Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Sveikos pėdos - sveikas kūnas

Šiandien mažiausiai kas antras suaugęs kenčia dėl vienokių ar kitokių pėdų negalavimų
Nuotraukos

Žmogaus pėda sudaryta iš 26 kaulų, kurie kartu su raumenimis, sausgyslėmis, nervais ir kraujagyslėmis dirba, leisdami žmogui vaikščioti įvairiais paviršiais, sugeria smūgius. Pėda – atraminė viso kūno ir judėjimo aparato dalis, todėl nesilaikant pėdos priežiūros taisyklių vaikystėje, vėliau dažnai tenka vargti dėl pėdų, blauzdų, kelių ar net klubų ir stuburo skausmų. Šiandien mažiausiai kas antras suaugęs kenčia dėl vienokių ar kitokių pėdų negalavimų. Ekspertai tvirtina, kad tokių yra net 80 procentų. 

Įgimta ar įgyta plokščiapėdystė
99 iš 100 vaikų gimsta, turėdami sveikas pėdas. Dažniausiai pėdos pažeidžiamos, bėgant metams. Viena dažniausiai pasitaikančių pėdos deformacijų – plokščiapėdystė, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai, pakeltas išorinis pėdos kraštas, pirštai nusukti į išorę. Plokščiapėdystė retai būna įgimta (apie 4 – 5 %), dažniausiai - įgyta (apie 95 % visų atvejų). Įvairių autorių duomenimis, nuo 37 % iki 50 % gyventojų turi įvairaus laipsnio plokščią pėdą. Jos išsivystymą gali sąlygoti silpni pėdos ir blauzdos raumenys, netinkamas apavas, viršsvoris, per didelis krūvis pėdoms, įvairios ligos, pavyzdžiui: rachitas, sąnarių uždegimai, traumos ir kt.

Išilginiai vaikų skliautai pradeda formuotis maždaug nuo 3 – čių gyvenimo metų ir pilnai susiformuoja maždaug iki 7 – 8 metų (iki to laiko būna vadinamoji fiziologinė plokščiapėdystė).

Galima įtarti plokščiapėdystę, jeigu skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, pėda, ypač stovint, atrodo platesnė, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, smarkiai išsišovusi vidinė kulkšnis, eisena nerangi ir neelastinga, pirštai neretai iškrypę ar “plaktuko” formos, greitai pavargsta kojos.

Nesprendžiant plokščiapėdystės problemų ar ją ignoruojant, gali atsirasti pėdų nuovargis, patinimai, skausmas; išsivystyti čiurnos sąnarių artrozė (liaudiškai – ataugos); atsirasti stuburo, nugaros skausmai, neigiamai veikiantys visą laikyseną ir bendrą savijautą.

Siekiant užkirsti kelią plokščiapėdystės vystymuisi ir jos profilaktikai gydytojai pataria nuo mažens vaikščioti/bėgioti basomis nelygiu paviršiumi (po smėlį, žolę, spyglius, akmenėlius, smulkų žvyrą), plaukioti, basomis važinėti dviračiu, slidinėti, nešioti tinkamo dydžio, laisvesnę, apie 2.0 – 4.0 cm pakulnės avalynę.

Plokščiapėdystės gydymas
Plokščiapėdystės gydymui skiriamos įvairios vonios, masažas, gydomoji mankšta bei specialūs įdėklai į avalynę (kitaip dar vadinami pėdos įtvarais, supinatoriai ar vidpadžiais), kiti ortopediniai gaminiai bei avalynė, o jeigu tai nepadeda, - operuojama.

Plokščiapėdystės atveju būtina pėdų skliautus paremti ortopediniais įdėklais. Nuo to priklauso pėdos ir blauzdos kaulų, sąnarių ir raumenų biomechanika kiekvieno mūsų žingsnio metu bei bendra organizmo savijauta. Vidpadžiai padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį, kitaip tariant, išlaiko pėdą taisyklingoje anatominėje padėtyje bei profilaktiškai kontroliuoja, kad nesusilpnėtų ir nebūtų spaudžiami pėdos skliautai. Taip pat jie padeda tolygiai paskirstyti pėdos krūvį ir apsaugoti sąnarius, sausgysles ir raumenis nuo papildomo krūvio bei palengvina vaikščiojimą.

Kadangi gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, todėl, įtarus plokščiapėdystę, skaudant pėdas, blauzdas, strėnas, būtina kreiptis į gydytojus ortopedus - traumatologus, kurie padės nustatyti diagnozę, paaiškins vaiko tėvams apie kojų augimo ypatybes ir pokyčius, įvertins, ar esamą deformaciją reikia gydyti nedelsiant, ar galima ramiai laukti savaiminės korekcijos, ir paskirs reikiamą gydymą.


Info