Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus

Mažus vaikus auginančios mamos žino, kad sezoninių šaltojo periodo ligų tikrai neišvengs
Nuotraukos

Mažus vaikus auginančios mamos žino, kad sezoninių šaltojo periodo ligų tikrai neišvengs. Žiemą, ypač esant staigiems temperatūros pokyčiams, perkaitęs ar pervargęs vaikas greitai peršąla. Tuomet organizmas nebegali pasipriešinti infekcijai, kuri ypač dažnai puola silpnesnį, mažiau užsigrūdinusį vaiką. Ir toli gražu ne vieną kartą per žiemą teks slaugyti namuose peršalimo liga susirgusį darželinuką ar pradinuką, kuris infekciją gali parsinešti iš vaikų kolektyvo, nes jame žiemą kone visada atsiras bent vienas čiaudėjantis ar kosėjantis draugas. Įprastinis ūminis kvėpavimo takų uždegimas – nėra sunki liga ir išgydomas maždaug per savaitę. Pavojų gali sukelti ligos komplikacijos ir nusilpęs vaiko imunitetas.

Menki negalavimai gali virsti rimta liga

Peršalimas – tai ne liga, o lengvas būdas susirgti infekcine liga. Ją sukelia viršutinius kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurie į organizmą patenka per orą. Mat žiemos šaltis ir drėgmė – atveria kelią infekcijai. Peršalusio vaiko atsparumas sumažėja ir dažniausiai jis suserga viršutinių kvėpavimo takų liga: sloga, nosiaryklės ir gerklės uždegimu. Užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra – įprasti peršalimo požymiai. Dažnai pradeda skaudėti galvą, apima silpnumas. Patekęs į organizmą virusas negalavimus sukelia ne iš karto, o po 1– 3 dienų.

Vaikai peršalimo ligomis serga nesunkiai, bet, atrodytų, paprasti negalavimai gali komplikuotis, pavyzdžiui, į bronchitą, haimoritą (prienosinių ančių gleivinės uždegimas), otitą (vidurinės ausies uždegimas), pneumoniją (plaučių uždegimas). Jei peršalimo liga nesikomplikuoja, ligoniukas pasveiksta nesunkiai.

Tėveliai neturėtų pamiršti, kad net menkus viršutinių kvėpavimo takų negalavimus reikia gydyti, nes negydoma ar per vėlai pradėta gydyti liga gali užsitęsti. Situacija gali pablogėti ir dėl tėvų klaidų gydant peršalimo liga susirgusį vaiką. Todėl dėl stipriai negaluojančio mažylio geriausia pasikonsultuoti su pediatru, kartais pakanka vaistininko patarimo.

Kaip gydyti peršalusį vaiką?

Jeigu peršalęs vaikas jaučiasi neblogai, nedaug karščiuoja, galbūt apsieisite ir be gydytojo. Tik mama ir tėtis neturi pamiršti, kad antibiotikai virusinių ligų negydo, o duoti šių vaistų vaikui savavališkai išvis nedera. Sloguojantį vaiką vargina sunkus kvėpavimas per nosį. Todėl jam reikia duoti nosies paburkimą bei sekreciją mažinančių vaistų. Sloguojančiam kūdikiui būtinai reikia išsiurbti išskyras ir įlašinti vaistų, antraip jis negalės žįsti.

Vaistinėse gausu įvairius peršalimo simptomus malšinančių vaistų: mažinančių nosies gleivinės paburkimą, lengvinančių atsikosėjimą, ryklę dezinfekuojančių antiseptikų. Tik nepamirškite, kad kosulį slopinantys vaistai vaikams neskiriami. Rinkitės vaikišką preparatą nuo vieno ar kito peršalimo simptomo, kurio dozės bus tiksliai pritaikytos pagal mažylio amžių. Nepamirškite ir  vitamino C, nes per pirmąsias tris peršalimo dienas C atsargos sumažėja.

Silpnai negaluojančio vaiko savijautą pagerins šilti skysčiai: arbatos, kisieliai, kompotai, pakankamai karštas vištienos sultinys. Vaiko kambaryje neturi būti pernelyg karšta, o orą reikia drėkinti.

Temperatūros mažinimas – kada reikia vaistų?

Karščiavimas – dažniausia priežastis, dėl kurios tėvai kreipiasi skubios pagalbos į medikus.

Blizgančios mažylio akys, karšta kakta, šaltkrėtis, mieguistumas pasako mamai, kad pakilo temperatūra. Taigi reikia ją pamatuoti. Jei matuojate temperatūrą išangėje, nepamirškite, kad ji bus 0,5 – 0,7  laipsniais didesnė negu pažastyje arba odos raukšlėje. Temperatūrą vertinkite pagal matuojamą pažastyje. Taigi, pamatavę karštį išangėje, atmeskite 0,5 – 0,7 laipsnius. Burnoje termometras rodys 0,3 – 0,4 laipsniais didesnę temperatūrą negu pažastyje. Karščiuojančiam kūdikiui ir vaikui temperatūrą matuokite dažnai ir užrašykite – gydytojui bus lengviau įvertinti jo būklę.

Pakilusi temperatūra – nėra blogai. Taip organizmas ginasi nuo infekcijos: vaiko imunitetas sutelkia visas jėgas prieš infekciją ir trukdo daugintis ligų sukėlėjams. Todėl iki 38,5 laipsnių temperatūros paprastai mažinti nereikia.

Antra vertus – didelis karščiavimas nebeatlieka apsauginio vaidmens, o sutrikdo daugelio organų veiklą. Organizmas netenka vandens, greičiau pradeda plakti širdis, gali prasidėti net traukuliai ir haliucinacijos. Todėl aukštesnę negu 38,5 laipsnių temperatūrą patariama būtinai numušti. Nuo 38 iki 38,5 laipsnių temperatūrą pediatrai pataria mažinti kūdikiams iki 2 mėnesių, taip pat – turintiems širdies ydą bei sergantiems medžiagų apykaitos ligomis vaikams. Jeigu vaikas dėl temperatūros anksčiau patyrė traukulius, vaistų nuo karščiavimo pediatrai pataria duoti nuo 37,8 laipsnių temperatūros. Taip pat karštį reikia numušti, jei vaikas labai blogai jaučiasi: krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis. Kuo skubiau reikia numušti 40 – 41 laipsnio temperatūrą, nes vaikui jau gresia rimtas pavojus.

Mažą vaiką auginantys mama ir tėtis, ko gero, žino, kad aspirinas netinka, nes gali sukelti Rejė sindromą – toksinį smegenų ir kepenų pažeidimą. Jam ištikus vaikas nepaliaujami vemia ir gali prarasti sąmonę. Todėl aspirino negalima duoti vaikams iki 16 metų.

Karščiuojančiam vaikui duodama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie veikia smegenyse esantį termoreguliacijos centrą ir skatina atiduoti šilumą. Veiksmingi temperatūrą mažinantys vaistaiibuprofeno preparatai. Tokie vaistai dar ir malšina skausmą. Todėl namų vaistinėlėje pravartu turėti specialiai vaikams pagaminto šio vaisto.

Kol pradės veikti sugirdyti vaistai nuo temperatūros, ligoniuko savijautą pagerins pagalbinės priemonės. Viena jų – aptrynimai vandeniu. Karščiuojančio vaiko krūtinė, pilvas, nugara, rankų ir kojų oda 3– 5 minutes trinami drungnu vandeniu suvilgytu frotiniu rankšluosčiu arba kempine. Po šios procedūros išsiplečia kapiliarai ir išeina šiluma. Jeigu vaikui nepatinka ši procedūra, galite dėti vėsius kompresus ant žastų ar blauzdų. Audinio skiautę suvilgykite 15 – 17 laipsnių vandeniu, nugręžkite ir užvyniokite. Kad nesušlaptų patalynė, gulinčiam kūdikiui po blauzdomis patieskite polietileno maišelį. Kompresą keiskite kas 5 – 10 minučių. Jei karščiuojantis vaikas išblyškęs, jo rankos ir kojos šaltos, šio kompreso dėti nedera. Tuomet trinkite galūnes, kol sušils ir paraus, vėsiu rankšluosčiu.

Karščiavimą sumažins prakaitavimą skatinantys vaistažolių nuovirai. Galite vaikui paruošti liepžiedžių ir šeivamedžio žiedų užpilo.  Šeivamedžio žiedų ir uogų ekstraktas turi antivirusinį poveikį peršalus. Tinka aviečių lapų nuoviras. Sugirdę užpilą ar nuovirą, vaiką šiltai užklokite, o kai suprakaituos, pervilkite šlapius baltinius ir vėl apklokite. Karščiuojantis vaikas turi gerti daug skysčių.

Kada kviesti gydytoją?

  • Būtinai kvieskite gydytoją susirgusiam kūdikiui, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
  • Jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau negu dvi paras.
  • Jei įtariate peršalimo komplikaciją: vaikui skauda ausį, jis ima labai kosėti, skundžiasi dideliu galvos skausmu (gali būti sinusitas arba meningitas).
  • Skubiai kvieskite medikus, jeigu labai pablogėjo ligoniuko savijauta: atsirado dusulys, didelis karščiavimas, krečia šaltis, skauda krūtinę, tinsta kaklas, vaikas gausiai skrepliuoja.
  • Neapsieisite be gydytojo, jeigu per 4 – 5 dienas vaiko būklė nepagerės.
  • Kai liga tęsiasi ilgiau negu 10 dienų, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų komplikacijų.

Ar vaikas gali išvengti peršalimo?

Kad vaiko neužpultų virusai, reikia dažnai plauti rankas – tai vienas efektyviausių ir paprasčiausių apsaugos būdų. Taip pat vaikas neturėtų būti šalia sergančio kito mažylio ar suaugusiojo. Sloguojančiam vaikui geriausia naudoti vienkartines servetėles. Nuolat vėdinkite vaiko kambarį, dezinfekuokite baldus ir žaislus. Taip pat svarbu vaiką grūdinti, jam turi užtekti vitaminų bei mineralų. Į lauką išleiskite tinkamai aprengtą mažylį– kad jis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.


Info