|
|
|
|
|
|
|
Žalioji arbata gali ir pakenkti
|
Žalioji arbata yra viena iš seniausiai vartojamų žolelių arbatų. Vakarų pasaulyje jos populiarumą lėmė teigiamo poveikio sveikatai akcentavimas. Dalis teiginių remiasi mokslininkų atradimais, kiti – neturi jokio mokslinio pagrindo. Labai svarbu žinoti, kad žalioji arbata nėra vaistas nuo visų ligų. Maža to – ji gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai, skelbia curejoy.com.
Nestipri žalioji arbata, geriama kelis kartus per dieną, daugeliui suaugusiųjų nepadarys jokios žalos. Tačiau arbatos ekstraktas turėtų būti vartojamas tik trumpą laiką. Neigiamas arbatos poveikis gali pasireikšti dėl didelio taninų ir kofeino kiekio.
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti tokį šalutinį poveikį:
galvos skausmai;
nervingumas;
miego sutrikimai;
vėmimas;
viduriavimas;
dirglumas;
nereguliarus širdies plakimas;
drebulys;
rėmuo;
galvos svaigimas;
spengimas ausyse;
konvulsijos.
Kas turėtų vengti žaliosios arbatos
Jeigu turite toliau išvardintų sveikatos problemų, žaliąją arbatą turėtumėte vartoti labai saikingai.
1. Skrandžio problemos
Taninai, esantys žalioje arbatoje, didina skrandžio rūgštingumą, todėl gali atsirasti skrandžio skausmai, šleikštulys ar vidurių užkietėjimas. Žaliosios arbatos negalima gerti tuščiu skrandžiu. Geriausiai šią arbatą gerti po valgio arba tarp valgymų. 1984 m. atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad arbatos poveikį gali sušvelninti cukrus arba šlakelis pieno.
2. Geležies trūkumas arba anemija
Žalioji arbata mažina geležies įsisavinimą. Šią problemą galite išspręsti paskanindami arbatą citrina, nes vitaminas C gerina geležies įsisavinimą valgio metu.
3. Nėštumas ir maitinimas krūtimi
Žaliojoje arbatoje esantys kofeinas, fenolis ir tanino rūgštis yra priskiriami prie rizikos veiksnių nėštumo metu. Daugiau nei du puodeliai šios arbatos per dieną gali sukelti persileidimo pavojų. Kofeinas, perduodamas su mamos pienu, gali turėti neigiamos įtakos kūdikio sveikatai.
4. Nerimas
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali dar pagilinti nerimą.
5. Kraujavimas
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali padidinti kraujavimą.
6. Širdies ligos
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
7. Diabetas
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali daryti įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Vartojant žalią arbatą reikėtų atidžiai sekti cukraus kiekį kraujyje.
8. Glaukoma
Vartojant žaliąją arbatą padidėja spaudimas akyje. Jis atsiranda per 30 minučių ir tęsiasi apie 90 minučių.
9. Aukštas kraujo spaudimas
Kofeinas, esantis žaliojoje arbatoje, gali padidinti kraujo spaudimą. Tačiau pastebėta, kad ši problema rečiau pasireiškia žmonėms, kurie reguliariai geria žaliąją arbatą arba kitus kofeino turinčius gėrimus.
10. Negalima duoti vaikams
Taninai, esantys žaliojoje arbatoje, gali trukdyti vaikų organizmui pasisavinti baltymus ir riebalus. Kofeinas gali sukelti neramumą arba padidinti aktyvumą.
11. Kepenų ligos
Žaliosios arbatos ekstrakte esančios medžiagos gali sukelti kepenų pažeidimus arba paaštrinti jau esamas kepenų ligas.
12. Osteoporozė
Žalioji arbata paskatina kalcio pasišalinimą per šlapimą. Šią problemą sušvelnintų papildomas kalcio papildų vartojimas.
Kaip reikėtų vartoti žaliąją arbatą?
Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė – 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną. Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens.
Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai. Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu. Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija. Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški. Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.
