|
|
|
|
|
Mokomės taisyklingai sėdėti prie vairo
|
2018 01 01
Ar mokate teisingai įsitaisyti prie automobilio vairo? Tikrai? Visgi, tikėtina, kad perskaičius šį straipsnį jūsų nuomonė kiek pasikeis. Taigi, mokomės teisingai įsikurti vairuotojo „darbo vietoje“.
1. Sėdamės pagal paminas
Pagrindinės vairuotojo darbo priemonės – vairas ir paminos. Pastarosios, paprastai, nėra reguliuojamos todėl būtent pagal jas reikia pradėti sėdėsenos reguliavimą. Pirmiausia iki dugno įspauskite stabdžių paminą, o tada judinkite sėdynę pirmyn – atgal, kol rasite tokią padėtį, kai dešinė koja bus ne ištiesta, o kiek sulenkta per kelį. Tai reikalinga tam, kad bet kurioje situacijoje stabdytumėte efektyviai. Automobiliuose su mechanine PD gali tekti dar kiek pasistumti į priekį – tam, kad išminant sankabą kairė koja irgi būtų kiek sulenkta. Apatinė dalis užfiksuota. Judam toliau.
2. Sėdamės pagal vairą
Pagrindinė taisyklė – sėdynė, ne paplūdimio gultas, tad čia reikia sėdėti. Pasistenkite laikyti nugarėlę kaip galima vertikaliau – taip mažiau apkrausite stuburą ir patogiau bus vairuoti. Tik nesupraskite, kad vertikaliai reiškia visiškai tiesiai. Nugarėlę kelkit tol, kol nejausite diskomforto, o tada truputį palenkite atgal. Dabar suimkite vairą klasikiniu 3 ir 9 val. stiliumi, kuris turėtų tapti jūsų kasdieniniu palydovu. Rankas per alkūnes turėtų būti kiek sulenktos.
Jeigu rankos bus ištemptos, bus nepatogu sunkti vairą didesniu kampu jo neperimant arba, kitaip sakant, jūs ne visiškai kontroliuosite automobilį. Jeigu sistema leidžia, sureguliuokite vairą patraukdami jį į save. Jeigu tokios funkcijos vairas neturi, tai kartais klausimas sprendžiamas vairą šiek tiek nuleidus. Tokią galimybę turi beveik visi automobiliai. Galiausiai, jeigu sureguliavus nugarėlę, vairo reguliavimas vis tiek stringa, kiek arčiau paminų pristumkite apatinę sėdynės dalį.
Patikrinti ar teisingai sėdite vairo atžvilgiu galima dviem būdais. Pirmas – ištiestos rankos riešu turite pasiekti vairo ratą ties 0/12 valanda. Ranka turi būti kiek sulenkta per alkūnę, o nugara prispausta prie sėdynės nugarėlės. Antras – galima išmėginti garsaus žiedinių lenktynių dalyvio, žurnalisto Keičio Cučio būdą: suimkite vairo ratą ties 2 ir 10 valandomis, tačiau ne tiesiai, o sukryžiuotomis rankomis. Jeigu sėdite teisingai, rankos nebus pilnai ištiestos, o riešai bus maždaug pečių lygyje.
3. „Tikslūs“ nustatymai
Po pirmųjų dviejų žingsnius, trečiasis padeda pasirinkti teisingą sėdynės aukštį. Nesistenkite sėdėti žemai tarsi lenktynininkai. Automobilio geriau „jausti“ nepradėsite, o štai matomumas suprastės. Gali pasirodyti keistą, tačiau tai akcentuoja net patyrę automobilių sporto instruktoriai. Neteisingas ir priešingas sprendimas – be aiškių priežasčių pakelti sėdynę į patį viršų. Atminkite, kad keičiant sėdynės aukšti kinta ir kiti rodikliai, tad vėliau juos gali tekti koreguoti.
Sureguliavę sėdynės aukštį, jeigu automobilis „leidžia“, imkitės kitų nustatymų.
Galvos atrama turi būti pakreipta tiek, kad prilaikytų pakaušį, strėnų atrama neturėtų mėginti „išstumti“ stuburo, o turėtų jį išlaikyti tiesų. Jeigu sėdynė turi atramą keliams, ji neturėtų trukdyti išminti paminų, o centrinis ranktūris turėtų būti sureguliuotas taip, kad riešas nekabotų ore. Galiausiai sureguliuokite saugos diržo aukštį taip, kad iki aukščiausio taško jis eitų tiesiai per jūsų petį.
Reziumuojant:
Kojos pilnai išmina paminas tik nebūdamos iki galo ištiestos
Vairą reikia laikyti ties 3 ir 9 valandomis pusiau sulenktomis rankomis
Sėdynės nugarėlė neturėtų būti per daug atlošta atgal
Nereikia stengtis sėdėti per daug aukštai arba per daug žemai
Nepamirškite apie tai, kad modernūs automobiliai turi ir daugiau reguliavimo galimybių
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
