Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Nenuspėjama širdies liga – miokarditas

Virusinė infekcija, sukelianti širdies raumens uždegimą ir ją pažeidžianti medicinos terminais yra vadinama miokarditu
Nuotraukos

 

 

Virusinė infekcija, sukelianti širdies raumens uždegimą ir ją pažeidžianti medicinos terminais yra vadinama miokarditu. Pasak kardiologų, miokarditas – tai labai klastinga liga. Nors su šiuo virusu kovoja ir pats organizmas, tačiau laiku nepastebėjus ligos, gali baigtis mirtimi. Miokarditas yra viena dažniausių staigios suaugusiųjų mirties priežasčių, tačiau jis gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje – serga net kūdikiai ir vaikai.

Miokarditas ypač pavojingas vaikams
Gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė sako, kad vaikams miokarditas gali būti pražūtinga liga ir ja susirgęs vaikas rizikuoja numirti. „Vaikams dėl dar nevisiškai susiformavusios imuninės sistemos dažniau pasitaiko ūminės ligos formos. Moterims miokarditas statistiškai diagnozuojamas pusantro karto dažniau nei vyrams. Dažniau šia liga suserga prastai besimaitinantys, didelius fizinius krūvius patiriantys asmenys, taip pat nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys“, - sako gydytoja.
Miokoardito ligos priežastys, pasak G. Radauskaitės, gali būti įvairios. Miokarditas būna dviejų rūšių. Gydytojai tiria, ar žmogus susirgo infekciniu ar neinfekciniu miokarditu. Infekcinį miokarditą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys. Dažniausi ligos sukėlėjai yra gripo, herpeso virusai, ŽIV, adenovirusai, borelijos (sukelia Laimo ligą), mikoplazmos ir kt. Miokarditu dažniau serga tie asmenys, kurie serga sisteminėmis ligomis – sarkoidoze, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, tirotoksikoze, kitomis autoimuninėmis ligomis, kurių metu organizme susidaro antikūniai prieš savus organus. Dar viena ligos sukelėjų grupė – įvairios toksinės medžiagos: švinas, smalkės, kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai preparatai, kokainas, amfetaminas, kai kurių gyvačių, vabzdžių nuodai. Širdies raumens pažeidimą taip pat gali sukelti šilumos smūgis, hipotermija ar radiacija.
 

Miokarditas neturi simptomų
Gydytoja G. Radauskaitė sako, kad neretai pasireiškia švelnios formos ir besimptomis miokarditas, tad žmogus net nežino, kad juo serga. Tai nustatoma tik atlikus tyrimus. Tačiau, jei sergama ūmia miokardito forma, pasak gydytojos, liga pasireiškia nespecifiniais simptomais: bendru silpnumu, nuovargiu, pakilusia temperatūra, sąnarių skausmais bei širdies nepakankamumą rodančiais požymiais – širdies ritmo sutrikimais, dusuliu, blauzdų tinimu, kritusiu kraujospūdžiu, skausmu krūtinėje. Žaibinio miokardito pirmoji išraiška gali būti kardiogeninis šokas ar net staigi mirtis. Miokardito negydant, gali plėstis širdies ertmės ir vystytis lėtinis širdies nepakankamumas. Tokiems pacientams laikui bėgant gali prireikti širdies transplantacijos.
„Miokarditą reikėtų įtarti atsiradus pirmiesiems simptomams, jei prieš 1-2 savaites sirgote virusine ar bakterine infekcija, jei jums nustatyta autoimuninė liga, neseniai buvo įsisiurbusi erkė, dirbate su cheminėmis medžiagomis, vartojote širdį pažeidžiančius medikamentus. Diagnozuoti miokarditą labai sunku net ir patyrusiems gydytojams. Įtarus šią ligą, galima atlikti elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą (kuri gali rodyti širdies išsiplėtimą), kraujo tyrimą (ieškoma uždegimo požymių, širdies raumens pažeidimo rodiklių). Taip pat kartais tenka atlikti širdies biopsiją – įdūrus specialia adata, tyrimui paimamas mažas širdies raumens gabalėlis“, - apie ligos tyrimą kalba gydytoja.
 

Patikra mažina riziką susirgti
Miokardito profilaktikai, pasak gydytojos G. Radauskaitės, galima priskirti infekcijų gydymą laiku. Todėl susirgus visuomet reikėtų kreiptis į medikus, kad, esant reikalui, būtų paskirtas tinkamas gydymas antibakteriniais ar antivirusiniais vaistais, neiti į darbą ir kuo daugiau ilsėtis. „Žmonėms rekomenduojame vengti kontakto su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių medžiagų ir nepersikaitinti saulėje. Asmenims, kuriems jau nustatyta autoimuninė liga, bei tiems, kurie gydomi širdį pažeidžiančiais medikamentais, kartą per metus turėtų būti atliekama elektrokardiograma bei širdies echoskopija. Vasarą padidėja pavojus gamtos mylėtojams, nes ypač suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, erkės. Einant į mišką, derėtų vilkėti šviesių spalvų drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti tinkamą avalynę, naudoti vabzdžius atbaidančius repelentus“, - įspėja gydytoja.