Daugelis žmonių su nostalgija prisimena vasarą, šiltus vakarus, atostogas prie jūros. Tačiau atėjus rudeniui vieni toliau džiaugiasi gyvenimu, o kitiems vasaros pabaiga kelia nerimą. Medikai įspėja, kad kiekvieną pavasarį ir rudenį paūmėja psichikos ligos. Kadangi žmogui trūksta natūralios saulės šviesos, neretai susergama depresija.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos I poūmių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėjo gydytojo psichiatro Arūno Rimkus, jei depresija trukdo gyventi ir žmogui iki tol mėgstama veikla nebereikia džiaugsmo, reikėtų sunerimti. Gilioje depresijoje paskendęs žmogus net gali ryžtis savižudybei.
Gamtos įtaka jautriems žmonėms
Gydytojas A. Rimkus sako, kad dauguma psichikos ligų paūmėja pavasarį ir rudenį. Tik rudenį depresija žmonės suserga dažniau galbūt dėl saulės šviesos trūkumo. Pastarosiomis savaitėmis į Šiaulių Psichiatrijos kliniką kreipiasi vis daugiau žmonių, kamuojamų psichikos ligų.
„Rudenį, kai žmogui trūksta saulės, jis jaučiasi nelaimingas, dingsta nuotaika, apninka niūrios mintys. Kai visa tai pradeda trukdyti gyventi, išryškėja depresijos požymiai. Paprastai depresija yra gydoma ambulatoriškai, tačiau kai ji užsitęsia, žmogus guldomas į ligoninę ir jam taikoma šviesos terapija bei medikamentinis gydymas. Ryškios šviesos specialios lempos, prie kurių sėdi pacientai, padeda kompensuoti šviesos trūkumą“, - aiškina gydytojas.
Psichikos ligų klinikos gydytojai pastebi, kad psichikos ligų paūmėjimui turi įtakos ir mėnulio pilnatis. Tada žmonės labiau nerimauja, yra išsiblaškę, sunkiau orientuojasi aplinkoje.
Depresijos simptomai ne visada pastebimi
Depresuojantį žmogų galima atpažinti, nes toks žmogus nesiliauja skųstis dėl prastos nuotaikos ir savijautos, nuolat vaikšto nukabinęs nosį. Tačiau, pasak A. Rimkaus, kiekvienu atveju simptomai gali skirtis.
„Depresuojantis žmogus nemato šviesių spalvų, jis atsiriboja nuo bet kokios veiklos, nenori kurti naujų planų, jam niekas neteikia džiaugsmo, nėra jėgų, dažnai kankina nemiga. Į psichiatrus kreipiasi tada, kai šie simptomai pradeda trukdyti gyventi, dirbti. Depresijų yra įvairių. Yra žmonių, kurie depresiją patiria, kai netenka artimo žmogaus. Tokie žmonės dažniausiai pradeda kaltinti save, o tai nuveda į dar gilesnę depresiją. Tačiau yra atvejų, kai depresiją žmogus slepia. Tai vadinamieji besišypsančios depresijos atvejai, kai ja sergantys neparodo tikrųjų jausmų. Esame ne kartą skaitę spaudoje, kai žinomi žmonės nusižudo. Tik vėliau paaiškėja, kad jie sirgo depresija“, - sako A. Rimkus.
Vengiama psichiatro pagalbos
Iki šiol žmonės vengia kreiptis į psichiatrus, manydami, jog visos psichikos ligos yra gėdingos, todėl jas bando slėpti.
„Žmonės nori turėti savo stomatologą, ginekologą, kirpėją, o psichiatro niekas nenori turėti. Tie žmonės, kurie yra drąsesni, nebijo apie savo problemas kalbėti, kreipiasi į psichiatrus. Tačiau ypač nejaukiai jaučiasi jaunesnio amžiaus žmonės, kurie savo ligą slepia. Pastebėjus, kad artimieji serga depresija, reikėtų juos įtikinti kreiptis į medikus. Depresija – opi problema. Yra statistiškai paskaičiuota, kad 10 procentų visų žmonių bent kartą sirgo depresija. Yra depresijos formų, kai liga kyla iš vidaus dėl tam tikrų sutrikimų, o ne dėl aplinkos veiksnių – nesėkmių darbe ar rudeniško oro“, - sako gydytojas.
Pasak A. Rimkaus, Lietuvoje esanti sveikatos sistema palanki sergantiems psichikos ligomis, nes pacientai gali kreiptis tiesiai į Psichikos ligų kliniką, kur jiems be siuntimo bus suteikta specialisto konsultacija.
Depresiją būtina gydyti
Esant lengvai depresijos formai, gydymas nėra labai sudėtingas. „Dienos nebūna visos vienodos – būna jų tamsesnių ir šviesesnių. Tačiau jei nuotaika jau trikdo žmogaus darbinę veiklą, depresiją gydyti būtina. Kaip ir kiekvieną ligą gydant, reikėtų suderinti poilsį su darbu. Svarbu, kad sergantis depresija žmogus vengtų alkoholio, nerūkytų ir kasdien gerai išsimiegotų. Tie žmonės, kurie jau ne pirmą kartą serga depresija, atpažįsta ligos simptomus ir jai paūmėjus, gydosi“, - teigia A. Rimkus.
Pasak gydytojo, sunkūs negydomos depresijos atvejai gali atvesti net iki savižudybės. Todėl artimieji turėtų stebėti šalia esančių žmonių elgseną.
