Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Šunų veislės: spanieliai

Klamberio spanieliai, Sasekso spanieliai, anglų springerspanieliai bei kiti spanieliai priskiriami paukštinių šunų grupei. Tai reiškia, kad iš prigimties jie yra medžiokliniai šunys.
Nuotraukos

Klamberio spanieliai, Sasekso spanieliai, anglų springerspanieliai bei kiti spanieliai priskiriami paukštinių šunų grupei. Tai reiškia, kad iš prigimties jie yra medžiokliniai šunys. Tačiau skirtingai nei kiti paukštšuniai, aptikę sparnuotį, jie nenutilksta, o šuoliuodami ir lodami priverčia šį pakilti. Medžiotojui pašovus paukštį, suranda ir atneša. Jie noriai neša paukščius ir iš vandens. Spanielių šeima labai didelė ir įvairi...

Judrūs ir žaismingi anglų kokerspanieliai

Europoje šios veislės šunų būta jau VII am­žiuje, į spanielius panašūs šunys pa­vaiz­duo­ti Ma­ke­do­niečio Ant­ro­jo lai­kų (359-336 m. prieš Kris­tų) sta­tu­lė­lė­se ir ki­tuo­se me­no kū­ri­niuo­se.

Nuo XIV am­žiaus spanieliai pa­pli­to va­ka­rų Eu­ro­po­je, juos laikė dvaruose, naudojo karališkoje medžioklėje.

An­glų ko­kers­pa­nie­lių veislei daug nusipelnė Ja­mes Far­row, „Obo“ veis­ly­no sa­vi­nin­kas (Didžioji Britanija). Ir nors britai labiau vertino ka­ra­liaus Ka­ro­lio spa­nie­lius ir ka­va­lie­riaus ka­ra­liaus Ka­ro­lio spa­nie­lius, Sa­sek­so, Klam­be­rio bei kitus spa­nie­lius, ka­ra­lie­nei Elž­bie­tai gavus dovanų anglų kokerspanielį, visi ėmė ža­vė­tis šiais ilgaausisiais.

Kadangi anglų kokerspanieliai yra labai a­ktyvūs, juos reikia nuo mažumės socializuoti, auklėti, skirti tinkamą fizinį krūvį. Spanieliai ins­tink­ty­viai per­se­kio­ja gro­bį, todėl būtina dar ma­žus šuniukus at­pra­tin­ti vai­ky­tis paukš­čius, dvi­ra­ti­nin­kus. Taip pat būtina pratinti prie kasdienio kailio šukavimo, apsilankymų pas šunų kirpėją (kailis pešiojamas ir kerpamas 3-4 kartus per metus).

Šoklūs ir tvirti springerspanieliai 

Sprin­gers­pa­nie­lius me­džio­to­jai vadina uni­ver­sa­liais pa­gal­bi­nin­kais, nes šie šunys gali darbuotis ir sau­su­mo­je,  ir van­de­ny­je.

Manoma, jog sprin­gers­pa­nie­liai yra vi­sų vė­liau at­si­ra­du­sių spa­nie­lių pro­tė­viai. Se­niau šu­nis, ku­rie svė­rė iki 25 kg, an­glai vadino ko­ke­riais, o stam­bes­nius už juos – Field ar­ba sprin­gers­pa­nie­liais.

Anglų k. žodis Sprin­ger reiš­kia šuo­li­nin­ką, šis žodis puikiai apibūdina springerspanielio prigimtį. Nors šios veislės šuns ūgis ties ketera tik apie 50 cm, pašokti jis gali kur kas aukščiau. Springerspanielis leng­vai ir tyliai šuo­liuo­ja per aukščiausią žo­lę, yra raumeningas, pasižymi ištverme. Tai puikus plau­kikas, leng­vai įvei­kiantis pel­kė­tas vie­to­ves. Ryš­kios kai­lio spal­vos, tarp akių bal­ta kai­lio va­ge­lė, kontrastuojanti su tam­siai ru­domis akimis – springerspanieliai yra gražūs šunys.

Ilgo kailio amerikiečių kokerspanieliai

„Ame­ri­kie­tis” yra vie­nas ma­žesnių spanielių gausioje spa­nie­lių šei­mo­je. Nors labai keista, šios veislės šunys at­si­ra­do ne JAV, o An­gli­jo­je, kai viename veis­ly­ne gi­mė juo­do kailio spanie­lis – ame­ri­kie­čių kokers­pa­nie­lių veis­lės pra­di­nin­kas.

Ame­ri­kie­čių ko­kers­pa­nie­lių veislė for­ma­vo­si beveik šim­tmetį. Iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos jie pateko į JAV, kur iš pra­džių bu­vo vei­sia­mi juo­di s­pa­nie­liukai.

No­rė­da­mi išvesti smė­lio spalvos spanielį, veisėjai įlie­jo ai­rių se­te­rio, Sa­sek­so spa­nie­lio ir net ai­rių ter­je­ro krau­jo. Dabar amerikiečių kokerspanieliai gali pasigirti išskirtine kailio spalvų įvai­ro­ve: tai smė­lio atspal­viai nuo švie­saus kre­mi­nio iki sodriai ru­do; mar­gi (juo­dai bal­ti, bal­tai ru­di, tri­spal­viai), kla­siki­nės juo­dos spal­vos, juo­di su įrū­džiu.

Amerikiečių kokerspanieliai yra puošnaus kailio šunys, o tai reikalauja kasdienio šukavimo, kruopščios priežiūros. Jų kailis skalaujamas tik kokybiškais šampūnais, pasitelkiami kailio balzamai, kondicionieriai su gydomaisiais aliejais ir kt. priedais. Kad neišsipurvintų, prastu oru šiems šunims velkami kombinezonai, o ilgos ausys slepiamos po kepurėmis.

Kaip ir visi spanieliai jie yra temperamentingi, todėl būtina kuo anksčiau pradėti auklėti, socializuoti, tačiau užsiėmimai turi būti įdomūs. Priešingu atveju amerikiečių kokerspanielis pats susiras visokių užsiėmimų ir ignoruos šeimininkų pastangas.

Įsi­gy­da­mi dailų de­ko­ra­ty­vų šu­niu­ką žmonės kartais mano, kad jo ne­rei­kia mo­ky­ti. Tačiau iš tiesų kiek­vie­nas, net ma­žiau­sias šu­niu­kas, turi mo­ky­tis ir įprasti be iš­ly­gų pa­klus­ti savo šei­mi­nin­kams.