Helmintai (parazitinės kirmėlės), ypač parazituojantys žarnyne, įvairiai kenkia šuns organizmui. Tai pasireiškia įvairiomis ligomis. Kai kuriomis helmintų rūšimis gali užsikrėsti ir žmogus (ypač vaikai).
Apsikrėtę kirmėlėmis šunys kurį laiką dar būna linksmi, sveiki ir aktyvūs. Jei užsikrėtimas nedidelis, o šuns organizmas stiprus, galima nepastebėti požymių. Dažniausiai liga pasireiškia jauniems šuniukams. Pagrindiniai požymiai: gyvuliai šiūra, liesėja, atsiranda mažakraujystė, šuniukų išpustas pilvas, jie tingūs, greitai pavargsta ir tampa neatsparūs daugeliui ligų. Užsikrėtę askaridėmis šunys dažnai vemia, o užsikrėtus cestodais aplink išeinamąją angą atsiranda mažų baltų cestodų narelių.
Išvardyti ligų požymiai yra ilgo kenksmingo kirmėlių veikimo šunų organizme rezultatas. Askaridžių lervos migruoja per šunų kepenis ir tik po to patenka atgal į žarnyną. Kai kurie nematodai minta krauju, pažeisdami žarnų gleivinę. Visos kirmėlės iš savo organizmo į šuns žarnyną išskiria nuodingųjų produktų. Tie produktai patenka į šuns kraują. Parazitais užsikrėtusius šunis silpniau veikia profilaktiniai skiepai.
Pagrindiniai šunų parazitai yra apvaliosios ir plokščiosios kirmėlės.
Ar pavojingi šunų helmintai žmogui?
Žmogus dažniausiai užsikrečia šunų žarnyno parazitais per burną, valgydamas kiaušinėliais užkrėstą maistą.
Užsikrečiama keliais būdais:
Profilaktika ir gydymas.
Pirmiausiai reikia atsiminti, kad dabartiniais metodais ir vienkartiniu vaistų vartojimu neįmanoma visiems laikams išvengti šunų žarnyno parazitų. Tai rodo, kad helmintus reikia naikinti reguliariai ir per visą šuns gyvenimo laikotarpį. Siūlomos įvairios schemos, kurios priklauso nuo parazitų rūšies ir vartojamo vaisto sudėties.
Vyresniems kaip 6 mėnesių šuniukams vaistai nuo vidinių parazitų duodami kas trys mėnesiai. Kalytėms duodama papildomai prieš kergimą ir likus 10 dienų iki atsivedimo. Šuniukai gydomi daug kartų: 2 savaičių, vieno, dviejų, trijų, keturių, penkių ir šešių mėnesių. Maitinančios kalės visada gydomos kartu su šuniukais. Jei nėra didelio pavojaus užsikrėsti, veterinarijos gydytojas gali nuspręsti, kurią dehelmintizaciją galima praleisti.
Prieš gydymą šuo nebūtinai turi būti alkanas.