SOS mūsų kūnui: skausmas ir kiti organizmo signalai

Skaus­mas – vi­siems ge­rai pa­žįs­ta­mas reiš­ki­nys, nes su juo dau­giau ar ma­žiau su­si­du­ria kiek­vie­nas. Skaus­mas gy­do­mas ne vien vais­tais. Ne­re­tai efek­ty­vus bū­na kom­plek­si­nis skaus­mo gy­dy­mo bū­das nau­do­jant fi­zi­nės te­ra­pi­jos me­to­dus. Prieš ke­le­tą mė­ne­sių Aly­tu­je, Vil­ties g. 5-105, įsi­kū­ru­sio ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tro „Jaus­kis ge­riau“ pro­fe­sio­na­lios spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos ir tei­kia­mos pa­slau­gos ga­li pa­dė­ti iš­spręs­ti dau­ge­lį ju­da­mo­jo apa­ra­to ir ki­tų or­ga­niz­mo sis­te­mų pro­ble­mų, pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Apie skaus­mą ir ki­tus žmo­gaus kū­no po­ky­čius bei sig­na­lus kal­ba­mės su ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tro va­do­ve Jur­ga PET­KE­VI­ČIE­NE.

Skaus­mui am­žiaus ri­bų nė­ra

„Kiek­vie­nais me­tais žmo­nių svei­ka­ta vis blo­gė­ja – šiam reiš­ki­niui ne­eg­zis­tuo­ja jo­kios am­žiaus ri­bos. Į mū­sų įstai­gą at­ve­da­mi vai­kai jau nuo dvie­jų mė­ne­sių, o vy­riau­sias mū­sų klien­tas – 84-erių me­tų“, – tei­gė ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tro va­do­vė J.Pet­ke­vi­čie­nė.

Tarp cen­tro klien­tų esa­ma ir la­bai jau­nų žmo­nių. Vis ma­žes­ni vai­kai at­ve­da­mi dėl įvai­rių svei­ka­tos su­tri­ki­mų, su­ke­lian­čių skaus­mus, ku­rie yra rim­tas ne­igia­mo svei­ka­tos po­ky­čio sig­na­las.

„Pas mus at­ve­da­mi vai­kai, tu­rin­tys stu­bu­ro de­ge­ne­ra­ci­nių pa­ki­ti­mų po­žy­mių (su­že­mė­ję tarps­lanks­te­li­niai tar­pai, de­hid­ra­tuo­ti dis­kai, Šmor­lio maz­gai). Ban­do­me ana­li­zuo­ti, ko­dėl to­kia­me anks­ty­va­me am­žiu­je at­si­ran­da ši­to­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Per­ša­si dvi iš­va­dos, by­lo­jan­čios kraš­tu­ti­nu­mus: vi­siš­kas vai­kų ne­jud­ru­mas, ne­bu­vi­mas lau­ke ar­ba per­tek­li­nis fi­zi­nis krū­vis“, – tvir­ti­no J.Pet­ke­vi­čie­nė.

Ne­jud­ru­mas su­ke­lia dau­gy­bę svei­ka­tos bė­dų. Tai yra vie­na nu­tu­ki­mo, ant­svo­rio prie­žas­čių. Su šio­mis pro­ble­mo­mis į ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­trą at­ei­na jau še­še­rių–sep­ty­ne­rių me­tų vai­kai. Ant­svo­ris, nu­tu­ki­mas truk­do nor­ma­liam vai­ko fi­zi­niam vys­ty­mui­si, per­krau­na­mi są­na­riai ir stu­bu­ras, su­ma­žė­ja jė­ga, iš­tver­mė, vik­ru­mas. Ka­da vai­kui sun­ku ju­dė­ti, jis to da­ry­ti ir ne­no­ri, net­gi ven­gia, ima gu­li­nė­ti, dau­giau sė­di.

„Šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo bū­das per­ne­lyg sės­lus – ne tik vai­kai, bet ir su­au­gu­sie­ji daug lai­ko pra­lei­džia prie kom­piu­te­rių, te­le­vi­zo­rių, iš­ma­nių­jų tech­no­lo­gi­jų. Vi­sa tai per­krau­na kū­nus tiek fi­ziš­kai, tiek psi­cho­lo­giš­kai. Dėl to at­si­ran­da įvai­rių skaus­mų, de­ge­ne­ra­ci­nių pa­ki­ti­mų or­ga­nuo­se bei au­di­niuo­se, pa­kin­ta lai­ky­se­na, ei­se­na, sė­dė­ji­mo įpro­čiai, net­gi su­trin­ka kvė­pa­vi­mas, tai­gi or­ga­niz­mas gau­na ma­žiau de­guo­nies. Be to, per trum­pai bū­na­ma lau­ke ar­ba iš vi­so ne­bū­na­ma, o tai su­ke­lia vi­ta­mi­no D trū­ku­mą or­ga­niz­me“, – sa­kė cen­tro va­do­vė.

Jos tei­gi­mu, per di­de­lė fi­zi­nė ap­kro­va taip pat nė­ra ge­rai. Kaip pa­vyz­dį pa­mi­nė­jo net ke­le­tą per die­ną di­de­lį fi­zi­nį krū­vį ska­ti­nan­čių bū­re­lių lan­kan­čių vai­kų. Pa­sak jos, dėl to ga­li­mos re­ak­ty­vi­nių są­na­rių už­de­gi­mų prie­žas­tys. Vai­ko or­ga­niz­mas ir ap­skri­tai neu­ro­rau­me­ni­nė sis­te­ma yra au­gan­ti ir be­si­for­muo­jan­ti, to­dėl ge­riau veng­ti per di­de­lių spe­ci­fi­nių fi­zi­nių ap­kro­vų, ge­riau leis­ti kū­nui ju­dė­ti lais­vai, ką nors spon­ta­niš­kai veik­ti (žais­ti jud­riuo­sius žai­di­mus), nei įspraus­ti į daug pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­čių, ne­adek­va­čių vai­ko kon­sti­tu­ci­jai ir pa­si­ren­gi­mui fi­zi­nių ju­de­sių rė­mus.

J.Pet­ke­vi­čie­nė pa­ste­bė­jo, kad tė­vai, au­gin­da­mi vai­kus, da­ro dar vie­ną di­de­lę klai­dą – kū­di­kius ban­do kuo anks­čiau pa­sta­ty­ti ant ko­jų, no­ri, kad šie im­tų grei­čiau vaikš­čio­ti. Vai­kas vi­sus rai­dos eta­pus tu­rė­tų per­ei­ti pats ir pa­ma­žu. Nė­ra ge­rai ir kai kū­di­kius tė­vai per daž­nai so­di­na kė­du­tė­se, va­di­na­mo­sio­se ne­šyk­lė­se vi­sur – par­duo­tu­vė­je, na­mie, au­to­mo­bi­ly­je, – tai ga­li tu­rė­ti įta­kos ma­žy­lio griau­čių ir rau­me­nų sis­te­mos vys­ty­mui­si, ku­ris at­ei­ty­je ga­li pa­si­reikš­ti krū­ti­nės ląs­tos de­for­ma­ci­jo­mis. Spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, kad kū­di­kiams iki ke­tu­rių mė­ne­sių re­ko­men­duo­ja­ma ho­ri­zon­ta­li pa­dė­tis, kai jie gu­li ar ne­šio­ja­mi ant nu­ga­ry­tės ar pil­ve­lio, tik nuo pen­kių mė­ne­sių pri­lai­ko­mi re­mia­si ko­jų pirš­tu­kais, o sep­ty­nių mė­ne­sių, kai pra­de­da spy­ruok­liuo­ti, ga­li­mas ir šok­liu­kas.

Są­mo­nin­gu­mas au­ga

Dar­bin­go am­žiaus žmo­nės, dir­ban­tys fi­zi­nio krū­vio rei­ka­lau­jan­tį dar­bą, taip pat pa­ten­ka į tam tik­ras pin­kles – jie ne­iš­ven­gia mo­no­to­niš­kų ju­de­sių, ku­rie il­gai­niui tam­pa ža­lin­gais ju­de­sio ste­re­o­ti­pais. Dėl to at­si­ran­dan­tys skaus­mai tam tik­ro­se kū­no vie­to­se taip pat tam­pa ne­iš­ven­gia­mi.

„Sė­di­mas dar­bas, ko ge­ro, yra di­des­nė blo­gy­bė, nes ta­da ap­krau­na­ma juos­me­ni­nė-kryž­me­ni­nė stu­bu­ro da­lis, kai per daug pa­svy­ra­ma į prie­kį ar – at­virkš­čiai – su­smun­ka­ma kė­dė­je, įtem­pia­mi pe­čių juos­tos rau­me­nys, kai kom­piu­te­rio ek­ra­nas yra per to­li, per že­mai ar aukš­tai, o jei tuo pat me­tu dar kal­ba­ma ir te­le­fo­nu, pa­mirš­ta­ma at­si­sto­ti, pa­ju­dė­ti, for­muo­ja­si ki­ti svei­ka­tos su­tri­ki­mai. Ne­pai­sy­da­mi vis­ko, žmo­nės tu­ri dirb­ti ir už­dirb­ti, iš­lai­ky­ti sa­ve, šei­mą, to­dėl jie tą da­ro net ir ken­tė­da­mi di­džiau­sius skaus­mus“, – įžval­go­mis da­li­jo­si va­do­vė.

Pa­sak jos, žmo­nių są­mo­nin­gu­mas rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta pa­ma­žu au­ga – ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio svei­kai gy­ven­se­nai, lan­ko­ma­si spor­to klu­buo­se.

Į šiuos žmo­nės ei­na no­rė­da­mi veid­ro­dy­je ma­ty­ti dai­liai at­ro­dan­čius di­džiuo­sius rau­me­nis, o gi­lie­ji, smul­kie­ji rau­me­nys, ku­rie at­lie­ka svar­bias funk­ci­jas, lie­ka pa­mirš­ti, tad ima­ma skųs­tis neu­ro­rau­me­ni­nio apa­ra­to pro­ble­mo­mis – nu­ga­ros skaus­mais, tarps­lanks­te­li­nių dis­kų iš­var­žo­mis.

„Sa­vo svei­ka­ta la­biau rū­pi­na­si sen­jo­rai, ku­rie vis ak­ty­viau ir na­tū­ra­liau įsi­trau­kia į svei­ka­ti­ni­mo­si veik­lą – daž­niau iš­ei­na pa­si­vaikš­čio­ti į par­kus, da­ly­vau­ja šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo už­si­ė­mi­muo­se, mankš­ti­na­si“, – tei­gė ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tro va­do­vė.

 „Žmo­nės ma­no, kad su­dė­tin­gi pra­ti­mai ke­liant svo­rį, daug bė­gant jiems bus ypač nau­din­gi, ta­čiau dau­ge­liu at­ve­jų taip nė­ra. Kai pra­šo­me pa­da­ry­ti pa­pras­čiau­sius pra­ti­mus, jie to jau ne­su­ge­ba, nes nu­sil­pę ma­žes­ni rau­me­nys, sta­bi­li­za­to­riai, gi­lie­ji rau­me­nys“, – tvir­ti­no J.Pet­ke­vi­čie­nė.

Cen­tre – vi­sas kom­plek­sas

Daž­niau­sios pro­ble­mos, dėl ku­rių gy­ven­to­jai krei­pia­si į ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­trą, yra ar­tro­zė (de­ge­ne­ra­ci­niai są­na­rių pa­ki­ti­mai, os­te­o­fi­tai (atau­gos), su­ma­žė­ję tarps­lanks­te­li­niai tar­pai, de­hid­ra­ta­vę tarps­lanks­te­li­niai dis­kai), ar­tri­tai (są­na­riuo­se vyks­ta už­de­gi­mi­niai pro­ce­sai), įvai­rios iš­var­žos, rau­me­nų dis­ba­lan­sas, at­si­ran­dan­tys tri­ge­ri­niai taš­kai.

„Iki šiol Aly­tu­je ne­bu­vo pri­va­čios įstai­gos, kur vie­no­je vie­to­je žmo­nės gau­tų be­veik vi­są re­a­bi­li­ta­ci­nį ir pre­ven­ci­nį kom­plek­są. Mes tei­kia­me skaus­mo gy­dy­mo pa­slau­gas te­ra­pi­ja ir ju­de­siu. Svar­bu su­pras­ti, kad ki­ne­zi­te­ra­pi­ja ste­buk­lų ne­da­ro, ta­čiau ją pa­si­tel­kus ga­li­ma pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir pa­dė­ti iš­spręs­ti dau­ge­lį ju­da­mo­jo apa­ra­to pro­ble­mų, jei žmo­gus no­ri pa­dė­ti sau“, – tei­gė J.Pet­ke­vi­čie­nė.

Ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tro lan­ky­to­jams tei­kia­mos gy­do­mų­jų, spor­ti­nių ir pre­ven­ci­nių nuo skaus­mo ma­sa­žų pa­slau­gos, yra ga­li­my­bė at­lik­ti karš­tų ir šal­tų ak­me­nų ma­sa­žus. Be to, pa­si­mė­gau­ti ma­sa­žais ga­li ir be­si­lau­kian­čios mo­te­rys, nes čia yra spe­cia­li­zuo­tas nėš­čio­sioms pri­tai­ky­tas sta­las. Nėš­čio­ji tu­ri ga­li­my­bę gu­lė­ti vei­du že­myn.

„Ma­sa­žo pro­ce­dū­ras ga­li­me at­lik­ti bet ku­rio nėš­tu­mo tri­mest­ro me­tu. Bai­min­tis nė­ra ko, nes ant pil­vo gu­lin­čios mo­ters pil­vas įdum­ba į sky­lę ir jį pri­lai­ko įlei­džia­mas dir­žas. Ma­sa­žo sta­las pri­tai­ky­tas bet ko­kio dy­džio ir for­mos pil­vui“, – tei­gė cen­tro di­rek­to­rė.

Čia ve­da­mi ir in­di­vi­du­a­lūs ki­ne­zi­te­ra­pi­jos už­si­ė­mi­mai. Be to, klien­tams tei­kia­ma kom­plek­si­nių prie­mo­nių vi­su­ma. Pa­vyz­džiui, ma­sa­žuo­tis at­ėju­siam žmo­gui bus už­de­da­mi šil­do­mie­ji kom­pre­sai, in­fra­rau­do­nų­jų spin­du­lių lem­pa at­pa­lai­duo­ja­mi rau­me­nys. Pa­gal po­rei­kį ir in­di­ka­ci­jas tai­ko­ma ir fi­zio­te­ra­pi­ja, ma­sa­žai, pa­sy­vus ir ak­ty­vus tem­pi­mas, ki­ne­zio­lo­gi­nis tei­pa­vi­mas, elek­tros­ti­mu­lia­ci­ja.

Įstai­go­je yra ga­li­my­bė at­lik­ti aku­punk­tū­rą, šil­dy­mą mok­sa (nau­do­ja­mi su­smul­kin­ti, iš­džio­vin­ti stan­džia­la­piai kie­čiai). Be­je, Aly­tu­je re­flek­so­te­ra­pi­ja (aku­punk­tū­ra) at­lie­ka­ma tik šia­me ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tre.

Taip pat čia nau­do­ja­mos įvai­rios prie­mo­nės: ka­muo­liai, gu­mos, ne­sta­bi­lios plat­for­mos, mo­der­nūs tem­pi­mo apa­ra­tai, nau­jos kar­tos ul­tra­gar­sas, ku­riuo ga­li­ma lo­ka­liai įve­di­nė­ti tam tik­rus vais­tus, elek­tros sti­mu­lia­to­rius, kom­pre­si­nio, lim­fod­re­na­ži­nio ma­sa­žo prie­tai­sas, ku­ris pa­si­tar­nau­ja ir on­ko­lo­gi­nių li­gų at­ve­jais. Be to, pas­ta­ro­ji prie­mo­nė tin­ka spor­ti­nin­kams, pa­ti­rian­tiems di­de­lius fi­zi­nius krū­vius.

No­rin­tie­siems gau­ti re­a­bi­li­ta­ci­nį ir pre­ven­ci­nį kom­plek­są vie­no­je vie­to­je nuo šiol ne­teks va­žiuo­ti į Vil­nių ar Kau­ną. Gy­ven­to­jai lau­kia­mi ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cen­tre „Jaus­kis ge­riau“.

Info