Vaikas ir šuo - būtinas supratimas

Prim

Automobiliai, autoverslas

Biuro technika, įranga, reikmenys

Buhalterinė apskaita, auditas

Buitinė technika

Įmonių steigimas, pardavimas, pertvarkymas

Internetinės parduotuvės

Kitos paslaugos ir prekės

Kompiuteriai ir programinė įranga

Kursai, mokymai, seminarai

Laisvalaikis

Medicina

Naminiai gyvūnai, jų maistas, reikmenys

Akvariumai, žuvytės, akvariuminiai augalai, įranga

Dresūra

Ėdalas, lesalas, pašaras

Naminių gyvūnų priežiūra, kirpyklos

Naminių gyvūnų viešbučiai

Veislynai, mėgėjų klubai

Veterinarijos klinikos, veterinarijos gydytojai

Veterinariniai vaistai

Zooparduotuvės

Odontologai, ortodontai

Reklamos paslaugos, marketingas

Ritualinės paslaugos, reikmenys. Paminklai

Statyba

Vertimo paslaugos

Straipsniai

Aktyvios veislės šuo mieste: ką reikėtų žinoti? ()

Aktyvus keturkojo gyvenimas rudenį: 3 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti ()

Perkaitimas – ne vienintelis pavojus augintiniui vasarą ()

Ko reikia šuniukui: TOP pirkinių sąrašas ir pagrindinės rekomendacijos ()

Subalansuota mityba augintiniams ne mažiau svarbi nei jų šeimininkams ()

Tikros istorijos ()

Stambulo katinai – dokumentinės juostos herojai ()

Šiba inu šunys ()

Šunų veislės: Vakarų Škotijos baltasis terjeras ()

Šunų veislės: spanieliai ()

Daugiau straipsnių

Prim.lt

Straipsniai

Naminiai gyvūnai, jų maistas, reikmenys

Ėdalas, lesalas, pašaras

Vaikas ir šuo - būtinas supratimas

Nors kai kurie šunys kūdikiams ir mažiems vaikams leidžia daug ką, reikia nepamiršti, kad iki 10-12 metų dauguma vaikų nesugeba savarankiškai įvertinti ir kontroliuoti savo bendravimo su šunimi

Nuotraukos

Vaikų elgesys šunims dažnai būna nepriimtinas. Vaikai labai judrūs, triukšmingi, bėgioja, žaidžia, jų nuotaika dažnai kinta. Kol vaiko socialiniai gebėjimai nėra pakankamai išugdyti, jis gali atsitiktinai sukelti šuniui skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. Vaikai nežino, kad šuniui gali nepatikti, kai šį apkabina, suspaudžia, užgula, tampo už uodegos, ausų ar letenų, atima maistą ar žaislus, sėdasi ant nugaros, trukdo ilsėtis. Be abejo, šuo turi būti prie visko pripratintas, tačiau veiksmų, kurie nemalonūs šuniui, geriau vengti.

Kanda gindamasis

Didžiosios Britanijos Linkolno universiteto atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 86 proc. atvejų šuo įkanda dėl vaiko kaltės. Maži vaikai paprastai nesupranta šuns siunčiamų signalų ir neteisingai vertina šuns elgesį. Ypač dažnai ne taip interpretuojami raminamieji signalai, kuriais šuo prašo jį palikti ramybėje. Rezultatas – vaikas primygtinai verčia šunį žaisti, kai pats šuo tuo metu iš paskutiniųjų bando išvengti kontakto.

Kartais iš pradžių linksmas žaidimas šuniui tampa nebemalonus, kai jis pavargsta. Šuo stengiasi žaidimą nutraukti, pranešdamas apie tai savo kūno „kalba“. O vaikai nesupranta šių signalų ir nori žaisti toliau, kartais net atsitempia bandantį pasprukti gyvūną jėga. Tokios situacijos gali baigtis tragiškai. Įsidūkęs vaikas silpnai kontroliuoja savo veiksmus ir gali sukelti šuniui skausmą. Kuo labiau pavargęs šuo, tuo jis dirglesnis – tai nesvetima ir mums. Kuo labiau šuo sudirgęs, tuo lengviau išprovokuojama jo gynybinė reakcija – kandimas. Deja, tik nedaugelis tėvų tokiais atvejais imasi analizuoti situaciją. Ir dažniausiai už tai, kad tėvai paliko vaikus be priežiūros žaisti su šunimi, sumoka šunys. Jie būna „užmigdomi“ arba atiduodami į gyvūnų prieglaudą.

Tėvai, kurie mano, kad jų šuo vaikui nepadarys nieko bloga, ir palieka vaiką su šunimi be priežiūros, turėtų suvokti, kad nelaimės atveju atsakomybė tenka ne kam nors kitam, o jiems patiems. Nes būtent jie nesugebėjo įvertinti rizikos.

Tai, kad šuo neskriaudžia kūdikio, leidžiasi jo niurkomas ir tampomas, nereiškia, kad jis toleruos ir tą patį ūgtelėjusio vaiko elgesį. Juk laikui bėgant keičiasi vaiko jėga bei svoris ir... šuns amžius (sendamas šuo gali tapti dirglesnis).

Geriausiai su vaikais sugyvena tie šunys, kurie jau iki gimstant vaikui buvo tinkamai auklėjami, kuriems buvo išugdytas stiprus ryšys su žmogumi, kurie pasitiki visais šeimos nariais. Tai socialūs ir tinkamai socializuoti šunys, kurie visą laiką buvo visaverčiai šeimos nariai. Paprastai tokie šunys viską, kas vyksta šeimoje, priima natūraliai, vaiko atsiradimą – taip pat.

Jei šeimininkai atsižvelgia į gyvūno siunčiamus signalus, šis išsaugo natūralų gebėjimą laipsniškai įspėti, kad situacija jam nemaloni, tai suteikia šuniui galimybę savo nepasitenkinimą išreikšti švelniai.

Kada pirkti šunį?

Jeigu iki vaikui atsirandant šeimoje niekada nebuvo šuns, geriau jį įsigyti tada, kai vaikeliui nebereikės nuolatinės priežiūros. Kitaip šuniui auklėti ir ryšiui su juo formuoti gali pritrūkti laiko. Juk vienoje rankoje neštis naujagimį, kitoje – šuniuką, kurį dar reikia įpratinti lauke atlikti gamtinius reikalus, gali būti keblu. Ypač jeigu veiksmas vyksta žiemą, o jūs gyvenate penktame aukšte, name, kuriame nėra lifto. Padalyti dėmesį taip, kad jo pakaktų ir vaikui, ir augintiniui, gali būti labai sunku.

Jeigu vaikas didesnis, svarbu ugdyti jo ir šuns ryšį. Mokyti vaiką teisingai interpretuoti šuns siunčiamus signalus. Tėvai, manantys, kad jų šuo gana geranoriškas ir pakantus, jog niekada nieko nepadarys, kad ir ką vaikas iškrėstų šuniui, paliekantys savo vaiką su šunimi be priežiūros, nestebėdami ir nekoreguodami vaiko elgesio, elgiasi labai rizikingai.

Ir dar reikėtų nepamiršti, kad jautriau į vaiko (ypač mažo) elgesį reaguoja ligoti, senyvi arba baikštūs šunys.

Didelis ar mažas?

Jei šuo neturi bendravimo su vaikais patirties, jis gali atsisakyti su jais bendrauti ir stengtis išlaikyti pagarbų atstumą. Toks šuo vengs kontakto, rodys raminamuosius signalus. Tai nereiškia, kad šuo konfliktuos su vaiku. Jei tėvai atidžiai stebės situaciją ir tinkamai reaguos, vaikas su šunimi gali tapti puikiais draugais.

Paplitusi nuomonė, kad mažaūgis šuo labiau tinka šeimai su vaikais nei didelis. Deja, tai nėra tiesa.

Mažo ūgio šuo šeimoje, kur yra vaikų, kaip tik gali jaustis labai blogai – reikia nepamiršti, kad tokie šunys daug trapesni, lengviau sužeidžiami nei didelių veislių šunys. Taip pat būtina pabrėžti, kad mažas šunytis nėra žaislas ir negalima su juo elgtis kaip su žaislu. Tai gyvūnas, turintis tipišką šuns elgesį ir reakcijas.

Taigi įvairaus dydžio šuo gali būti tinkamai arba netinkamai išauklėtas. Ir tai yra svarbiausia.

Daugelis mano, kad šuns ir vaiko santykiai susiklosto savaime. Deja, tai dažniau išimtis nei taisyklė. Kad vaiko ir šuns santykiai būtų harmoningi, prireikia nemažai tėvų žinių bei pastangų. Dažnai manoma, kad šuo turi vaiko klausyti, o iš tikrųjų pagrindinė taisyklė yra kita: vaikas turi išmokti suprasti šunį... Nors kai kurie šunys kūdikiams ir mažiems vaikams leidžia daug ką, reikia nepamiršti, kad iki 10-12 metų dauguma vaikų nesugeba savarankiškai įvertinti ir kontroliuoti savo bendravimo su šunimi. Vaikų elgesys šunims dažnai būna nepriimtinas. Vaikai labai judrūs, triukšmingi, bėgioja, žaidžia, jų nuotaika dažnai kinta. Kol vaiko socialiniai gebėjimai nėra pakankamai išugdyti, jis gali atsitiktinai sukelti šuniui skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. Vaikai nežino, kad šuniui gali nepatikti, kai šį apkabina, suspaudžia, užgula, tampo už uodegos, ausų ar letenų, atima maistą ar žaislus, sėdasi ant nugaros, trukdo ilsėtis. Be abejo, šuo turi būti prie visko pripratintas, tačiau veiksmų, kurie nemalonūs šuniui, geriau vengti. Kanda gindamasis Didžiosios Britanijos Linkolno universiteto atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 86 proc. atvejų šuo įkanda dėl vaiko kaltės. Maži vaikai paprastai nesupranta šuns siunčiamų signalų ir neteisingai vertina šuns elgesį. Ypač dažnai ne taip interpretuojami raminamieji signalai, kuriais šuo prašo jį palikti ramybėje. Rezultatas – vaikas primygtinai verčia šunį žaisti, kai pats šuo tuo metu iš paskutiniųjų bando išvengti kontakto. Kartais iš pradžių linksmas žaidimas šuniui tampa nebemalonus, kai jis pavargsta. Šuo stengiasi žaidimą nutraukti, pranešdamas apie tai savo kūno „kalba“. O vaikai nesupranta šių signalų ir nori žaisti toliau, kartais net atsitempia bandantį pasprukti gyvūną jėga. Tokios situacijos gali baigtis tragiškai. Įsidūkęs vaikas silpnai kontroliuoja savo veiksmus ir gali sukelti šuniui skausmą. Kuo labiau pavargęs šuo, tuo jis dirglesnis – tai nesvetima ir mums. Kuo labiau šuo sudirgęs, tuo lengviau išprovokuojama jo gynybinė reakcija – kandimas. Deja, tik nedaugelis tėvų tokiais atvejais imasi analizuoti situaciją. Ir dažniausiai už tai, kad tėvai paliko vaikus be priežiūros žaisti su šunimi, sumoka šunys. Jie būna „užmigdomi“ arba atiduodami į gyvūnų prieglaudą. Tėvai, kurie mano, kad jų šuo vaikui nepadarys nieko bloga, ir palieka vaiką su šunimi be priežiūros, turėtų suvokti, kad nelaimės atveju atsakomybė tenka ne kam nors kitam, o jiems patiems. Nes būtent jie nesugebėjo įvertinti rizikos. Tai, kad šuo neskriaudžia kūdikio, leidžiasi jo niurkomas ir tampomas, nereiškia, kad jis toleruos ir tą patį ūgtelėjusio vaiko elgesį. Juk laikui bėgant keičiasi vaiko jėga bei svoris ir... šuns amžius (sendamas šuo gali tapti dirglesnis). Geriausiai su vaikais sugyvena tie šunys, kurie jau iki gimstant vaikui buvo tinkamai auklėjami, kuriems buvo išugdytas stiprus ryšys su žmogumi, kurie pasitiki visais šeimos nariais. Tai socialūs ir tinkamai socializuoti šunys, kurie visą laiką buvo visaverčiai šeimos nariai. Paprastai tokie šunys viską, kas vyksta šeimoje, priima natūraliai, vaiko atsiradimą – taip pat. Jei šeimininkai atsižvelgia į gyvūno siunčiamus signalus, šis išsaugo natūralų gebėjimą laipsniškai įspėti, kad situacija jam nemaloni, tai suteikia šuniui galimybę savo nepasitenkinimą išreikšti švelniai. Kada pirkti šunį? Jeigu iki vaikui atsirandant šeimoje niekada nebuvo šuns, geriau jį įsigyti tada, kai vaikeliui nebereikės nuolatinės priežiūros. Kitaip šuniui auklėti ir ryšiui su juo formuoti gali pritrūkti laiko. Juk vienoje rankoje neštis naujagimį, kitoje – šuniuką, kurį dar reikia įpratinti lauke atlikti gamtinius reikalus, gali būti keblu. Ypač jeigu veiksmas vyksta žiemą, o jūs gyvenate penktame aukšte, name, kuriame nėra lifto. Padalyti dėmesį taip, kad jo pakaktų ir vaikui, ir augintiniui, gali būti labai sunku. Jeigu vaikas didesnis, svarbu ugdyti jo ir šuns ryšį. Mokyti vaiką teisingai interpretuoti šuns siunčiamus signalus. Tėvai, manantys, kad jų šuo gana geranoriškas ir pakantus, jog niekada nieko nepadarys, kad ir ką vaikas iškrėstų šuniui, paliekantys savo vaiką su šunimi be priežiūros, nestebėdami ir nekoreguodami vaiko elgesio, elgiasi labai rizikingai. Ir dar reikėtų nepamiršti, kad jautriau į vaiko (ypač mažo) elgesį reaguoja ligoti, senyvi arba baikštūs šunys. Didelis ar mažas? Jei šuo neturi bendravimo su vaikais patirties, jis gali atsisakyti su jais bendrauti ir stengtis išlaikyti pagarbų atstumą. Toks šuo vengs kontakto, rodys raminamuosius signalus. Tai nereiškia, kad šuo konfliktuos su vaiku. Jei tėvai atidžiai stebės situaciją ir tinkamai reaguos, vaikas su šunimi gali tapti puikiais draugais. Paplitusi nuomonė, kad mažaūgis šuo labiau tinka šeimai su vaikais nei didelis. Deja, tai nėra tiesa. Mažo ūgio šuo šeimoje, kur yra vaikų, kaip tik gali jaustis labai blogai – reikia nepamiršti, kad tokie šunys daug trapesni, lengviau sužeidžiami nei didelių veislių šunys. Taip pat būtina pabrėžti, kad mažas šunytis nėra žaislas ir negalima su juo elgtis kaip su žaislu. Tai gyvūnas, turintis tipišką šuns elgesį ir reakcijas. Taigi įvairaus dydžio šuo gali būti tinkamai arba netinkamai išauklėtas. Ir tai yra svarbiausia.

Straipsnio kategorijos

Dresūra	Naminiai gyvūnai, jų maistas, reikmenys
Naminių gyvūnų priežiūra, kirpyklos	Naminių gyvūnų viešbučiai

Pasiūlymas Jums

Išsiųskite užklausimą mūsų katalogo įmonėms ir gaukite Jums palankiausią pasiūlymą.