|
|
Portugalų vandens šunys nėra dykaduoniai
|
Yra šunų veislių, kurių istorija skaičiuoja tūkstančius metų, tačiau yra tokių, kurias galima pavadinti „naujokais“. Būtent tokie yra portugalų vandens šunys – tik 1937 metais „Algarbiorum“ šunų veislyne Portugalijoje gimė pirmoji oficialiai įregistruota portugalų vandens šuniukų vada. Ką dar žinome apie šiuos šunis? Visas pasaulis žino, kad Baltuosiuose rūmuose Vašingtone gyvena būtent šios veislės šuo – JAV prezidento augintinis.
Gano žuvis
Kovo pradžioje Vilniuje vykusioje Tarptautinėje šunų parodoje aštuntosios grupės nugalėtoju tapo portugalų vandens šuo iš Suomijos. Jis varžėsi su dviem konkurentais. Nieko keista, kad tik su dviem. Šios veislės šunų nebūna daug, jie nėra mados objektai ir, tikėkimės, niekada jais netaps. Iki 1960-ųjų metų tai buvo viena rečiausių šunų veislių pasaulyje.
Nedažnai vandens šunų sutiksi ir pačioje Portugalijoje, nors ši šalis yra jų gimtinė. Portugalijos žvejai nuo seno veisė keturkojus pagalbininkus, bet nesiekė oficialiai įteisinti mėgstamą šunų veislę. Portugalų vandens šunų veislės (Cao de Aqua Portugues) įteisinimu pasirūpino laivybos magnatas, šunų mylėtojas dr. Vasco Bensuade.
Portugalų vandens šunų stichija yra vanduo. Ramiai pro vandens telkinį su jais nepraeisi, aistra plaukti – jų prigimtinis bruožas.
Plaukdami į vandenyną žvejoti portugalai mielai imdavo su savimi ir šunis. Šunys budėdavo denyje, užėjus rūkui, lodami pranešdavo apie artėjantį laivą ar kitą pavojų. Sako, jog Nenugalimosios armados laivuose taip pat sukiojosi vandens šuny, jiems patikėdavo iš laivo į laivą arba į krantą nuplukdyti slaptas žinutes.
Portugalų vandens šunys yra nuovokūs, jie noriai dirba su žmonėmis, todėl žvejybos dresūros abėcėlę perpranta greitai.
Vandenyno pakrančių kaimeliuose ir dabar žvejai veisia portugalų vandens šunis, nes jie geri plaukikai (tarpupirščiuose turi plėves), ištvermingi, nesušąlantys vandenyje, neperšlampančiu kailiu.
Kadangi žuvys nesibaido vandens šunų, šie jas gaudo vandens paviršiuje tiesiog nasrais. Bet dažniausia yra mokomi suvaryti žuvų pulkus į tinklus. Lodami jie praneša apie pasirodžiusius žuvų būrius, o iškritus žvejybos įnagiui, šoka ištraukti, gali panerti į poros metų gylį. Gal todėl kartais pavadinami žuvų piemenimis...
Moka gerai plaukti ir medžioti
Portugalų vandens šunų gyslomis teka airių vandens spanielių, pudelių ir keribliūterjerų kraujas, tačiau yra teigiančių, kad airių vandens spanieliai atsirado būtent iš portugalų vandens šunų.
Jie tinka alergiškiems žmonėms, nesišeria. Kailis dažniausia būna juodas, tamsiai rudas, o kerpamas panašiai kaip pudelių. Kailis puoselėjamas gera kosmetika šunims ir ypač, jeigu dažniau maudosi atviruose vandens telkiniuose.
Pasibaigus žūklės sezonui, portugalų vandens šunys gali medžioti triušius. Iš keribliūterjerų jie paveldėjo stiprius medžioklės instinktus, turi puikią uoslę.
Tai judrūs, temperamentingi šunys, azartiški šunų sporto varžybų dalyviai, reikalaujantys nuolatinio fizinio krūvio.
Jie ilgaamžiai, pasižymi gera sveikata. Išgyvena 12-15 metų.
Patinų ūgis ties ketera 50-57 cm, svoris – 19-25 kg (palyginimui – auksaspalvių retriverių patinų ūgis 56-61 cm).
