Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Negydomos širdies ydos trumpina gyvenimą

Gydytis būtina, nes prognozė neoperuojant reikšmingą aortos vožtuvo nesandarumą ar stenozę yra blogesnė negu pačios operacijos rizika
Nuotraukos

Širdies chirurgas Aleksėjus Zorinas primena, kad negydomos širdies ydos progresuoja ir gali sukelti pavojų gyvybei. Gydytis būtina, nes prognozė neoperuojant reikšmingą aortos vožtuvo nesandarumą ar stenozę yra blogesnė negu pačios operacijos rizika. Atlikti tyrimai rodo, kad pacientui, kuriam nustatyta reikšminga aortos vožtuvo stenozė ir krūtinės angina, rizika mirti per 5 metus neatliekant operacijos siekia 50 proc. Todėl dėl širdies vožtuvų ydos tinkamai negydant rizikuojama smarkiai patrumpinti savo gyvenimą ar net staiga mirti.

Širdies vožtuvų funkcijos ir ligos
„Širdis – tai raumeninis organas, kurį sudaro 4 kameros: du prieširdžiai ir du skilveliai. Tarp prieširdžio ir skilvelio yra vožtuvai, tarp skilvelių ir iš jų išeinančių kraujagyslių taip pat yra vožtuvai. Pagrindinė vožtuvų paskirtis – palaikyti širdies ertmėse reikiamą slėgį, jiems atsidarius leisti kraujui pratekėti, o užsidarius – neleisti tekėti atgal, t. y. užtikrinti vienakryptį skysčio tekėjimą. Širdies yda – tai širdies vožtuvų pažeidimai, kurie pasireiškia padidėjusiu vožtuvų pralaidumu (nesandarumu) arba jų susiaurėjimu (stenoze)“, - aiškina gydytojas.
Dažniausiai diagnozuojamas aortos ir mitralinio vožtuvų susiaurėjimas arba jų nesandarumas.
„Aortos vožtuvo susiaurėjimas arba stenozė – tai liga, kai dėl amžiaus nulemtų pakitimų, kalcio sankaupų vožtuvuose jos tampa mažiau elastingos, vožtuvo anga siaurėja ir širdžiai darosi sunkiau išstumti kraują. Širdis – raumeninis organas, kuris, susidūręs su pasipriešinimu, hipertrofuojasi, t. y. didėja. Panašiai, kaip dėl nuolatinės apkrovos didėja svarmenis kilnojančių sportininkų raumenų masė. Be to, norint įveikti didesnį pasipriešinimą, širdžiai reikia ir didesnių energijos išteklių, o deguonies kiekis, tiekiamas širdies kraujagyslėmis, išlieka toks pat arba net sumažėja dėl pablogėjusio širdies darbo. Širdis badauja, nes dirba sunkų darbą, o deguonies gauna nepakankamai“, - sako A. Zorinas.
Pasak gydytojo, pirmas simptomas, kuris pasireiškia esant aortos vožtuvo stenozei, yra spaudžiantis širdies skausmas. Ilgainiui širdies skilvelio raumens galimybės įveikti padidėjusį pasipriešinimą senka, jis ima susitraukinėti silpniau, plonėja ir plečiasi. „Plėsdamasis skilvelis kartu plečia ir kitą mitralinį vožtuvą. Vystosi mitralinio vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas sugrįžta į aukščiau esančią kamerą, t. y. į kairįjį prieširdį, o ilgainiui - ir į plaučius. Tai lemia dusulio atsiradimą. Be to, prieširdyje esančios elektriškai aktyvios ląstelės priverčia širdį susitraukinėti papildomai, atsiranda prieširdžių virpėjimas, o pacientas skundžiasi širdies permušimu, ritmo sutrikimu“, - teigia gydytojas.
Kita yda – aortos vožtuvo nesandarumas, kuris pasireiškia tuo, kad vožtuvas nesugeba užtikrinti kraujo tekėjimo viena kryptimi. Pasak A. Zorino, labai dažnai ši liga vystosi dėl pradinės aortos dalies išsiplėtimo. „Laikui bėgant širdies raumuo plečiasi, blogėja jo kompensaciniai mechanizmai ir atsiranda kito (mitralinio) vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas grįžta į kairįjį prieširdį, po to ir į plaučius. Žmogus jaučia dusulį, širdies permušimus. Tai – lėtinis ligos scenarijus. Tačiau liga, anot gydytojo, gali vystytis ir žaibiškai, esant infekcinio miokardito atvejui. Dar viena vožtuvų liga – mitralinio vožtuvo stenozė. Dėl lėtinės infekcinės širdies ligos (reumato) tarp vožtuvo burių susiformuoja sąaugos, kurios jį siaurina. Dėl to sutrinka kraujo nutekėjimas iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį. Ilgainiui kraujas užsistovi kairiajame prieširdyje, o vėliau ir plaučiuose – pacientas pradeda dusti“, - teigia A. Zorinas.

Liga pakerta ir jauną, ir seną
Pasak A. Zorino, širdies ydos nepaiso socialinių ar amžiaus statusų. Nors dažniausiai jomis serga vyresnio amžiaus žmonės (60 m. ir vyresni).
„Aortos vožtuvo stenozė gali varginti ir jaunesnius žmones, ypač tuos, kuriems nuo gimimo nustatyta širdies patologija – vietoj triburio išsivystęs dviburis aortos vožtuvas. Suprantama, kad turėdamas mažiau burių vožtuvas labiau apkraunamas, greičiau nusidėvi, kalkėja. Tokiems žmonėms aortos vožtuvo stenozė vystosi dešimtmečiu anksčiau negu sveikiems. Dar viena grupė pacientų, kurie galėtų sirgti vožtuvų ydomis, – persirgę širdies reumatu. Tačiau pastaruoju metu dėl geresnio ir laiku atlikto gydymo tokių pacientų mažėja“, - aiškina gydytojas.
Dažnesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių yra aortos vožtuvo nesandarumas, kuris vargina vyresnius kaip 50 metų, o ūminė ligos forma gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų.
„Ūminį aortos vožtuvo nesandarumą gali sukelti infekcinės širdies ligos, kuriomis sergant bakterijos susiranda šiltą vietelę aortos vožtuvo burėje ir sparčiai joje dauginasi, taip suardydamos vožtuvo anatomines struktūras. Paveldimumas turi įtakos širdies ydoms vystytis. Jeigu giminėje buvo ar yra sergančiųjų širdies ydomis, tai didina ir palikuonių tikimybę sirgti šiomis patologijomis, palyginti su tais, kurių giminėje tokių ligonių nebuvo“, - teigia A. Zorinas.

Simptomai greitai pastebimi
Pasak A. Zorino, pradinis aortos stenozės simptomas – skausmas krūtinėje, žmogus gali netekti ir sąmonės. Ligai progresuojant, ima tinti kojos, naktį kankina dusulys, kuris netgi priverčia atsikelti ir pasėdėti, žmogus miega pasidėjęs po galva kelias pagalves.
Mitralinio vožtuvo nesandarumu sergantys pacientai skundžiasi širdies ritmo sutrikimu. Ligai progresuojant atsiranda dusulys, kuris kankina naktį ar esant menkam fiziniam krūviui. Ligai progresuojant dar labiau tinsta kojos. Aortos vožtuvo nesandarumu sergantys žmonės jaučia širdies permušimus, dusulį.
„Klausantis vožtuvų patologijomis sergančio ligonio širdies, girdimas ūžesys. Tokiu atveju šeimos gydytojas turėtų nusiųsti pacientą pas kardiologą. Kardiologas atlieka širdies echoskopiją, esant reikalui, ir kitus tyrimus, nustato arba ne ydą, jos sunkumo laipsnį“, - sako A. Zorinas.

Šiuolaikiniai gydymo metodai
Visos vožtuvų ydos gydomos atsižvelgiant į ligos sunkumą (progresavimo laipsnį). Diagnozavus vidutinio laipsnio aortos vožtuvo stenozę, rekomenduojamas medikamentinis gydymas. Didelio laipsnio stenozė gydoma chirurginiu būdu. Svarbu, kad operacija atliekama ne vien nustačius didelio laipsnio stenozę, bet kai kartu ligonį vargina ir simptomai.
„Auksinis operacinio aortos vožtuvo stenozės gydymo standartas yra protezavimas (atvira operacija), kuris pasižymi gerais rezultatais. Tačiau yra žmonių, kurie serga ir kitomis lėtinėmis ligomis. Jiems atvira širdies operacija yra per daug rizikinga. Šiems pacientams rekomenduojamas naujas, mažai invazinis gydymo būdas, kai vožtuvo protezas įkišamas per kateterį, atlikus mažytį pjūvį krūtinės ląstos sienoje ties širdies viršūne arba per kirkšnies kraujagyslę. Jeigu pacientui nustatytas didelio laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas, tačiau varginančių simptomų nėra, siūloma gydyti vaistais. Kai atsiranda simptomų, rekomenduojamas vožtuvo protezavimas (atvira širdies operacija)“, - aiškina gydytojas. Yra ir daugelis kitų būdų širdies vožtuvų ligoms gydyti.

Būtina ligą gydyti laiku
Pasak gydytojo, negydomos širdies ydos progresuoja ir gali sukelti pavojų gyvybei. Gydytis būtina, nes prognozė neoperuojant reikšmingą aortos vožtuvo nesandarumą ar stenozę yra blogesnė negu pačios operacijos rizika.
„Atlikta daug tyrimų, kurie parodė, kad paciento, kuriam nustatyta reikšminga aortos vožtuvo stenozė ir krūtinės angina, rizika mirti per 5 metus neatliekant operacijos siekia 50 proc. Jeigu pacientui diagnozuota reikšminga aortos vožtuvo stenozė ir liga pasireiškia sąmonės netekimu, jo išgyvenamumas penkerius metus tėra 30 proc. O jeigu pacientą jau vargina dusulys, jo tikimybė be operacijos išgyventi 5 metus yra vos 20 proc. Antra vertus, mirštamumas dėl chirurginės operacijos yra 1–2,5 proc. Tai dažniau liečia tuos pacientus, kurie yra senyvo amžiaus, serga ir gretutinėmis ligomis bei kuriems nustatyti smarkiai progresavę ir kitų organų, ne tik širdies, pakitimai. Taigi žmogui reikia apsispręsti – sutikti operuotis, nes tuomet jo rizika neišgyventi tėra 1–2,5 proc., arba nesutikti – tada rizika mirti yra gerokai didesnė, siekia 50 proc.“, - aiškina A. Zorinas.
Po operacijos, pasak A. Zorino, ligonis grįžta į visavertį gyvenimą, gali būti aktyvus, sportuoti ar užsiimti kita jam malonia veikla. Tuo tarpu prieš operaciją tai daryti jam trukdė dusulys, skausmas, sutinusios kojos ir kiti širdies ydų sukelti simptomai.
Lietuvos klinikose per metus atliekama apie 200 aortos vožtuvo protezavimo operacijų, apie 100 mitralinio vožtuvo taisymų (plastikos) ir apie 100 mitralinio vožtuvo protezavimų.