Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Kada viduriavimas tampa rimta liga?

Vasarą ir rudenį visi džiaugiasi gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Dažnas iš mūsų nuėjęs į sodą ar daržą tiesiog spontaniškai neplautomis rankomis susigundo pasmaguriauti neplautomis uogomis ar obuoliais. Tačiau gydytoja Dangira Babenskienė įspėja, kad neplautos sodo ar daržo gėrybės yra dažnėjančių viduriavimų priežastis.
Nuotraukos

Viduriavimas – natūralus procesas ar liga?
Viduriavimas yra tuštinimosi pobūdžio pokytis, dėl kurio padidėja išmatų tūris ir tuštinimosi dažnumas. Ūmus viduriavimas trunka mažiau kaip 14 dienų, o lėtinis – ilgiau. Viduriavimu vadinamas toks tuštinimasis, kai tuštinamasi tris ir daugiau kartų per parą. Ūmus viduriavimas – dar dažnesnis.
„Viduriavimą reikėtų suvokti ne tik kaip apsinuodijimo sugedusiu maistu požymį. Dažniausios viduriavimo priežastys – virusinės infekcijos, viduriavimas dėl toksinų poveikio ir su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas. Kur kas įvairesnės ir sunkiau diagnozuojamos lėtinio viduriavimo priežastys. Kūdikius kamuoja funkcinis viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas, o suaugusiems viduriavimas gali pažeisti įvairius organus bei pasibaigti celiakija ar net vėžiu“, - įspėja D. Babenskienė.

Ūmus viduriavimas
Rotovirusas – dažniausia sunkaus viduriavimo priežastis. Ši liga plinta nuo žmogaus žmogui per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Kalcivirusai (Norvalko ir norovirusas) taip pat plinta fekaliniu-oraliniu keliu, dažnai per užterštą maistą ir vandenį. Liga trunka 2-3 dienas. Jos simptomai – karčiavimas, pilvo spazminiai skausmai, viduriavimas ir vėmimas.
Gydytoja D. Babenskienė atkreipia dėmesį, kad viduriavimas yra ir infekcinio hepatito A simptomas. „Infekcinis hepatitas A – sindromas, kuriam būdingas kepenų ląstelių uždegimas ir žūtis. Įtariant hepatitą turime pagalvoti apie hepatito virusus, ypač A, kuris perduodamas per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Tai itin aktualu vasaros metu, kada hepatito A virusu užsikrečiama pavartojus užteršto vandens ar maisto (sulčių, žuvies, moliuskų ir kt.). Didelė rizika susirgti hepatito A infekcija atostogaujant Egipte, Tunise, Maroke, Indijoje, Tailande ir kt. šalyse. Šiuo virusu galima užsikrėsti ne tik keliaujant po minėtas šalis, bet ir Lietuvoje“, - teigia gydytoja D. Babenskienė.
Hepatito A inkubacinis laikotarpis trunka nuo 15 iki 50 dienų. HAV infekcija pasireiškia staiga ir nespecifiniais simptomais. Žmogus gali karščiuoti, blogai jaustis, būdingas pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Po savaitės nuo simptomų pradžios gali atsirasti gelta. Nuo šios infekcijos specifinio gydymo nėra, o iki 0,6 proc. apsikrėtusiųjų miršta. Vyresniame amžiuje mirtingumas dėl hepatito A infekcijos – dar didesnis.

Viduriavimą sukelia ne tik hepatitas A
Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė Jolita Sadauskaitė tikina, kad lėtinis viduriavimas yra susijęs su celiakija, todėl dažnai viduriuojant reikėtų pasitikrinti ir dėl šios ligos.
„Celiakija – autoimuninė sisteminė genetinė virškinamojo trakto liga, kuri atsiranda dėl įvairių grūdų (kviečių, miežių, rugių) baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei. Šia liga serga suaugusieji ir vaikai. Pasaulyje celiakija serga apie 1 proc. gyventojų. Lietuvoje celiakija - dar retai diagnozuojama liga, nes dėl jos tik retas pasitikrina“, - pastebi J. Sadauskaitė.
Jeigu celiakija laiku negydoma, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai – žarnynas, oda, kepenys, jungiamasis audinys, sąnariai, gimda, širdis, smegenys, skydliaukė ir kt. Gali išsivystyti net vėžys.
„Dėl celiakijos derėtų pasitikrinti visiems, kurie serga autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tiroiditu, reumatoidiniu artritu ir kitomis ligomis: osteoporoze, osteopenija, geležies stokos anemija, nevaisingumu ir kt. Celiakijos tyrimai atliekami didžiosiose Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijose“, - informuoja J. Sadauskaitė.

Kraujo pėdsakai – vėžio ženklas
Pasak medikų, dažniau ūmus viduriavimas yra ligos simptomas. Tačiau labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, ar viduriuojant nesimato kraujo pėdsakų, nes tai gali būti onkologinės ligos požymis. Šiuo atveju dažnai viduriavimas keičiasi su užkietėjusiais viduriais ar normaliu tuštinimusi. Tačiau kitų simptomų ar kraujo išmatose plika akimi galima ir nepastebėti. Liga gali tęstis metus ir progresuoti dešimtmečius. Nediagnozuotas vėžys metastazuoja visame organizme.
Pasak gydytojų, viduriavimas gali baigtis ir kitomis komplikacijomis: elektrolitų ir vandens trūkumu. Ypač užsitęsęs viduriavimas labai pavojingas vaikams. Dėl minėtų priežasčių gali ištikti net mirtis. Todėl viduriavimas – rimtas ligos simptomas ir būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nustatyti priežastį bei laiku pradėti gydymą.


Info