Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Šunų dresūros ABC

Kada pradėti auklėti mažą šuniuką? Ar galima bausti? Ar pakanka vien tik skatinti? Tokie ir panašūs klausimai neduoda ramybės šunų augintojams...
Nuotraukos

Šuns ir šeimininko ryšys

Gyvūnų elgsenos specialistai aklųjų vedlius - šunis kartais vadina „tikrais profiais“, nes pastarieji ne tik besąlygiškai vykdo komandas, bet ir geba nujausti žmogaus poreikius. Šie šunys yra žmogaus akys, ausys ir rankos, susikalbėti su jais galima gestais ar žvilgsniu.

Turbūt nerastume šeimininko, kuris nesvajotų apie tokį „profį“. Svajoti – viena, bet ar viską padarome, kad mūsų augintiniai išmokų bent dresūros ABC?

Dažnai klausiama, o kada pradėti šuniuką mokyti? Dabar. Šiandien. Iškart, kai tik parsivešite į savo namus. Pradėti dairytis dresūros aikštelių, kai augintiniui sueis pusmetis ar vieneri metai – didžiausias šeimininkų aplaidumas.

Mažo šuniuko dresūros pagrindus pirmiausia sudaro tinkama socializacija, protą lavinantys žaidimai, supažindinimas su aplinka, kitais gyvūnais, įvairiais reiškiniais. Tinkama socializacija reiškia, kad naujasis augintinis užmegs ryšį ne tik su šeimininku, bet ir su kitais žmonėmis.

Gaminasi „laimės hormonai“


Moksliniai tyrimai rodo, kad pasisveikinimas su augintiniu yra labai svarbus. Parsiradę po darbų ar trumpam kur nors išėję, kai tik sugrįžtate, būtinai pasisveikinkite, pasidžiaukite savo augintiniu. Pirmiausia, ką turite padaryti – pažvelgti šuniui į akis. Po to galite glostyti, kalbinti. Liesdami šuns kūną dar labiau sutvirtinsite ryšį su savo augintiniu.

Jeigu jūsų žvilgsnis džiugus, šuo taip pat reaguoja džiugiai. Jeigu jūs paniuręs, tik akies krašteliu apžvelgiate koridorių, ar nieko bloga nepridaryta ir puolate prie savo reikalų, šuo pasijus atstumtas.

Kad šunims labai svarbu žmogaus prisilietimai, rodo tyrimų rezultatai. Tyrimų metu šunys buvo paliekami vieni. Po tam
tikro laiko sugrįžęs šeimininkas vienu atveju glostė, kalbino savo augintinį ir pasižiūrėjo jam į akis. Antru – ištarė keletą žodžių, bet nepaglostė. Dar kitu atveju – nei glostė, nei kalbino, net nepasižiūrėjo į savo šunį.

Kai šeimininkas pasisveikindavo su savo augintiniu (pažiūrėdavo į akis, paplekšnodavo, pakalbindavo), šuns organizme
pradėdavo gamintis „laimės hormonai“ (oksitocinas), o streso hormono (kortizolio) išsiskirdavo visai nedaug. Turbūt jau supratote: neglostomo, nekalbinamo šuns organizmo pokyčiai buvo kitokie – išsiskyrė daug kortizolio.

Šuns auklėjimu turi rūpintis visi šeimos nariai, be to, visi turi laikytis bendrų dresūros principų. Ir net mažas šuniukas turi išmokti bei noriai vykdyti pagrindines komandas: „Pas mane“, „Sėsk“, „Gulk“, „Ne!“ bei kt.

Nuo mažens šuo turi įprasti sutelkti dėmesį į šeimininką, pasitikėti ir tikėtis iš jo malonių dalykų. Už komandos įvykdymą šuo turi būti apdovanojamas skanėstu, mėgstamu žaisliuku, pagiriamas, paglostomas.