Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Šuo diagnozuoja skydliaukės vėžį

Šuo – ištikimiausias ir geriausias žmogaus draugas nuo amžiaus glūdumų
Nuotraukos

Šuo – ištikimiausias ir geriausias žmogaus draugas nuo amžiaus glūdumų. Kadaise padėjęs medžioti ar suvaldyti gyvulių bandas, saugoti trobesius, šiandien jis dažniausiai – tiesiog šeimos narys.

Ne ką mažiau nei šuns draugiškumas vertinama ir jo uoslė – įvairių daiktų, medžiagų ar net žmonių radimas, pėdsekystė ir pan. Tai – vienas svarbiausių instrumentų, kuriais jis pažįsta pasaulį. Šuns nosyje yra daugiau nei 220 milijonų uoslės receptorių ir jų uoslė yra tūkstančius kartų jautresnė nei žmonių, kurie teturi 5 milijonus uoslės receptorių.

O kodėl mes prakalbome apie šunis ir jų uoslę bei draugiškumą ne tik žmogui, bet ir jo sveikatai? Todėl, kad, be medžioklės, pėdsekystės, pagalbos akliesiems ir policijai, šuo gali pasitarnauti ir dar vienai žmogaus gyvenimo sričiai – sveikatai, identifikuojant skydliaukės vėžį.

Daugybė diagnostinių procedūrų, bandant nustatyti skydliaukės vėžį, kartais pateikia nevienareikšmius rezultatus, kurie lemia tolesnę nežinomybę ir dar daugiau medicininių tyrimų ar nereikalingų skydliaukės operacijų. Kad ir kokios skausmingos ir, beje, brangios procedūros atliekamos diagnozuojant skydliaukės vėžį, dažniausiai jos nėra100 proc. patikimos.

Tačiau Arkanzaso universiteto (JAV) endokrininės onkologijos katedros vadovas daktaras Donnal Bodenner pasakoja, kad mokslininkų komanda sumaniai ištreniravo vokiečių aviganį, kad jis „užuostų“ skydliaukės vėžį panašiu tikslumu, kaip ir medicininiai diagnostiniai metodai. Nors toks neįprastas diagnostikos metodas taip pat nebūtų 100 proc. tikslus, bet jis pirmiausia būtų nebrangus, neskausmingas ir neinvazinis.

Sumaniai išdresuotas aviganis Frankis sugebėjo atskirti nepiktybinius skydliaukės auglius nuo skydliaukės vėžio vien pauostydamas žmogaus šlapimą. Nustatyta, kad Frankis ligą identifikuodavo 88,2 proc.tikslumu.

Tyrimo metu 34 pacientai palikdavo šlapimo mėginius. Kai juos „ištirdavo“ vokiečių aviganis, pacientams būdavo atliekamos invazinės biopsijos procedūros. Po biopsijos ir chirurginių diagnostinių procedūrų 15 pacientų buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys, o 19 jų turėjo nepiktybinius skydliaukės pakitimus. Vokiečių aviganis teisingai identifikavo 30 iš 34 atvejų. Pauostęs tiriamojo šlapimo, Frankis turėjo atsigulti, o jei „diagnozuodavo“ vėžinius pakitimus turėjo nusukti galvą.

Kas žino, gal netolimoje ateityje mokslininkai ir gydytojai atras dar gudresnių metodų, kaip pasitelkti keturkojus augintinius į pagalbą žmogaus sveikatai.

 

VLmedicina.lt