|
|
Prim
Straipsniai
|
|
Dėlė – fantastiška „gydytoja“
Hirudoterapija yra vienas iš seniausių medicininių metodų, taikytų dar senovės Indijoje, Graikijoje ir Romoje.
Nuotraukos
|
Medicininės dėlės istorija prasidėjo dar prieš tūkstančius metų. Egiptiečių faraonai naudojosi šios fantastiškos „gydytojos“ paslaugomis. Naudojo dėlę tiek gydomaisiais, tiek profilaktiniais, tiek kosmetiniais tikslais. Ant faraonų piramidžių sienų aptinkami piešiniai, bylojantys apie gydymą dėlėmis. Hirudoterapijos – gydymo dėlėmis klestėjimo laikotarpiu galima laikyti XVII-XIX amžius, kai pagal kiekį dėlių eksportas buvo lygus grūdinių kultūrų kiekiui. Tuo laikotarpiu dėlių auginimas buvo pelningas pajamų šaltinis ne vienam Rusijos dvariškiui. Būtent iš šios šalies atvežtos dėlės buvo laikomos vertingiausiomis.
Gydytos visos ligos
Šiomis kraujo ištroškusiomis „prielipomis“ būdavo gydomos įvairios ligos. Dažnai jos buvo naudojamos ir ten, kur nereikėdavo. Besiruošdamos puotai Europos damos, o taip pat ir lietuvaitės, ketvirčiui valandos dėles dėdavo už ausų. Po tokios procedūros veidas įgaudavo skaisčiai rausvą atspalvį, o akys – ypatingą blizgesį.
Hirudoterapija yra vienas iš seniausių medicininių metodų, taikytų dar senovės Indijoje, Graikijoje ir Romoje. Apie šį gydymo metodą savo veikaluose rašė Galenas ir Avicenas. O XX amžiaus pradžioje dėlėmis būdavo gydomos beveik visos ligos. Vėliau, atsiradus daugeliui efektyvių vaistų, hirudoterapija buvo gerokai primiršta.
Pastaruoju metu dėlės vėl ėmė populiarėti, jos naudojamos kaip papildoma gydymo priemonė.
Hirudoterapija - amžių patikrintas metodas. Garsus praeities gydytojas Avicena savo darbuose aprašė, kaip ir kada galima naudoti dėles gydymui. Biblijoje randami nurodymai dėl dėlių naudojimo gydymui. Devynioliktojo amžiaus pradžioje, vystantis biochemijos ir medicinos mokslams, dėlė pamažu buvo pamiršta. Tačiau Rusijoje dėlė vis dar buvo plačiai naudojama ir aprašoma. 1903 metais F. Franz iš dėlių liaukų sekreto išskyrė medžiagą ir pavadino ją hirudinu. Iki šiol susintetintas ir natūralus hirudinas naudojamas kaip labai efektyvus antikoaguliantas (krešėjimą skatinanti medžiaga). 1941 metais K. Hirst dėlių seilių leukoze atrado hialurodinazę. 1971 metais I. P. Baskova, G. I. Nikonov atrado fermentą, vadinamą destabilaze. Po 1990 metų dėlių seilių liaukose buvo rasta dar apie 30 įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Šiandien mokslininkai dėlių seilių liaukose aptinka apie 100 įvairiausių medžiagų, kurių poveikis žmogui dar tiriamas. Šiuo metu 35-iose pasaulio klinikose kartu su medikamentais taikomas ir gydymas medicininėmis dėlėmis. Lietuvoje dėlės taip pat buvo plačiai naudojamos iki pat Nepriklausomybės atkūrimo. Jų net buvo galima nusipirkti vaistinėse.
Žieduotosios kirmėlės
Dėlės yra žieduotosios kirmėlės, besiveisiančios gėlame vandenyje ir siurbiančios kraują. Šie gyviai yra hermafroditai: kiekvienas jų turi ir moteriškus, ir vyriškus lytinius organus. Natūraliomis sąlygomis jie auga labai lėtai – apie 5-8 metus. Gyventi gali net 20 metų. Vadinamuosiuose biofabrikuose dėlės užauginamos greičiau, bet gyvena tik 3-4 metus. Iš viso žinoma 400 dėlių rūšių, bet gydymui naudojamos tam tikros rūšies dėlės.
Vadinamoji medicininė dėlė turi 5 poras akių, 3 šonkaulius ir 270 dantukų. Prisisiurbusi kraujo jį virškina ištisą mėnesį, o po to gali pasninkauti iki metų. Gydymo procedūroms naudojamos tik specialiai paruoštos alkanos dėlės.
Maitinasi dėlės tik krauju. Tačiau jį moka išsirinkti tarsi tikras vyno žinovas vyną. Povandeninio vampyro kūnas yra rusvo atspalvio su tamsiai žalsvos spalvos atspindžiu. Juda šis gyvūnėlis grakščiai, lanksčiai, neskubėdamas. Didelė uodega naudojama daugiausiai kaip vairas plaukimo metu. Priekinėje dalyje yra siurbtukas su trimis žandikauliais, išsidėsčiusiais panašiai kaip „Mersedes“ automobilių firmos ženklas. Kiekviename tokiame žandikaulyje yra 90 dantukų. Jais dėlė gali prakąsti bet kokio gyvulio odą, ne storesnę nei 1,5 milimetro. Įkandimas jaučiamas tarsi kas būtų nudilginę. Tačiau šis pojūtis laikinas, nes dėlės seilėse yra nuskausminamosios medžiagos – hirudino. Vampyras ja sutepa aukos žaizdelę ir tyliai ima siurbti kraują, raitydamasis iš malonumo tol, kol nukrenta. Vidutiniškai dėlė gali išsiurbti nuo trijų iki penkių kartų daugiau kraujo negu sveria pati. To dėlei visiškai pakanka tris-keturis mėnesius, o kartais ir metus. Visą ši laikotarpį, jei nepatenka į žuvies nasrus, ji praleidžia įsiraususi kur nors smėlyje.
Savo penkiomis akimis ji reaguoja į šviesos intensyvumą, puikiai jaučia skonį ir kvapą, bet kokį prisilietimą, temperatūrą. Labai jautriai reaguoja į vandens, dirvos ir oro taršą, nesvarbu kokios kilmės jis bebūtų. Užterštoje aplinkoje dėlė neišgyvena, ji žūva.
Tarpusavyje šie gyvūnai bendrauja labai retai, tik poravimosi metu.
Gerti kito kraują – sunkus ir kruopštus darbas. Todėl dėlės yra reiklios, jos gyvena tik švariame vandenyje. Tikriausiai ne vienas prisimename, jog vaikystėje jų būdavo pilna visur. Šiandien jų likę kur kas mažiau. Dar 1984 metais dėlė buvo įrašyta į tarptautinę Raudonąją knygą.
Dėlių jautrumas tiesiog stulbinantis - augintojų teigimu, jos jaučia žmogaus charakterį ir priima ne bet kokį žmogų. Jei žmogus yra piktas, kupinas emocijų, dėlė tiesiog suserga.
Dėlės poveikis žmogui
Prieš ruošiantis taikyti hirudoterapiją, būtina patikrinti ar žmogus nėra alergiškas dėlėms. Siekiant išvengti alerginių reakcijų, pacientui atliekamas visiškas kraujo tyrimas.
Natūralu, kad medicininė dėlė gali sukelti alergiją. Mat specialiai gydymui išaugintos siurbėlės išskiria apie šimtą biologiškai aktyvių medžiagų. Šiuose fermentuose yra specialios baltyminės medžiagos, skatinančios biochemines reakcijas, kurios vyksta gyvuosiuose organizmuose.
Dėlė - protingas padaras, nes į organizmą išskiria tas medžiagas, kurių ir reikia ligoniui. Tačiau gydymo dėlėmis negalima taikyti sergantiems hemofilija - liga, kai nekreša kraujas.
Procedūrų kiekis priklauso nuo to, kokia yra ligos eiga. Vieniems pacientams pakanka dviejų ar net vieno seanso, sunkesniems ligoniams - septynių hirudoterapijos kursų. Per savaitę gydymas dėlėmis gali būti taikomas du, daugiausiai tris kartus. Kai žmogus yra sunkiau sergantis, vienu metu prie jo kūno galima pridedėti iki septynių dėlių.
Dėlė vidutiniškai pusantros valandos valo organizmą. Po to, išpampusi nuo kraujo, ji pati nukrenta nuo odos.
Po kiekvienos procedūros dėlėmis organizme įvyksta uždegiminė reakcija. Iš tos vietos, kur ji buvo įsisiurbusi, kraujas kai kuriems žmonėms gali sunktis visą parą.
Jeigu taip nutinka, reiškia, jog sergančiojo organizme buvo labai daug blogo kraujo. Medicininių dėlių pagalba yra pašalinamos tik nereikalingos medžiagos, nuodijančios organizmą. Nubėgus blogam kraujui sureguliuojama kraujotaka tame organe, kuris nesveikuoja.
Medicininės dėlės ypač padeda turintiesiems aukštą arterinį kraujo spaudimą. Pasak specialistės, jos žmogui suleidžia tokią medžiagą, kuri sureguliuoja kraujospūdį. Kartu toji medžiaga gydančiai veikia visą organizmą. Tad kraujospūdis sureguliuojamas natūraliu būdu, be vaistų.
Vaistais būtų sunku pašalinti ūžimą ausyse. Mat jis gali atsirasti ne tik dėl aukšto kraujospūdžio, bet ir kitų priežasčių. Ausyse gali ūžti esant sprando srities pakitimams, stuburo patologijai, ar kai užspausta kraujagyslė. Tai išgydo dėlės.
Be to, dėlės gali palengvinti onkologinių ligonių kančias. Medicininės dėlės ne tik gydo, bet ir malšina skausmą. Tad šie gyvūnėliai palengvina skausmus ir onkologiniams ligoniams, sergantiems skrandžio, kepenų ir kitų organų vėžiu.
Dėlės yra naudojamos ir chirurgijoje, ypač kai reikia prisiūti galūnės. Šių gyvūnėlių dėka nesiformuoja krešuliai, žymiai greičiau atstatoma kraujotaka tame organe, kuris buvo transplantuotas.
Medicininėmis dėlėmis efektyviai gydomos vidaus ligos, hemorojus, bronchų astma, alerginės ligos, venų varikozė, radikulitas, ginekologinės ligos, prostatos.
Dėlės rekomenduojamos pacientams, kurie kenčia širdies nepakankamumą. Jos taip pat padeda sergant akių ligomis, dažniausiai glaukoma, kai yra padidėjęs akispūdis.
Savarankiška hirudoterapija neleistina
Nors gydymas dėlėmis gali būti gana efektyvus, jis jau nelaikomas panacėja kaip kitados, kai kone kiekvienam ligoniui būdavo rekomenduojama „nuleisti kraują“. Hirudoterapiją, kaip papildomą gydymo metodą, gydytojui leidus, gali taikyti tik labai patyręs hirudoterapijos specialistas. Savo nuožiūra gydyti dėlėmis negalima, juolab nežinant reikiamų taškų ir nemokant deramai apdoroti žaizdelių. Be abejo, gydymui negalima naudoti dėlių, paprasčiausiai pririnktų kūdroje. Medicininės dėlės, kaip minėta, yra auginamos specialiai ir gydymui naudojamos tik vieną kartą, siekiant išvengti kraujo užkrato.
Hirudoterapijos seansas trunka nuo 20 iki 60 minučių. Kiek reikia dėti dėlių nusprendžia gydytojas.
Jeigu maga išbandyti hirudoterapiją, bet nesinori leistis kandžiojamiems dėlių, galima naudoti gydomuosius tepalus su aktyviosiomis dėlių medžiagomis. Tokios priemonės gaminamos naudojant džiovintų dėlių miltelius arba tik dėlių seiles. Tai įvairūs kremai ir tepalai, stimuliuojantys vietinį imunitetą bei antioksidantinį aktyvumą, malšinantys uždegimus ir jauninantys odą.
Dėlių laikymas
Dėlės parvežamos iš Rusijos. Gyvena jos paprastame trijų litrų talpos stiklainyje su švariu vandeniu. Žinoma, galima jas apgyvendinti ir akvariume. Vandenį reikėtų keiti kasdien, o indą kaskart gerai išplauti.
Namų sąlygomis dėlės laikomos kambario temperatūroje. Patalpoje neturi būti aštrių kvapų, nes jos labai jautrios aplinkai. Be maisto jos gali išbūti iki pusės metų ir ilgiau. Į vandenį galima įpilti truputį cukraus sirupo. Pasirodo jog dėlės ne tik kraujo siurbikės, bet ir smaližės.
Sveika dėlė aktyvi, ji plaukioja, ginasi liečiama. Dėlės gali būti ir gyvaisiais barometrais. Geru oru ji „ilsisi“ ant stiklainio ar akvariumo sienelės virš vandens, o blogu - visada tūnos po vandeniu.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
Straipsnio kategorijos