Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Šunys ir judėjimas: kodėl ir kiek?

Gaila to šuns, kuris į lauką išvedamas tik „reikalų atlikti“ – penkiolika minučių ryte ir tiek pat vakare
Nuotraukos

Gaila to šuns, kuris į lauką išvedamas tik „reikalų atlikti“ – penkiolika minučių ryte ir tiek pat vakare. Nejudrumas kenkia šuns fizinei sveikatai ir emocinei savijautai...

Bėgimas – šuns gyvenimo mokykla

Šuo iš prigimties yra judrus gyvūnas, todėl jam būtina ir ramiai pasivaikščioti, ir bėgti risčia, ir lėkti galvą pametus.
Ramiai judėdamas šuo išmoksta koordinuoti judesius, prisiderina prie šeimininko judėjimo tempo, pratinasi paklusti. Bėgdamas risčia daug aktyviau mankština bei stiprina savo raumenis, sąnarius, raiščius. Tuo metu sparčiau dirba širdis, ventiliuojasi plaučiai, aktyviai dirba kiti vidaus organai. Turbūt pastebėjote, kad energingai palakstęs šuo geriau tuštinasi, jam nepučia pilvo.

Paleidus be pavadėlio laisvai palakstyti, šunį tarsi užlieja vitališka energija. Jis lekia ir tuo pačiu tyrinėja naują aplinką, patiria savo genčiai būdingus, žmogui nepažįstamus, pojūčius.
Šuoliai, bėgimas ristele išjudina šuns organizme užsigulėjusius šlakus, jie lengviau pasišalina iš organizmo. Tai ypač svarbu antsvorio turintiems, lėtesniems šunims.

Bėgimas – tai galimybė sekti kvapų pėdsakais, bendrauti su gentainiais, pajusti ir įvertinti savo jėgas, patirti ir pažinti naujus dalykus. Tai šuns gyvenimo mokykla.

Kodėl šunys nori bėgti?

Šunys nori bėgti, nes taip liepia jų prigimtis.
Labiausiai raumenis ir sąnarius pramankštinti nori kurtai, Sibiro haskiai, Aliaskos malamutai, skalikai, paukštšuniai, aviganiai ir kiti šunys. Jeigu šių grupių atstovai turėtų ribotas galimybes palakstyti, būtų laikomi ankštoje erdvėje (nuolat gyventų voljere), jų galimybės bendrauti su žmonėmis būtų ribotos, turėtume šimtus agresyvių, sunkiai valdomų, fiziškai nesveikų šunų...

Bėgiodami šunys atgyja: noriai bendrauja tarpusavyje ir su šeimininkais. Jiems patinka bėgioti ne vieniems, o su kažkuo. Turbūt pastebėjote: šuo laimingas, kai gali lenktyniauti. Mat bėgdamas su kitais gyvūnas jis užmezga socialinius ryšius, pritampa gaujoje, susiranda draugų. Lakstydamas su kitais jis užima tam tikrą vietą gaujoje ir pasitikrina, ko yra vertas pats ir ko verti kiti gyvūnai.

Lakstydamas susiduria ir su priešingos lyties atstovais, aiškiau suvokia savo lytį, priklausomybę tam tikrai grupei.
Keičiasi ir emocinė gyvūno būsena: sudeginamas energijos perteklius, mažėja dirglumas. Tai ypač svarbu patinams, kurių seksualinė energija kartais yra „perteklinė“.

Išsilakstęs šuo giliau ir ilgiau miega, apetitas būna geresnis ir, svarbiausia, pagerėja šuns elgsena. Tačiau yra vienas „bet“: fizinio aktyvumo neturi būti per daug. Pernelyg nuvargintas šuo gali tapti apatiškas, vangus, gali patempti raiščius, nuvarginti širdį ir pan.

Kiek laiko šuo turi bėgioti lauke?


Šis klausimas pats sunkiausias, nes šunys – skirtingi.
Jeigu diena karšta arba šalta, judėjimo laiką trumpinkite. Vasarą su šunimi ilgiau bėgiokite anksti ryte arba vėlai vakare, bet ne vidurdienį, kai alina karščiai.

Jautrūs, baikštūs, turintys kitokių emocinių sutrikimų šunys judėdami atsikrato savo ydų (tampa savarankiškesni, drąsesni), tačiau šių treniruočių trukmę ir krūvį planuokite atsakingai, neperlenkite lazdos.

Maži šuniukai turi labai daug energijos, tačiau greičiau ir pavargsta – jiems reikia trumpesnių „pasibėgiojimų“.
Jauni šunys gali bėgioti valandą (priklauso nuo veislės), tačiau specialistai pataria atkreipti dėmesį į netolygų šuns raumenų ir kaulų augimo tempą, vis dar netvirtas sausgysles, raiščius.
Suaugusiems šunims per parą reikėtų bėgioti valandą ar daugiau, o senyviems šunims tinka dažnesni, bet trumpi pasivaikščiojimai.
Net sergantiems šunims, jeigu leidžia sveikata, reikia išeiti į lauką šiek tiek pajudėti.
Jeigu augintinis į lauką vedamas su svorių kuprinėle, svoris gali sudaryti tik 10-20 proc. šuns kūno svorio.
Jeigu išėję į lauką bėgsite patys, važiuosite dviračiu arba riedučiais, judėjimo su šunimi laikas turi būti didinamas palengva, daromos pertraukėlės, leidžiama šuniui palakti vandens.
Šeimininkui judant dviračiu arba riedučiais, šuniui būtinos specialios petnešos, tvirtas pavadėlis.
Kai kuriose šalyse vis populiaresni tampa elektriniai šunų bėgimo takeliai, jie kainuoja 400-500 JAV dolerių, tačiau laisvo judėjimo ir buvimo gamtoje džiaugsmo jie neatstoja.