Profilaktiniai suaugusiųjų sveikatos patikrinimai – tik formalumas?

Valstybės kontrolė skambina pavojaus varpais – šeimos gydytojų Lietuvoje pakanka, tačiau gyventojų poreikių jie nepatenkina. Šeimos gydytojai nepakankamai vykdo Šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytas pareigas ir kompetencijas, mažai atlieka profilaktinių suaugusiųjų sveikatos patikrinimų. Skamba grėsmingai. Ar iš tiesų kalti tik šeimos gydytojai? Kiek atsakomybės tenka pačiam žmogui? Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija nelinkusi dramatizuoti – tikrai nėra taip blogai, kaip pateikiama ataskaitoje.

Mažai profilaktikos

  Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems šalies gyventojams numatyta nemokamai teikti neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugas. Tačiau šeimos gydytojai atlieka mažai tokių sveikatos patikrinimų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šalies šeimos gydytojai 2011 m. aptarnavo 1,7 mln. pacientų, kurių amžius 18–65 m. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugos buvo suteiktos 5 proc. šių asmenų. Aktyviau ligų profilaktiką vykdė 97 gydytojai (5 proc. šeimos gydytojų), kurie dėl neinfekcinių ligų patikrino daugiau nei ketvirtadalio 18–65 m. amžiaus savo pacientų sveikatą.

Valstybės kontrolė skelbia, kad įvertinus 118-os šeimos gydytojų įrašus 368-ių suaugusiųjų asmenų ambulatorinio gydymo istorijose nerasta nė vieno įrašo, pažyminčio, kad šeimos gydytojas profilaktiškai patikrino paciento sveikatą dėl neinfekcinių ligų arba informavo pacientą apie tokius profilaktinius sveikatos tikrinimus. “Vieną kartą per metus kiekvienam šalies gyventojui turi būti apžiūrėta burna. Tai mes klausiame, kiek realiai žmonių, apsilankiusių pas šeimos gydytoją, paprašoma išsižioti, kad būtų atliktas patikrinimas. Taip pat vieną kartą per metus turi būti atliekamas svorio bei ūgio matavimas, atliekama elektrokardiograma, pamatuotas kraujospūdis bei akispūdis. Bet mes matome, kad gydytojai šių dalykų nepadaro“, – sakė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Rūta Obcarskienė.

Patikrinus kuo didesnį pacientų skaičių, būtų nustatoma  daugiau ankstyvos stadijos  ligų ir laiku pradedamas gydymas, dėl to padidėtų galimybė išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, insulto komplikacijų. Taip pat pailgėtų vidutinė tikėtina šalies gyventojų gyvenimo trukmė, kuri, palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena trumpiausių, o vyrų – pati trumpiausia.

Tinkamai neinformuoja  

Sveikatos sistemos įstatyme nustatyta, kad gydymo įstaigos privalo teikti informaciją apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas. Tik septynios (iš 131) gydymo įstaigos (5 proc.) savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie šeimos gydytojų vykdomus profilaktinius sveikatos tikrinimus dėl neinfekcinių ligų. Tačiau beveik visos šios įstaigos skelbia išsamią informaciją apie mokamus profilaktinius sveikatos tikrinimus, – nustatė Valstybės kontrolė.

„Žmonės patys nežino, kad jie gali ateiti pas gydytoją ir paprašyti jiems priklausomų nemokamų apžiūrų. Čia mes pasigendame miesto savivaldybių platesnio žvilgsnio. Daugumos viešųjų medicinos įstaigų steigėja yra savivaldybė, ir būtent ji organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą. Tad galbūt vertėtų savivaldybės 

darbuotojams pasidomėti, kokią informaciją pacientams pateikia medicinos įstaigos, paskatinti gyventojus tikrintis, paaiškinti, kad profilaktiniai patikrinimai yra nemokami. Nes jei tai būtų mokamos paslaugos, viešinimas būtų kur kas aktyvesnis,“ – teigė vyriausioji valstybinė auditorė  R. Obcarskienė.

Jei gydymo įstaigos, šeimos gydytojai ir slaugytojai pacientams teiktų daugiau informacijos apie gydymo įstaigose atliekamus nemokamus profilaktinius sveikatos tikrinimus, į šeimos gydytojus kreiptųsi daugiau sveikata besirūpinančių asmenų, įsitikinę auditoriai.

SAM: pateikti rezultatai neatspindi realios situacijos

Sveikatos apsaugos ministerija pateiktos Valstybės kontrolės ataskaitos rezultatus vertina atsargiai. Pasak SAM specialistų, konstatuoti, kad tik 5 proc. pacientų buvo suteiktos neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugos, imant amžiaus grupę nuo 18 iki 65 metų amžiaus, nėra visai tikslu. „Tokie tikrinimai priklauso ir vaikams. Vadinasi, pasirinkdama  tik tam tikrą grupę daro tokią išvadą. SAM mano, kad tai nėra visiškai tikslu. Tai pat buvo patikrinta 368 pacientų ambulatorinių kortelių įrašai. Ir teikti tokia išvadą, patikrinus tikrai labai mažą skaičių, kiek yra prisirašiusių gyventojų, manome, kad statistiškai nėra patikima“, – įsitikinusi SAM Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė.

SAM atstovės teigimu, pacientams atliekamas profilaktinis sveikatos patikrinimas, kai jie kreipiasi dėl kitų priežasčių pas gydytojus – dėl sveikatos pablogėjimo, tyrimų atlikimo ir pan. „Jis yra ir pasveriamas, ir pamatuojamas spaudimas, ir atliekami tie tyrimai, kurie reikalingi tam tikrai ligai nustatyti, dėl kurios pacientas kreipėsi į gydytoją. Tad čia kartu atliekami tyrimai, kurie ir priklauso profilaktikai. Taigi pacientas kaip ir patikrinamas, bet į šitą Valstybės kontrolės pateiktą statistiką jis nepapuola. Be to,yra pacientų, kurie patikrinami pagal profilaktines programas. Tai širdies ir kraujagyslių, prostatos ir kitos profilaktinės programos. Vadinasi, paciento sveikata tikrinama ir kitais atvejais. Tiesiog galbūt gydytojai to neužfiksuoja pagal esamus profilaktinio patikrinimo reikalavimus. Ir čia išeina, sakyčiau, ne visiškai tikslus įvertinimas ir duomenų bei rezultatų pateikimas“, – sakė A. Armonavičienė.

Pacientas pasitikrinti turi ateiti pats

“Profilaktikai žmogus skiria minimaliai dėmesio”, – sako Natalija Vaicekauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

  Tam, kad gydytojas galėtų atlikti profilaktinę apžiūrą, pacientas turi apsilankyti šeimos gydytojo kabinete. Šeimos gydytojai sako, kad jie nėra įgalūs atvesdinti paciento prieš jo norą. Juolab kad šiuolaikinė visuomenė, ypač jauni, darbingo amžiaus žmonės, nėra linkę sureikšminti ligų. Tad dažnai profilaktinis sveikatos patikrinimas jiems nėra reikšmingas. „Jauni darbingo amžiaus žmonės gal ir žino, bet jiems tikrai tai nėra pats svarbiausias dalykas.  Galiu teigti, kad profilaktikai žmogus skiria minimaliai dėmesio. Tiesa, vaikus tėveliai pas gydytojus atveda dažniau, nes, pavyzdžiui, reikia pažymos į darželį, kad vaikas sveikas ir gali lankyti. Čia jau niekur nedingsi. O patys sako, kad nėra reikalo lankytis pas gydytoją, jeigu nesergi“,  – įsitikinusi Vilniaus Laisvės prospekto šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.

  Reikia pripažinti, kad gydytojai medicininiuose dokumentuose žymi tik esminius paciento sveikatos būklės pokyčius, todėl ne visuomet pažymi apie profilaktines priemones. Be to, už neinfekcinių ligų profilaktiką šeimos gydytojams atskirai nemokama, todėl jie apie šios paslaugos suteikimą nepažymi statistinėse formose ir Valstybinės ligonių kasos informacinėje sistemoje neidentifikuojama, kad paslauga suteikta. Šeimos gydytojo darbo apimtys yra didelės, trūksta laiko viską 

dokumentuoti. „Jeigu iš šeimos gydytojo atimtume ir didžiąją dalį popierizmo, jeigu keistume žmonių mentalitetą, kad turime dirbti visi kartu – ne tik gydytojai, bet ir visa visuomenė, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, ugdytume naują kartą, kuriai būtų svarbi jos sveikata, tuomet tokių neigiamų įvertinimų tikrai nebūtų“, – sakė N. Vaicekauskienė.

Nustatyta profilaktinių patikrinimų tvarka

Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka numato laboratorinius tyrimus ir sveikatos tikrinimų dažnį pagal amžiaus grupes. Juos suaugusiems asmenims, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, nemokamai atlieka šeimos gydytojas.

Tvarkoje nurodyta, kad suaugusiesiems iki 65 metų bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir gliukozės kiekio kraujuje tyrimas atliekami kartą per dvejus metus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus – bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujuje tyrimas atliekami dažniau – kartą per metus, o bendras kraujo tyrimas –  kartą per dvejus metus. Cholesterolio tyrimas suaugusiesiems atliekamas  kartą per metus.

Vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami tokia tvarka: vieną kartą atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: vieno mėnesio amžiaus, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, po ABO ar Rh konflikto, įgimtos infekcijos; 5–6 mėnesių amžiaus; 2–3 metų amžiaus; 6–7 metų amžiaus; 12–14 metų amžiaus. 12–14 metų amžiaus papildomai būtina nustatyti ir gliukozės kiekį kraujuje. Tad norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei reikia specialisto konsultacijos – šeimos gydytojas išrašo  siuntimą.

Taip pat pacientai, ateinantys pas šeimos gydytoją, turėtų žinoti, kad jiems nemokamai gali būti atlikta daugelis tyrimų. Tai hematologinis kraujo tyrimas, glikemijos kiekio kraujuje nustatymas, gliukozės toleravimo mėginys, C reaktyvaus baltymo ir/arba ENG tyrimas, šlapimo tyrimas juostele,  kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas, kreatinino ir šlapalo bei cholesterolio kiekio kraujuje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas. Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šie tyrimai yra nemokami.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų kovo 1-osios šeimos gydytojų kompetencija padidėjo. Šeimos gydytojo kompetencijai priskirti šie nauji laboratoriniai tyrimai: kepenų fermentų, bilirubino, skydliaukės hormonų_, prostatos specifinio antigeno, mikroalbuminurijos, geležies kraujuje nustatymo. Jei šių tyrimų pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, pati neatlieka, ji turi užtikrinti šių laboratorinių tyrimų atlikimą sudarydama sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga“, – pažymėjo Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Vita Lyskoitienė.

Šeimos gydytojas sprendžia, kokių tyrimų pacientui reikia.

Adelė Marcinkevičiūtė