Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Dr. Daiva Vaitkienė: „Akušerių ginekologų darbas stebimas pro didinamąjį stiklą“

Lietuvos akušerių ginekologų draugija vienija apie 600 gydytojų, dirbančių klinikinį, pedagoginį ar mokslinį darbą akušerijos ginekologijos bei artimose srityse
Nuotraukos

  Lietuvos akušerių ginekologų draugija vienija apie 600 gydytojų, dirbančių klinikinį, pedagoginį ar mokslinį darbą akušerijos ginekologijos bei artimose srityse. Vienija visus gydytojus, kuriems rūpi moterų sveikatos problemos. Tiesa, pastaruoju metu šios srities specialistams tenka atlaikyti didelį visuomenės, žiniasklaidos, valstybės spaudimą. Tai pripažįsta ir mūsų kalbinta Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė doc. dr. Daiva Vaitkienė. Spaudimas dėl galimybės gimdyti namuose, dėl nėštumo nutraukimo, dėl gimdymo nenatūraliu būdu, dėl galimybės laiku patekti pas gydytoją ir atlikti visus tyrimus, dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo. Dėl gydytojo darbo, kuriame didžiulė atsakomybė už dvi gyvybes – motinos ir vaiko.

Dažnai, išgirdę žodį „draugija“, žmonės sako, kad tai dar viena organizacija, kuri kažką veikia, kažką vienija, o realiai turbūt nelabai ką ir daro. Kokie Lietuvos akušerių ginekologų draugijos tikslai? Kokias problemas sprendžiate?

Patys svarbiausi tikslai  – skleisti akušerijos ginekologijos mokslo žinias atitinkančius ir pripažintus tarptautinius kriterijus. Laiku sureaguoti į tikrąsias naujoves, naujus pasiekimus ir juos priartinti prie praktiko gydytojo. Taip pat skatinti įvairius tyrimus ir kartu laiku reaguoti į pasaulyje įvykusius tyrimus, juos perfiltruoti, kad tai būtų tikrai patikrinta informacija. Juos priartinti prie vartotojo, informuoti gydytoją apie naujus pasiekimus.

Taip pat labai svarbu padėti gydytojams akušeriams ginekologams kelti kvalifikaciją ir gilinti savo specialybės žinias. Teikti mokslinę, metodinę pagalbą ir pačioms gydymo įstaigoms, kurios užtikrina medicinines paslaugas moterims ir naujagimiams. Svarbu ir tai, kad draugija sprendžia ir etinius klausimus, iškylančius tiek draugijos nariams, tiek diskusijose su visuomene, su valstybės institucijomis.

Vis garsiau kalbama apie gydytojų trūkumą Lietuvoje. Ar užtenka akušerių ginekologų? Juk dažnai girdime žmones besiskundžiant, kad eilės didelės ir patekti pas gydytoją galima tik po kelių savaičių ar net mėnesio.

Tiksliau apie poreikius galėtų atsakyti sveikatos politikai, nes jų užduotis suskaičiuoti, įvertinti įvairius faktorius – tai, kad senėja visuomenė, emigruoja jauni žmonės, mažėja gimdymų. Bet mūsų rezidentai, puikiai paruošti, atitinkantys europinius ir pasaulinius standartus teikti pagalbą trečio lygio gimdymo stacionaruose, neranda darbo baigę studijas. Tai susidaro įspūdis, kad tų specialistų užtenka. Gimstamumas mažėja, gimdymo stacionarų mažėja, jie stambinami, mažieji uždaromi. Tad galima teigti, kad didelės kvalifikacijos akušerinio stacionaro gydytojų poreikis mažėja. Ambulatorinėje grandyje teikti pagalbą gydytojų lyg ir užtenka. Bet kai pasiklausai žmonių, išgirsti jų poreikius – nėra talonų, eilės pas gydytojus, tuomet susidaro įspūdis, kad gydytojų trūksta. Bet, mano požiūriu, čia labai svarbus vadybos klausimas. Gydytojų tikrai netrūktų, jei jų darbas būtų gerai organizuotas, pacientams paslaugos turėtų būti labiau prieinamos.

Akušerinės ginekologinės paslaugos, manau, gana prieinamos. Nėščiųjų stebėjimas, gimdymų stacionarai – čia didelių problemų tikrai nėra. Galbūt mažėja pirmosios grandies ginekologinės pagalbos rajonuose paslaugų spektras. Lieka tik pirminė paprastoji patikra, o atsiradus problemų dažnai žmonės siunčiami į dideles centralizuotas įstaigas. Tad tokiu atveju paslaugos pacientams tampa sunkiau prieinamos.

Manau, kad paslaugų spektras tikrai atitinka visus europinius standartus. Visos konsultacijos ir visos gydymo galimybės yra užtikrintos. Bet gauti siauros specializacijos konsultacijas, kurios koncentruojasi didžiosiose gydymo įstaigose, sunkiau. Pavyzdžiui, perinatologo konsultaciją perinataliniame centre moterims gauti nėra lengva. Į Vilnių ir Kauną suvažiuoja pacientės iš visos Lietuvos, ir tą komfortą pažadėti yra labai sunku. Registruojamos moterys kas 20 minučių, gydytojas vos suspėja tą paslaugą suteikti. Žinoma, kad kiekvienas pacientas nori, kad jam būtų skiriama kuo daugiau dėmesio, tačiau valdiškoje įstaigoje gydytojas apribotas darbo organizacijos ir jis negali suteikti daugiau laiko, nei yra numatyta.

Šioje situacijoje gydytojai akušeriai ginekologai sprendžią labai aktualią problemą – pirmo nėštumo trimestro perinatalinės patikros klausimą. Lietuvoje nėra visuotinės patikros. Tiriamos moterys dėl galimų komplikacijų, vyresnės nei 35 metai, turinčios rizikos tam tikriems vaisiaus apsigimimams. Bet tokia patikra galėtų būti atliekama ne vien tik genetikos centruose. Pirmieji žingsniai – labai kokybiškas ultragarsinis tyrimas galėtų būti atliekamas ten, kur moteris lankosi – pas savo ginekologą.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika vykdo Leonardo da Vinči programą, naujovių perkėlimo projektą, pagal kurį rengia mokymus akušeriams ginekologams, kaip teisingai atlikti standartizuotą tyrimą. Ir mūsų ateities vizija – ir Lietuvoje įdiegti visuotinę patikrą. Ir tuomet paslauga labai priartės prie moters – nereikės specifinio tyrimo važiuoti į perinatalinį ar genetikos centrą. Čia moteris bus siunčiame tik tuo atveju, jeigu gydytojas, atlikęs specializuotą tyrimą, įtars, kad yra problemų ir reikalinga detalesnė apžiūra.

Dar vienas didelis visuomenės skaudulys, kai kalbame apie moteris – gimdos kaklelio patikra dėl vėžio. Vasarą bus 9 metai, kai Lietuvoje vyksta gimdos kaklelio patikros programa, tačiau sveikatos rodikliai smarkiai nepagerėjo. Ir visada norisi priminti moterims, kad jos nepamirštų dalyvauti programoje. Taip pat, kad nepamirštų, jog citologinis tyrimas, kuris atliekamas kartą per 3 metus, tikrai nėra šimtaprocentinis. Tad rūpinantis savo sveikata gimdos kaklelį rekomenduojama pasitikrinti dažniau.

Ar gydytojai akušeriai ginekologai nemato pačių pacienčių kaltės, kad viena gydymo įstaiga sulaukia gausybės moterų, o kita – mažiau?

Lietuvoje kiekvienas turime teisę rinktis gydymo įstaigą ar gydytoją. Ir nemanau, kad tai yra blogai. Konkurencija skatina pasitempti. Juk žmonės renkasi ne šiaip sau – gal labiau patinka aplinka, tiek emocinė, tiek fizinė, gal gydytojo kompetencija ir kiti dalykai.

O su kokiomis problemomis susiduria patys gydytojai akušeriai ginekologai?

Problemų iš tiesų yra daug. Susiduriame su daugybe problemų, kurias nulemia šalies ekonominė, politinė situacija. Bet jeigu kalbėtume apie specifines sritis, kurios labiausiai žeidžia akušerius  ginekologus, nuo senų laikų mūsų srities specialistai yra arčiausiai taikiklio – tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos, tiek teisėsaugos. Galbūt todėl, kad mes kalbame apie dvi gyvybes – moters ir vaisiaus arba naujagimio. Ir čia susilaukiame didelio emocinio spaudimo – visuomenės, spaudos, politikų. O komplikacijų, nesėkmių, mirčių yra visame pasaulyje. Ir pasiekus didžiausias aukštumas – gydymo ir mokslo srityje – mirčių bus, tai neišvengiama. Gydytojai – ne Dievai. Jaučiame didelį psichologinį spaudimą, kad nelaimės atveju kaltas gydytojas.

Dar viena problema – teisinis neužtikrintumas. Gydytojas negali būti garantuotas, ar tam tikroje situacijoje viską padarė tikrai teisingai. Tokios situacijos gydytojus kartais verčia būti hiperaktyvius, tam tikrose situacijose pasirinkti veiksmus, kurių galbūt nevertėtų imtis. Ir tik tam, kad vėliau neišgirstų, jog nebuvo imtasi tam tikrų priemonių užkirsti kelią nelaimei.

Jaudina ir etiniai psichologiniai dalykai, susiję su nėštumo nutraukimu. Daugeliui gydytojų tai yra skaudi tema ir juridiškai jie gali atsisakyti nutraukti nėštumą, jei tai kertasi su jų įsitikinimais.

Daug kalbama ir apie cezario operacijas. Gydytojui lengviausia padaryti tokią operaciją, tačiau jis iš paskutiniųjų stengiasi, kad moteris pagimdytų natūraliai. Žinoma, jei jis yra sąžiningas akušeris ginekologas. Reikia pasakyti, kad šiuo metu didžioji dalis moterų nori gimdyti atliekant cezario operaciją ir neturėti jokių problemų. Ir gydytojas pastatomas prieš didžiulę dilemą – moteris reikalauja, kad jai būtų atliktas cezario pjūvis, nors tokios indikacijos nėra. Mes žinome, kad tokia operacija yra pavojinga tiek motinai, tiek naujagimiui. Tačiau garantuoti, kad gimdant natūraliai taip pat nekils komplikacijų – negalime. Taigi kartais gydytojas akušeris ginekologas, susidurdamas su daugybe psichologinių, etinių, teisinių klausimų, prabyla, kad tokia profesija nėra lengva.

Adelė Marcinkevičiūtė