Klausa – brangi gyvenimo dovana

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau trečius metus dirbanti gydytoja otorinolaringologė Aurelija Baniukaitienė pastebi, kad ausų, nosies ir gerklės ligomis serga vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Gydytojai A. Baniukaitienei labai įdomi šių ligų diagnostika ir gydymas, nes ir ligos ne tik terapinės, bet ir chirurginio profilio. O dabar, kai tenka dirbti ir surdologe bei klausos netekusiems žmonėms pritaikyti klausos aparatus, jauna gydytoja yra pasirengusi padėti kiekvienam, kuriam prireikia otorinolaringologo pagalbos.

Po medicininės praktikos – ir darbas Šiauliuose
Ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja A. Baniukaitienė, baigusi šeštą studijų kursą, praktiką atliko Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Būsimai gydytojai teko dirbti Skubios pagalbos skyriuje, bet ji jau buvo nusprendusi, kad bus ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja, atliko praktiką ANG skyriuje. Ir neapsiriko. Didelę patirtį sukaupę savo srities specialistai negailėjo dėmesio jaunai medikei ir vedė į operacinę, procedūrinius, aiškino apie ligas, suteikė galimybę pačiai diagnozuoti ir gydyti. Ši praktika ir padėjo galutinai apsispręsti rinktis konkrečią chirurginio profilio specialybę. O chirurgija studijų metais viliojo labiau nei terapija.
Sutapo, jog į užtarnautą poilsį išėjo patyrusi gydytoja otorinolaringologė Irena Kryžanauskienė, dirbusi ir surdologe. Jaunai gydytojai pasiūlyta imtis šio darbo.
Visi ausų, nosies, gerklės ligų gydytojai yra pasirengę diagnozuoti kurtumą, tad specialaus pasirengimo ir nereikėjo. Tačiau dirbti su klausos aparatais, kurie padeda sugrįžti į garsų pasaulį klausą praradusiam žmogui, skyriuje gali ji viena. Tad ir kiti gydytojai otorinolaringologai, diagnozavę klausos sutrikimą, pacientą siunčią pas jaunąją kolegę, kuri ne tik parinks tinkamiausią klausos aparatą, bet ir pritaikys jį ligoniui, suprogramuos ir paaiškins, kaip pačiam juo naudotis.

Klausos aparatai – pagal poreikius
Kai žmogui iškyla problemų dėl klausos, jis nedelsdamas turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kokia pagalba reikalinga ir išrašys siuntimą pas bet kurį ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.
„Kiekvienas gydytojas atliks audiometrijos tyrimą, kurio dėka ir įvertins klausos lygį“, - pasakoja gydytoja ir pati dažnai skirianti audiometriją, kai pacientai su šeimos gydytojo siuntimu kreipiasi tiesiai į surdologą.
Kai gydytojas diagnozuoja klausos sutrikimą, ir padėti gali tik klausos aparatas, surdologė aptaria su pacientu, koks klausos aparatas jam labiau tiktų. Pasirinkimų yra įvairių. Norintiems gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamą klausos aparatą, tenka laukti eilėje. Jei pacientas nutaria nelaukti, kol klausos aparatas jam bus nupirktas eilės tvarka, ir jį įsigyja savo iniciatyva, jis turi teisę pateikti VLK prašymą kompensacijai gauti. Gauti nemokamą klausos aparatą ar kompensaciją pacientas gali vieną kartą per 5 metus. Pasak medikės, per tuos kelis metus ne tik keičiasi klausos lygis, bet ir aparatas ima gesti, susidėvi, neretai sulūžta.
Klausos aparatas pritaikomas individualiai kiekvienam pacientui. Per šiuos metus Šiauliuose buvo gauta 390 klausos aparatų, nors laukiančiųjų eilėje šiais metais buvo užregistruota daugiau nei 500. Dabar gyventojams tenka laukti klausos aparato nuo pusės metų iki pusantrų. Pasak A. Boniukaitienės, pastaruoju metu klausos aparatų laukti tenka ilgiau ir didžiųjų miestų gyventojams. Tikimasi kitų metų sausį gauti likusius žadėtus klausos aparatus šiauliečiams.

Klausa reikia rūpintis laiku
Pablogėjus klausai žmogus turi nedelsdamas kreiptis į šeimos gydytoją. Pasak gydytojos otorinolaringologės A. Baniukaitienės, gali būti diagnozuotas lėtinis arba ūmus klausos nervo pažeidimas. Tuo atveju, kai nustatomas ūmus procesas, dažniausiai įvykęs dėl akustinės traumos ar po ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, ligoniui skiriamas gydymas stacionare. Medikamentais, įvairiomis fizioterapinėmis procedūromis klausa gali būti sugrąžinta. Kuo greičiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo gydymo rezultatai būna geresni.
Deja, jei žmogus delsia, laukia, kol praeis, ir į gydymo įstaigą kreipiasi po mėnesio ar dviejų, grąžinti klausą į buvusį lygį tampa sunku ar net neįmanoma.
Tam, kad klausa nesilptų, būtina rūpintis tada, kai ji dar nepriekaištinga. O ypač, kai ausyse girdisi zvimbimas, garsai tampa duslūs, iškreipti, kai pradedama kalbėti garsiau bendraujant su aplinkiniais. Pasak gydytojos, reikia vengti nuolatinio triukšmo, būtina reguliuoti kraujospūdį, kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Jei diagnozuojama sprando srities, stuburo kaklinės dalies patologija, būtina laikytis skirto gydymo, lankyti fizioterapines procedūras, atlikti masažus, mankštas.
Dažnai klausa blogėja, persirgus gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Jei liga vargino kelis mėnesius ir pažeidė klausos nervą, atstatyti klausą sudėtinga. Dažnas žmogus pats nejaučia, kad jam silpsta klausa, todėl artimieji turi būti budrūs ir pasirūpinti, kad žmogus laiku sulauktų pagalbos. Kitas delsia ieškoti pagalbos, nors ir supranta, kad girdi blogiau... jau keletą metų.
Tik atlikęs audiometriją gydytojas otorinolaringologas gali nustatyti klausos pažeidimo lygį, kuris kiekvienam – skirtingas. Anot medikės, vienas negirdi ar blogiau girdi aukšto dažnio garsus, kitam prapuola žemieji tonai.

Saugoti klausą nelinkę
Dažniausi pacientai, besiskundžiantys blogėjančia klausa - triukšmingoje aplinkoje dirbantys žmonės: žemės ūkio mechanizatoriai, pramonės įmonių triukšmingų cechų darbininkai, vairuotojai, muzikantai, kai triukšmo intensyvumas jų darbo vietose yra didesnis kaip 85 decibelai, o darbo stažas triukšme siekia 10 metų ir daugiau. Neretai ilgai triukšme būnantis žmogus nedėvi klausą tausojančių priemonių: ausų kištukų, ausinių. Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60–70 decibelų triukšmas gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėti dėmesys, atmintis.
Ypač klausos nesaugo jaunimas, nes sveikata rūpintis jaunam - neaktualu.
Gydytoja pastebi labai daug jaunų žmonių gatvėje, sporto salėje ar prie kompiuterio sėdinčių su ausinukais, iš kurių sklinda per garsi muzika. Nuolat veikiamos didelio triukšmo gali žūti ausies neuroepitelinės ląstelės, kurios siunčia signalą smegenims. Pasak gydytojos, žuvusios ląstelės jau neatsistato. Be to, perdirginama centrinė nervų sistema, keičiasi žmogaus charakteris ir elgesys, skatinamas individo grubumas.
Muzikos klausyti patariama taip, kad būtų girdimi ir kiti aplinkiniai garsai. Pakanka kelias valandas pasiklausyti visu garsu sklindančios muzikos per ausines ir klausai gali būti pakenkta, atsiranda taip vadinamas klausos nuovargis, t. y. laikinas klausos jautrumo sumažėjimas. Gerai pailsėjus tyloje paprastai klausa atsistato, tačiau jeigu klausos nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas. Tad šiandien pablogėjusi klausa – ne tik vyresnių žmonių bėda. Pasak medikės, didelė tikimybė, kad šiandieninis jaunimas daug anksčiau pajus nusilpusios klausos požymius ir ausinukus ausyse pakeis klausos aparatais.