Lietuva pirmauja vertinant mirtingumą nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Tokia situacija vyrauja jau ne vieną dešimtmetį. Kas antras Lietuvos žmogus miršta nuo infarkto ar insulto. Daugelis Europos šalių ėmėsi priemonių ir sumažino tokių mirčių skaičių. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė sako, kad prevencinės priemonės prieš infarktą veikia, tačiau Lietuvoje sunku jas įgyvendinti, nes daugelis žmonių nesikreipia į specialistus, kol nepajunta pirmųjų ligos simptomų.
Kraujotakos problemų nemažėja
Kraujotakos ir širdies ligų dalis kasmetinėje Lietuvos gyventojų mirčių struktūroje nesikeičia jau kelis dešimtmečius. 2012 ir 2013 metais jos sudarė 56,6 procento. Tuo tarpu pasaulio vidurkis - apie 29 proc. Žinoma, Lietuva nėra vieniša, panašaus masto problemos kankina beveik visą rytų Europą. Latvijoje ir Estijoje gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos panašios. Tačiau estams mažinti mirtingumą sekasi šiek tiek geriau. „Kalbant apie vyrų ir moterų mirtingumo skirtumus, pavyzdžiui, 2012 m. vyrų mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos sudarė 47,8 proc., o moterų – net 65,6 proc. Mitas, kad infarktais ir insultais serga išimtinai vyrai, jau seniai paneigtas. Tik vyrai pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau. Į medicinos įstaigas patenka labai daug jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų, kuriems ši liga – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Moterys suserga vėliau. Vyresnėms nei 65-erių metų Lietuvos gyventojoms širdies ir kraujagyslių ligos tampa pagrindine mirties priežastimi. Jeigu vertintume rizikingą vyrų amžių nuo 40-45 metų iki pensijos (maždaug 64 metų), tai maždaug 37-38 proc. šioje amžiaus grupėje sudaro kraujotakos sistemos ligos. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad serga ir miršta darbingo amžiaus vyrai ir tai yra didelė Lietuvos problema“, - aiškina Ž. Petrulionienė.
Kraujagyslių pakitimai pasireiškia anksti
Ilgą laiką manyta, kad tai – vyresnio amžiaus žmonių bėdos. Bet vis dažniau pasigirsta balsų, kad aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai prasideda gerokai anksčiau nei 40-ies. Gydytoja Ž. Petrulionienė teigia, jog iš tiesų iki 45–erių metų, tai tarp vyrų nuo 15 iki 45-erių, net 15 proc. mirčių struktūroje sudaro kraujotakos ligos. Tai reiškia, kad tarp vyrų labai daug ankstyvų miokardo infarktų. Ši liga gresia ir 30-mečiams, ir netgi 20-mečiams. „Mūsų tokia tendencija jau nestebina, tačiau labai liūdina. Žmonės turi žinoti, kad pagrindinė infarkto priežastis – aterosklerozė. Ji prasideda labai anksti. Įrodyta, kad antrajame-trečiajame gyvenimo dešimtmetyje kai kuriose kraujagyslėse atsiranda aterosklerotinių plokštelių“, - sako gydytoja. Kai kalbama apie rizikos veiksnius, gydytojai dažniausiai pataria: vengti streso, nerūkyti, sveikai maitintis. Tačiau dažnai ligų atsiradimą lemia genetika, paveldimumas ir netgi nedideli aterosklerotiniai kraujagyslių pažeidimai, kurių žmogus paprastai net nejaučia.
Reikėtų išsiaiškinti, ar širdies bei kraujagyslių ligomis sirgo pirmos eilės giminaičiai, ar buvo ankstyvų mirčių, ankstyvų infarktų, insultų. Nes genai lemia labai daug. O tuos paveldėtus genus dar labiau provokuoja mūsų gyvensena. Rizikos veiksniai žinomi visiems. Bet problema ta, kad žmogus, kol nejaučia konkrečių simptomų, į riziką nekreipia dėmesio.
Didesnis fizinis krūvis – tik esant sveikam
Gydytoja aiškina, jeigu žmogaus kraujagyslės švarios, sveikos, jeigu kraujagyslių, maitinančių širdies raumenis, sienelės yra lygios (be jokių cholesterolio sankaupų), jos yra elastingos, nelinkusios spazmuoti, jei jų vidinis sluoksnis (endotelis) yra slidus, prie jo nelimpa kraujo krešėjimo ląstelės trombocitai, tuomet galima pakelti didesnį stresą, kraujospūdį ir sunkiau dirbti ar intensyviau sportuoti. „Tačiau mes nežinome, ar mūsų kraujagyslėse jau yra aterosklerotinių plokštelių. Todėl kiekvienam reikia imtis prevencinių priemonių ir kiekvienas turi žinoti, kad fizinis bei psichologinis krūvis širdžiai yra labai pavojingas tuomet, kai kraujagyslės yra šiek tiek pažeistos. Jauni vyrai miokardo infarktą labai dažnai patiria dėl gausaus rūkymo. Vadinamieji tromboziniai rūkalių infarktai prasideda netikėtai, staiga, gali netgi baigtis staigia klinikine mirtimi. Tokiam infarktui visiškai nebūtina didžiulė aterosklerotinė plokštelė. Kartais pakanka tiesiog stipresnio kraujagyslės spazmo. Tuomet ji per keletą minučių užsikemša krešuliu. Bėgant metams aterosklerotinių plokštelių daugėja. Jos susiformuoja įvairius organus maitinančiose zonose. Kuo senesnis žmogus, tuo aterosklerozė toliau pažengusi. Tačiau labiausiai mus gąsdina ir jaudina jaunų darbingo amžiaus žmonių infarktai ir insultai“, - sako Ž. Petrulionienė.
Profilaktinės priemonės nuo infarkto
„Pažvelgus į JAV, vakarų ir šiaurės Europos šalių patirtį, įvertinus jų nacionalines širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas, akivaizdžiai matosi teigiami rezultatai. Šiose šalyse sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis pavyko sumažinti labai dideliu procentu. Senas klasikinis pavyzdys - šiaurės Karelija. Pirminės prevencinės priemonės ten sumažino mirtingumą nuo širdies ligų net 75 proc. Visai neseniai klausiau Islandijos kardiologų pranešimo. Per kelis dešimtmečius mirtingumą nuo širdies ligų jiems pavyko sumažinti 80 proc. Siekiant mažinti ligų riziką, būtina stengtis mažinti rūkymo mastus šalyje, dėmesį sutelkti į kraujospūdžio normalizavimą medikamentais ir nemedikamentinėmis priemonėmis. Taip pat dažniau atlikti kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas gliukozės, cholesterolio ir kitų kraujo riebalų kiekis. Papildomos profilaktinės priemonės - reguliarus fizinis aktyvumas, kūno masės sunorminimas, mityba“, - aiškina gydytoja.
Pasak Ž. Petrulionienės, širdies ir kraujagyslių ligoms labai svarbi antiaterosklerotinė mityba. Taip maitinantis kraujagyslės ilgai išlieka nesusiaurėjusios, sveikomis sienelėmis.
Lina ABROMAVIČIENĖ
