Mitybos pokyčiai ir rizikingi padariniai

Kaip rašoma "Science Daily", mokslininkai nustatė dramatiškų padarinių, susijusių su rizikos veiksniais susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, kai Amerikos ir Afrikos savanoriai vos dviem savaitėms pakeitė savo įprastą mitybą.

Manoma, kad Vakaruose paplitusi mityba - daug baltymų ir riebalų, tačiau mažai ląstelienos - didina storosios žarnos vėžio riziką, kitaip nei Afrikoje įprastas maistas, turintis daug skaidulų ir mažai riebalų bei baltymų. Naujas tyrimas, balandžio 29 dieną paskelbtas žurnale "Nature Communications", patvirtina, jog ląstelienos turtingos dietos gali gerokai sumažinti vėžio riziką. Jame taip pat atskleidžiamas šiuo požiūriu svarbus žarnyno bakterijų vaidmuo.

Gaubtinės žarnos vėžys yra ketvirta dažniausia mirties priežastis nuo onkologinės ligos visame pasaulyje. Per metus miršta daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Gaubtinės žarnos vėžiu kur kas dažniau sergama Vakarų pasaulyje nei Afrikoje ar Tolimuosiuose Rytuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios ligos atvejų daugiausia nustatoma tarp afroamerikiečių.

Dviejų savaičių eksperimentas

Galimam mitybos ir žarnyno bakterijų vaidmeniui ištirti buvo suburta tarptautinė komanda iš Pitsbergo universiteto (JAV) ir Londono imperatoriškojo koledžo (Jungtinė Karalystė). Mokslininkų tyrime dalyvavo dvi grupės savanorių: 20 afroamerikiečių ir 20 Pietų Afrikos kaimiškų vietovių gyventojų. Šios grupės apsikeitė įprasta mityba griežtai kontroliuojamomis sąlygomis porai savaičių.

Savanoriams buvo atlikta kolonoskopija prieš ir po dietos apsikeitimo. Mokslininkai taip pat išmatavo biologinius žymenis, rodančius gaubtinės žarnos vėžio riziką, ir ištyrė bakterijų pavyzdžius, paimtus iš storosios žarnos.

Anksčiau, kol abi grupės valgė įprastą maistą, beveik pusė amerikiečių turėjo polipų - nenormalių ataugų žarnyno gleivinėje. Jos gali būti nekenksmingos, tačiau gali ir progresuoti, suvėžėti. Nė vienas iš Afrikos gyventojų tokių sutrikimų neturėjo.

Po dviejų savaičių afrikietiškos dietos amerikiečių grupėje užfiksuota kur kas mažiau storosios žarnos uždegimo atvejų, mažesni buvo ir vėžio rizikos biologiniai žymenys. Afrikiečių grupės duomenys, priešingai, po dviejų savaičių vakarietiškos dietos rodė smarkiai padidėjusią vėžio riziką.

"Šio tyrimo rezultatai neleidžia galutinai tvirtinti, jog mitybos pakeitimas galėjo lemti didesnę vėžio riziką afrikiečių ir mažesnę - amerikiečių grupei, tačiau turime patikimų įrodymų ir iš kitų tyrimų, kad pokyčiai, kuriuos nustatėme, yra vėžio rizikos požymiai", - kalbėjo Londono imperatoriškojo koledžo profesorius Jeremy Nicholsonas.

Pasak mokslininko, tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės gali gerokai sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką valgydami daugiau ląstelienos. Tai savaime nėra nauja, tačiau nustebino, kaip greitai gali pasikeisti rizikos žymenys abiem grupėms pakeitus mitybą. Kartu tokie duomenys kelia rimtą susirūpinimą, kad dėl stiprėjančios globalizacijos Afrikos bendruomenėms gaubtinės žarnos vėžys gali tapti svarbiausia sveikatos problema.

"Japonijos migrantų Havajuose tyrimas atskleidė - buvusi maža gaubtinės žarnos vėžio rizika dėl vakarietiškos mitybos pastebimai padidėjo per vieną japonų kartą, - pridūrė Pitsbergo universiteto profesorius Stephenas O'Keefe'as. - Mūsų tyrimas rodo, jog vakarietiška mityba gali paskatinti biologinių žymenų pokyčius, susijusius su gaubtinės žarnos vėžio rizika, storosios žarnos gleivinėje per dvi savaites. Galbūt dar svarbiau, kad pakeitus vakarietišką mitybą Afrikoje įprastu maistu, turinčiu daug ląstelienos ir mažai riebalų, per dvi savaites šios rūšies vėžio rizikos biologiniai žymenys sumažėja. Vadinasi, niekada nevėlu pakeisti savo mitybą ir sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką."

Mikrobiomo svarba

Pagrindinė pokyčių, susijusių su vėžio rizika, priežastis - būdas, kuriuo žarnyno bakterijos, žinomos kaip mikrobiomas, pakeičia savo metabolizmą, t. y. medžiagų apykaitą, kad prisitaikytų prie naujos dietos. Amerikiečių grupėje mokslininkai nustatė, jog afrikietiška mityba paskatino butirato gamybą, o šis šalutinis skaidulinių medžiagų produktas turi svarbų priešvėžinį poveikį.

Kaip pabrėžė Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas dr. Jamesas Kinrossas, žarnyno mikrobiomas vis labiau pripažįstamas kaip svarbus veiksnys žmogaus sveikatai. Šis tyrimas rodo, kad žarnyno bakterijos yra ypač svarbios susiejant mitybą ir storosios žarnos vėžio riziką. Vadinasi, galima ieškoti žarnyno bakterijomis pagrįstos terapijos kaip būdo išvengti vėžio ir jį gydyti.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ