|
|
ANKSTYVA GLAUKOMOS DIAGNOSTIKA – SĖKMINGAS GYDYMO PAGRINDAS
|
Kas yra glaukoma? Tai yra akių liga, kurią sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas, pažeidžiąs regos nervą ir tinklainės ląsteles, kai sutrinka skysčių tekėjimas akyje. Nepastebimai, lėtai pradeda siaurėti akiplotis. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi“, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia atsiradusių pakitimų. Tai viena dažniausių aklumo priežasčių. Maždaug vienas iš septynių aklųjų yra apakęs dėl glaukomos. Dažniausia pirmine glaukoma serga vyresni kaip 50 metų žmonės (maždaug 1% visų tokio amžiaus gyventojų). Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnis pavojus susirgti glaukoma. 70 – 80 metų žmonių ja serga 3 – 4%. Glaukoma apima abi akis, dažniausiai vieną akį anksčiau, kitą – vėliau.
Glaukomos atsiradimo priežastys iki šiol nevisiškai išaiškintos. Manoma, kad ligai atsirasti turi įtakos labai daug faktorių, kuriuos daugiausia lemia paveldimumas. Glaukoma dažnai yra šeiminė. Pirminė glaukoma – nesusijusi su jokia kita liga. Tačiau dažnai ji atsiranda kartu su hipertonine liga, diabetu. Ypač turėtų atkreipti dėmesį asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, diabetu, kraujagyslių ligomis, aukšto laipsnio trumparegyste, naudojantys hormoninius vaistus, turėję akies traumą ar akies operaciją.
Glaukomos išgydyti neįmanoma, ją galima tik pristabdyti. Blogiausiu atveju įmanoma sulėtinti jos progresavimą. Glaukoma gydoma vaistais. Dauguma sergančiųjų glaukoma turi nuolat lašinti akispūdį mažinančius lašus. Kiek kartų per dieną reikia lašinti – nurodo akių gydytojas. Labai svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir lašinti vaistus vienodais laiko tarpais kasdien. Jei baigėsi vaistų buteliukas, tai nereiškia, kad liga jau išgydyta. Glaukoma – tai liga visam gyvenimui! Vykstant į kelionę, komandiruotę ar atostogauti, reikia nepamiršti pasiimti vaistų. Jei vaistai vis dėlto nepadeda, tuomet gelbsti chirurgija: operacijos metu padaromos kelios skysčiui nutekėti skylutės, kurios nebeužgyja ir filtruoja skysčių perteklių, taip reguliuodamos akispūdį. Tačiau glaukoma lieka, ji neišoperuojama. Ligonis ir toliau turi nuolat būti stebimas oftalmologo.
Kadangi glaukoma yra klastinga liga ir jos pradžia būna nepastebima, todėl, atsiradus bent vienam iš šių požymių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:
• aplink šviesos šaltinius matote spalvotus žiedus;
• pajutote, kad Jūsų regėjimo laukas siaurėja;
• dažnai keičiate akinius, tačiau gero matymo vis tiek nėra;
• blogai matote prieblandoje;
• Jums kartojasi neaiškaus matymo epizodai.;
• Jus vargina akių ar galvos skausmai, ypač po TV žiūrėjimo tamsioje patalpoje.
Akių gydytojas visiems pacientams, vyresniems nei 40 metų amžiaus profilaktiškai pamatuoja akispūdį ir apžiūri akių dugną – regos nervo diską. Jei yra glaukomos įtarimas – atliekamas kompiuterinis akipločio tyrimas, kuris yra pakankamai jautrus ankstyviems glaukomos pakitimams nustatyti. Tai galima atlikti poliklinikoje arba optikoje, kur dirba gydytojas oftalmologas. Jai reikia, atliekami sudėtingesni tyrimai.
Reikia žinoti, kad glaukoma nesukelia stresas ar įtemtas darbas. Ši liga nesivysto dėl blogos mitybos ar vitaminų trūkumo, tai nėra vėžys. Galite sirgti glaukoma net jei labai gerai matote.
Reikia prisiminti, kad gydant glaukomą vien gydytojo žinių neužtenka. Pacientas turi suprasti ligos sukeliamas pasekmes, tiksliai laikytis gydytojo rekomendacijų, nes tik bendromis – gydytojo ir paciento pastangomis galima išsaugoti regėjimą visam likusiam gyvenimui.
Gyd. oftalmologė V. Jakaitienė
Info