|
|
Prim
Straipsniai
Kada užsimezga stiprus ryšys tarp šuniuko ir šeimininko?
Nusprendėte, kad norite naujo augintinio. Šuniuko? Puiku!
Nuotraukos
|
Nusprendėte, kad norite naujo augintinio. Šuniuko? Puiku! Bet nepamirškite, kad auginti šuniuką reiškia prisiimti atsakomybę ne tik už jo turiningą ir visavertį gyvenimą, deramą priežiūrą ir kita, bet ir už charakterio susiformavimą, mažylio iškrėstas išdaigas kaimyno sode ar viešoje vietoje. Laukia didžiulis darbas. Nuo ko pradėti?
Pirmiausia, mažojo šeimos draugo susipažinimas su aplinka prasideda tą pačią akimirką, kai jis ateina į šį pasaulį jo nematydamas, negirdėdamas, tik lytėdamas ir uosdamas kvapus. Nuo akimirkos, kai jis išvydo pasaulį, iki 3 mėnesių – bene svarbiausias laikas mažylio gyvenime. Tada jis pajunta gyvenimo skonį, kiekviename žingsnelyje patiria vis kažką naujo. Šuniukas „formuojasi“.
Pažvelkime į mažą kūdikį, kuris juokiasi matydamas mamos šypseną, džiaugiasi, barškančiu žaisliuku ir vis stengiasi jį pasiekti. Taip pat ir mažas šuniukas stengiasi pajusti tai, ko niekada nejautė. Tuomet ir prasideda pirmosios pamokos: parodyti, ko daryti negalima, apibrėžti tam tikras ribas, kurios turi būti aiškios, suprantamos. Pvz., nuo pat mažų dienų negalima leisti šuniukui miegoti su jumis kartu lovoje, jei to daryti neleisite ateityje. Įsivaizduokite, vokiečių aviganiukas įleidžiamas į lovą kasnakt, tačiau po keletos mėnesių jis užauga ir užima vis daugiau vietos. Vejate jį iš lovos, o mažasis draugas nesupranta, kas vyksta. Vos prieš keletą mėnesių džiaugėtės jo draugyste, o dabar atstumiat. Taip sukuriate elgesio neapibrėžtumą.
Šeimininkai gal oponuotų: kaip galima riboti mažylio laisvę, juk norisi suteikti džiaugsmo, galimybių pažinti, suprasti, suvokti. Jūs, kaip geras lyderis, turite ne tik sau, savo šeimos nariams, bet ir šuniukui apibrėžti ribas, kas galima, o kas ne. Tačiau nepamirškite, kad šuniukas džiaugiasi galėdamas pažinti išorinį pasaulį. Kai leidžia aplinkybės (šuo paskiepytas), turėtume suteikti galimybę pažinti naujas erdves, vaikščiodami kartu ir taip kurdami nuostabų ryšį tarp šuns ir šeimininko – jo lyderio.
Šuniukai domisi aplinka, yra budrūs, linksmi. Tokį šuniuką lengviau dresuoti, bet nereikia persistengti. Pagrindinis kelias – stiprus ryšys tarp šeimininko ir šuns, kuris užsimezga auklėjant. Kuo daugiau laiko skiriame vaikščiojimui su šunimi, tuo stipresnis ryšys. Be abejo, ir pasivaikščiojimų metu reikia parodyti, kas padėties šeimininkas: neleisti šuniui eiti priekyje, kai jūs to nenorite. Pasivaikščiojimų metu turite sukurti pasitikėjimą jumis: leisti augintiniui pabendrauti su kitais žmonėmis, gentainiais.
4 mėnesiai – geriausias laikas užsiimti šuniuko klusnumu, formuojant tai auklėjimo pagrindu. Žvelgiant iš šuns pozicijų, jis džiaugiasi gaudamas atlygį tik tada, kai atlieka darbą. Pažvelkime, kaip vilkai gyvena gaujoje. Jie keliauja, medžioja, taip „užsidirbdami“ ėdesio, o pasisotinę žaidžia arba ilsisi. Taip ir padirbėjęs šuo jaučiasi laimingas, galėdamas pažaisti su gentainiais, savo gaujoje, gal susiformavusioje dresavimo aikštelėje.
Teisingai sukurtas stiprus ryšys yra svarbi pakopa tolimesniame šuns gyvenime. Šuniukas, jausdamas stiprų ryšį, jaučiasi laimingas. O jūs – patenkintas saldžiais darbo vaisiais.
Pirmiausia, mažojo šeimos draugo susipažinimas su aplinka prasideda tą pačią akimirką, kai jis ateina į šį pasaulį jo nematydamas, negirdėdamas, tik lytėdamas ir uosdamas kvapus. Nuo akimirkos, kai jis išvydo pasaulį, iki 3 mėnesių – bene svarbiausias laikas mažylio gyvenime. Tada jis pajunta gyvenimo skonį, kiekviename žingsnelyje patiria vis kažką naujo. Šuniukas „formuojasi“.
Pažvelkime į mažą kūdikį, kuris juokiasi matydamas mamos šypseną, džiaugiasi, barškančiu žaisliuku ir vis stengiasi jį pasiekti. Taip pat ir mažas šuniukas stengiasi pajusti tai, ko niekada nejautė. Tuomet ir prasideda pirmosios pamokos: parodyti, ko daryti negalima, apibrėžti tam tikras ribas, kurios turi būti aiškios, suprantamos. Pvz., nuo pat mažų dienų negalima leisti šuniukui miegoti su jumis kartu lovoje, jei to daryti neleisite ateityje. Įsivaizduokite, vokiečių aviganiukas įleidžiamas į lovą kasnakt, tačiau po keletos mėnesių jis užauga ir užima vis daugiau vietos. Vejate jį iš lovos, o mažasis draugas nesupranta, kas vyksta. Vos prieš keletą mėnesių džiaugėtės jo draugyste, o dabar atstumiat. Taip sukuriate elgesio neapibrėžtumą.
Šeimininkai gal oponuotų: kaip galima riboti mažylio laisvę, juk norisi suteikti džiaugsmo, galimybių pažinti, suprasti, suvokti. Jūs, kaip geras lyderis, turite ne tik sau, savo šeimos nariams, bet ir šuniukui apibrėžti ribas, kas galima, o kas ne. Tačiau nepamirškite, kad šuniukas džiaugiasi galėdamas pažinti išorinį pasaulį. Kai leidžia aplinkybės (šuo paskiepytas), turėtume suteikti galimybę pažinti naujas erdves, vaikščiodami kartu ir taip kurdami nuostabų ryšį tarp šuns ir šeimininko – jo lyderio.
Šuniukai domisi aplinka, yra budrūs, linksmi. Tokį šuniuką lengviau dresuoti, bet nereikia persistengti. Pagrindinis kelias – stiprus ryšys tarp šeimininko ir šuns, kuris užsimezga auklėjant. Kuo daugiau laiko skiriame vaikščiojimui su šunimi, tuo stipresnis ryšys. Be abejo, ir pasivaikščiojimų metu reikia parodyti, kas padėties šeimininkas: neleisti šuniui eiti priekyje, kai jūs to nenorite. Pasivaikščiojimų metu turite sukurti pasitikėjimą jumis: leisti augintiniui pabendrauti su kitais žmonėmis, gentainiais.
4 mėnesiai – geriausias laikas užsiimti šuniuko klusnumu, formuojant tai auklėjimo pagrindu. Žvelgiant iš šuns pozicijų, jis džiaugiasi gaudamas atlygį tik tada, kai atlieka darbą. Pažvelkime, kaip vilkai gyvena gaujoje. Jie keliauja, medžioja, taip „užsidirbdami“ ėdesio, o pasisotinę žaidžia arba ilsisi. Taip ir padirbėjęs šuo jaučiasi laimingas, galėdamas pažaisti su gentainiais, savo gaujoje, gal susiformavusioje dresavimo aikštelėje.
Teisingai sukurtas stiprus ryšys yra svarbi pakopa tolimesniame šuns gyvenime. Šuniukas, jausdamas stiprų ryšį, jaučiasi laimingas. O jūs – patenkintas saldžiais darbo vaisiais.