Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Jūsų širdis trokšta vandens

Kokiais nemaloniais kūno signalais ar sveikatos sutrikimais dažniausiai žmonės skundžiasi šiltuoju sezonu, kokios priežastys nulemia sutrikimų atsiradimą
Nuotraukos

2020.07.31.

Vasara, ko gero yra mėgstamiausias ir laukiamiausias metų laikas, dažniausiai siejamas su maloniais įspūdžiais. Vasarai, kaip ir kitiems metų laikams, priskiriami tam tikri būdingi sveikatos sutrikimai, šiuo atveju, nulemti aukštos lauko temperatūros. Šiame straipsnyje gydytoja K. Lebedevaitė aptaria, kokiais nemaloniais kūno signalais ar sveikatos sutrikimais dažniausiai žmonės skundžiasi šiltuoju sezonu, kokios priežastys nulemia sutrikimų atsiradimą bei kaip specialistai pataria elgtis susidūrus su negalavimais.

Įvairūs, vasaros orų nulemti, sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ne tik senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nėščiosioms, antsvorio turintiems ar sunkiai fiziškai dirbantiems asmenims, tačiau ir jauniems, fiziškai stipriems ir aktyviems žmonėms. Ilgą laiką termometro stulpeliui rodant daugiau nei 25 °C, net ir sveiką bei stiprų žmogų, gali pradėti varginti silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, dusulys bei nereguliarus ir dažnas širdies ritmas.

Jėgų trūkumas išduoda dehidrataciją

Sušilęs organizmas visais įmanomais būdais mėgina atsivėsinti: „išsiplečia odos paviršiuje esančios kraujagyslės, leisdamos išspinduliuoti kuo daugiau šilumos į aplinką, taip pat organizmas aktyvuoja prakaito liaukas, prasidėjęs gausus prakaitavimas vėsina kūno paviršių.“ – aiškina šeimos gydytoja K. Lebedevaitė. Būklei užsitęsus (ilgai būnant karštoje aplinkoje) ilgainiui  organizmas netenka daug skysčių. Išsiplėtus kraujagyslėms ir sumažėjus skysčių kiekiui kraujagyslėse mažėja arterinis kraujo spaudimas. Dėl šių fiziologinių pokyčių, gali atsirasti įvairūs negalavimai: silpnumas, nuovargis ir galvos svaigimas. Tad užklupus karščiams, „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančios „Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė rekomenduoja, nepamiršti skysčių svarbos mūsų organizmui ir pagal galimybes vartoti jų kuo daugiau. „Skysčiai turėtų būti nesaldinti, be alkoholio ir kofeino, mat tokie gėrimai skatina dar spartesnį vandens pasišalinimą ir dehidratacijos reiškiniai bus dar sunkesni. Gurkšnoti reikėtų pastoviai, nelaukiant kol ims kankinti troškulys, kadangi šis praneša apie jau dehidratavusį kūną. Taip pat verta paminėti, kad ne visi žmonės jaučia troškulį. Jei organizmas pripranta gauti mažai skysčių, ilgainiui troškulio refleksas yra užslopinamas ir apie dehidrataciją išduoda atsiradę simptomai“, – teigia gydytoja K. Lebedevaitė.

Magnio ir kalio svarba

Didžiąją prakaito dalį - ~55% sudaro vanduo. Skysčių netekimas apsunkina viso kūno, o ypatingai širdies veiklą: dehidratavus organizmui ir nukritus kraujo spaudimui, širdis yra priversta dirbti sunkiau, dėl to didėja širdies susitraukimų dažnis, kitaip tariant -  kyla pulsas. Padažnėjus širdies darbui, žmogus gali jausti dusulį, silpnumą, galvos svaigimą, diskomfortą krūtinėje. Tačiau gausiai prakaituojant, su prakaitu pasišalina ne tik vanduo, bet ir kitos medžiagos, tarp jų ir mineralai, kurie reikalingi darniam širdies darbui bei gerai savijautai. Organizme ženkliai sumažėjus kalio koncentracijai pasireiškia hipokalemijos simptomai: bendras silpnumas, nuovargis, raumenų spazmai, dažna ir/ar nereguliari širdies veikla. Todėl siekiant užtikrinti gerą savijautą ir širdies darbą, gausiai prakaituojant būtina užtikrinti ne tik pakankamą skysčių suvartojimą, tačiau taip pat ir kalio kiekį organizme. Tačiau svarbu paminėti, jog kalio įsisavinimui reikalingas magnis, dėl šios priežasties verta susirūpinti ir šio mikroelemento atsargų organizme papildymu.

Geros savijautos šaltiniai

Dėl visų šių priežasčių vasaros metu svarbu vartoti maisto produktus bei vandenį, savo sudėtyje turinčius magnio ir kalio. Magnio gausu tamsiai žalios spalvos daržovėse, riebioje žuvyje, jautienoje, riešutuose. Na, o kalio atsargas galite papildyti į savo racioną įtraukę džiovintų abrikosų, bananų, bulvių, riešutų, pupelių ir žirnių. Kitas mineralų šaltinis – natūralus mineralinis vanduo, kuriame gausu gamtos subalansuotų mineralinių medžiagų. Remiantis Sveikos mitybos specialistų komisijos sprendimu, mineralinis vanduo „Rasa“ yra vidutinės mineralizacijos vanduo, kuriame gausu magnio, kalio, kalcio ir kitų, organizmui reikalingų, mineralų. Išgėrę litrą mineralinio vandens “Rasa” gausite net pusę suaugusiam žmogui rekomenduojamos magnio paros normos. Taigi, gerdami natūralų mineralinį vandenį, išlaikysite tinkamą vandens balansą organizme ir pasisavinsite svarbius mineralus, kuriuos per vandenį organizmas pasisavina bene geriausiai.

Svarbiausia yra balansas – tarp gaunamų ir prarandamų medžiagų kiekio organizme. Užtikrinus tai – pagerinsime savo savijautą, apsaugosime organizmą nuo ūmių susirgimų ir galėsime džiaugtis vasara, saule, šiluma ir jų teikiamais malonumais.