės ir Pietų Amerikos šalyse.

Infekcijos šaltinis: smulkūs miško graužikai, lapės, šikšnosparniai, beždžionės. Yra keturi viruso potipiai, kiekvienas turi savo pernešėją: uodai Culex, Aedes, Mansonia Psorophora. Galimi laboratorinio užsikrėtimo atvejai, kai sukėlėjas pateko į plaučius per viruso kultūros aerozolį. Virusai patenka į organizmą per pažeistą odą (įkandus uodui) ar kvėpavimo takus.

Inkubacijos periodas: 2-5 dienos.

Simptomai: karščiavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Dažnai liga praeina kaip neaiškios kilmės karščiavimas, bet kartais pasireiškia meningito ar meningoencefalito klinika. Sveikimo laikotarpis ilgas, kartais net iki 3 mėnesių.

Apsisaugojimas: endeminiuose rajonuose žmonės ir gyvuliai vakcinuojami. Uodai naikinami įvairiais repelentais.