Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Kad depresija nebūtų jaunų liga

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) at­as­kai­to­je skel­bia­ma, kad dep­re­si­ja tam­pa pa­sau­li­ne prob­le­ma – nuo šios li­gos ken­čia 350 mln. žmo­nių vi­so­je pla­ne­to­je.
Nuotraukos

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) at­as­kai­to­je skel­bia­ma, kad dep­re­si­ja tam­pa pa­sau­li­ne prob­le­ma – nuo šios li­gos ken­čia 350 mln. žmo­nių vi­so­je pla­ne­to­je.

Dėl klas­tin­gos iš­raiš­kos dep­re­si­ja daž­nai lie­ka ne­pas­te­bė­ta, nors tai su­nki, il­gai trun­kan­ti, le­mian­ti di­de­lį mirš­ta­mu­mą ir kan­čias li­ga. 21-aja­me am­žiu­je ji ta­po jau­nų žmo­nių li­ga. Nu­sta­ty­ta, kad jau šian­dien dep­re­si­ja pir­mau­ja ne­įga­lu­mo prie­žas­čių są­ra­še. Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad li­ga net ir iš­gy­dy­ta daž­nai pa­si­kar­to­ja. PSO prog­no­zuo­ja, kad iki 2020 me­tų ši li­ga taps an­tra pa­gal daž­nu­mą, tei­gia­ma Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cen­tro Svei­ka­tos mo­kyk­los pra­ne­ši­me..

Dep­re­si­ja nė­ra „jau­na“ li­ga. Pir­mą kar­tą ji ap­ra­šy­ta VIII am­žiu­je pr. Kr. Bib­li­jos Psal­my­ne: „Su­si­trau­kęs ir jė­gų ne­te­kęs, slan­kio­ju niū­rus vi­są die­ną“. V am­žiu­je pr. Kr. Hi­po­kra­tas ap­ra­šė „me­lan­cho­li­ją“: ne­paaiš­ki­na­mas liū­de­sys, ne­mi­ga, dirg­lu­mas, nuo­var­gis, ape­ti­to su­tri­ki­mai. Šian­dien dep­re­si­ja su­pran­ta­ma kaip žmo­gaus emo­ci­nio ba­lan­so su­tri­ki­mas, ku­riam bū­din­ga pri­slėg­ta, blo­ga nuo­tai­ka. Dep­re­si­jos me­tu su­lė­tė­ja mąs­ty­mas, ju­de­siai, su­trin­ka vi­daus or­ga­nų veik­la, ne­pai­so­ma as­mens hi­gie­nos, su­ma­žė­ja sa­vi­gar­ba, at­si­ran­da nuo­la­ti­nis kal­tės jaus­mas. Dep­re­si­ja lai­ko­ma vie­nu daž­niau­sių psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Ne­diag­no­zuo­ta ir ne­gy­do­ma dep­re­si­ja blo­gi­na as­mens gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, ska­ti­na sa­vi­žu­dy­bę, le­mia ki­tų psi­chi­nių ir so­ma­ti­nių li­gų at­si­ra­di­mą, pa­vyz­džiui, ser­gan­tie­ji dep­re­si­ja 4,5 kar­to daž­niau pa­ti­ria mio­kar­do in­fark­tą.

Ne­pai­sant to, kad dep­re­si­ja ži­no­ma jau dau­giau kaip du tūks­tan­čius me­tų, ne­pai­sant tie­siog fan­tas­tiš­kų me­di­ci­nos pa­sie­ki­mų (or­ga­nų per­so­di­ni­mas, pa­žeis­tų funk­ci­jų at­kū­ri­mas ir kt.), diag­no­zuo­ti dep­re­si­ją ir, svar­biau­sia, tin­ka­mai gy­dy­ti yra ne­pap­ras­tai su­dė­tin­ga: tik treč­da­lis li­go­nių gau­na tin­ka­mą gy­dy­mą lai­ku diag­no­za­vus li­gą. Su­dė­tin­gu­mą le­mia mū­sų po­žiū­ris į li­gą: li­gos ne­igi­mas ir po­žiū­ris į ją kaip į so­cia­li­nę žy­mą. Ser­gan­tis žmo­gus gė­di­ja­si kreip­tis į psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tą, juo la­biau, kad pa­kliū­ti pas jį su­dė­tin­ga. To­dėl, jei­gu pa­ste­bė­jo­te, kad il­giau nei mė­ne­sį jus ka­muo­ja:

– pri­slėg­ta nuo­tai­ka, gy­ve­ni­mas at­ro­do vi­siš­kai „pil­kas“, daž­nai ka­muo­ja ne­aiš­kaus il­ge­sio jaus­mas, jau­čia­ma „gy­ve­ni­mo tuš­tu­ma“;

– kaž­kur iš­ny­ko ma­lo­nu­mo jaus­mas, ne­įdo­mu ir ne­si­no­ri už­siim­ti mėgs­ta­ma veik­la;

– jau­čia­mas nuo­la­ti­nis nuo­var­gis, „ne­ky­la ran­kos“, kaž­kur din­go ener­gi­ja, fi­zi­nis, psi­chi­nis ak­ty­vu­mas,

−sku­bė­ki­te pas gy­dy­to­ją psi­chia­trą, nes „juo­dų die­nų“ bū­na kiek­vie­nam, o dep­re­si­ja yra li­ga, ku­ri ir

Yra ir ki­tų dep­re­si­jos po­žy­mių:

– ne­mi­ga: su­nku už­mig­ti, anks­ti pra­bun­da­ma, mie­gas yra ne­gi­lus;

– dirg­lu­mas, jau­tru­mas emo­ci­nei įtam­pai;

– ven­gia­ma bend­rau­ti;

– fi­zi­nio ir­/ar psi­chi­nio „užs­lo­pi­ni­mo“ ar­ba ne­ri­mo po­jū­tis;

– kri­tęs sa­vęs ver­ti­ni­mas, nuo­la­ti­nis kal­tės jaus­mas;

– su­nku su­si­kaup­ti veik­lai;

– pe­si­mis­ti­nis at­ei­ties įsi­vaiz­da­vi­mas;

– po­lin­kis sa­ve ža­lo­ti, min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę;

– ape­ti­to su­tri­ki­mas;

– po­trau­kis svai­gin­tis al­ko­ho­liu ar nar­ko­ti­kais, taip sie­kiant „at­si­jung­ti“;

– įvai­rūs ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai kū­ne, ku­rių prie­žas­tis lie­ka ne­aiš­ki ir po iš­sa­maus me­di­ci­ni­nio iš­ty­ri­mo.

Tai gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to dar­bas at­skir­ti Jū­sų nuo­tai­kos kai­tą nuo rim­tos psi­chi­nės li­gos. Ne­už­si­mi­nė­ki­te sa­vi­gy­da, nes dep­re­si­jos gy­dy­mas yra komp­lek­si­nis pro­ce­sas: api­ma gy­dy­mą vais­tais, so­cia­li­nę pa­gal­bą, psi­cho­te­ra­pi­ją. At­si­min­ki­te, kad mū­sų sme­ge­nys yra to­bu­las kom­piu­te­ris, ku­ria­me mi­li­jar­dai ne­uro­nų ir mes ne­nus­pė­si­me, kaip jie pra­dės są­vei­kau­ti tar­pu­sa­vy­je ga­vę drau­gų, kai­my­nų, gi­mi­nai­čių pa­tar­tą iš­orės po­vei­kį. Iki šiol me­di­ci­na ne­ga­li vie­na­reikš­miš­kai iš­skir­ti ir de­ta­li­zuo­ti dep­re­si­ją le­mian­čių veiks­nių. Ta­čiau moks­li­nin­kai ne­pa­si­duo­da: vi­sa­me pa­sau­ly­je at­lie­ka­mi ty­ri­mai sie­kiant nu­sta­ty­ti ga­li­mus dep­re­si­ją le­mian­čius fak­to­rius. Is­pa­ni­jos moks­li­nin­kai per 10 me­tų iš­ty­rė per 15 000 Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų dėl dep­re­si­jos ga­li­mos pri­klau­so­my­bės nuo mi­ty­bos. Jie nu­sta­tė, kad var­to­jant daug vai­sių, dar­žo­vių, rie­šu­tų ir ma­žai mė­sos dep­re­si­jos at­si­ra­di­mo ri­zi­ka su­ma­žė­ja. At­lik­to ty­ri­mo me­tu dep­re­si­ja bu­vo diag­no­zuo­ta dau­giau nei 1500 gy­ven­to­jų. Ki­nų moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad dep­re­si­jos at­si­ra­di­mo ri­zi­ka su­ma­žė­ja, kai val­go­ma daug žu­vies.

Tai­gi my­lė­ki­me sa­ve, skir­ki­me pa­kan­ka­mai dė­me­sio svei­ka­tai, svei­ka­tos stip­ri­ni­mui ir ne­už­mirš­ki­me vai­sių, dar­žo­vių ir žu­vies.