Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Auksaspalvis retriveris – terapinis bičiulis ir jaunam, ir pagyvenusiam

Auksaspalviai retriveriai yra kur kas inteligentiškesni. Kiek juos mylėsi – tiek jie meilės atiduos.
Nuotraukos

D. Petrovienė: „Auksaspalviai retriveriai yra kur kas inteligentiškesni. Kiek juos mylėsi – tiek jie meilės atiduos. Jų nereikia vesti į dresūrą, nes tai žlugdo psichologiškai. Šis šuo turi džiaugtis, mylėti ir būti mylimas. Po dresūrų jie būna paklusnūs, bet nebelieka tokio džiaugsmo. Jie visada bus šalia jūsų – sėdėsite virtuvėje, jie ten bus, jūs eisite ir jie – iš paskos. Jeigu žmogus mėgsta sėdėti prie televizoriaus – tai nuo mažens reikia sėdėti šuniuką apsikabinus, mylėti ir jie bus ramūs.“

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiauliečius pakvietė į Sveikatingumo miestelį. Čia pristatytos įstaigos ir organizacijos, kurių veikla susieta su ligų prevencija, sveikos gyvensenos skatinimu bei sveikos aplinkos išsaugojimu. Tačiau didžiausio dėmesio susilaukė dvi auksaspalvių retriverių veislės kalaitės, kurios vidury šurmuliuojančio miestelio tai priguldavo čia pat ant grindų, tai vizgindamos uodegą patraukdavo pauostinėti praeivių. Šiaulių auksaspalvių retriverių veislyno atstovė, Šiaulių šunų mylėtojų klubo narė Dalia Petrovienė pasakoja, kuo ypatingi šie šunys ir kaip jie veikia mūsų savijautą.

Timptelsi už uodegos...
„Tai yra Satina. Jai daugiau nei ketveri metai, ji yra 2004 m. gražiausias Lietuvos retriveris, o čia jos mama, kuriai daugiau nei dešimt metų, vadinasi Tesa“, – auksines gražuoles pristato D. Petrovienė.

Teiraujamės, kodėl pašnekovė būtent šiuos šunis pasirinkusi veisti.

„Kai vaikai buvo maži, buvome priglaudę mažus rastinukus, seną kalytę, o dukra mokydamasi paskutinėse klasėse pareiškė, kad nori retriverio – tuo metu su šiais šunimis buvo dažnai rodomi filmai. Aš buvau prieš. Maniau, mokėsiu dvigubai, trigubai, kad tik šuo būtų mažesnis. Bet po vienos šunų parodos iš Vilniaus parsivežėme Tesą. Prasidėjo parodų karjera ir pas mus, ėmėme keliauti, sulaukėme pirmos vados, vieno retriverio buvo mažai, atsirado antras, trečias, ketvirtas“, – pasakoja D. Petrovienė.

Šunys vaikams jau pristatyti vaikų namuose, dabar Šiaulių šunų mylėtojų klubą dažnai kviečia į įvairius susitikimus. „Buvome ir pas širdininkus, silpnaregius, Šiaulių miesto bibliotekoje. O Šiaulių miesto biblioteka organizuoja renginius, kuriuose vaikai skaito šunims. Jeigu jie sunkiai skaito, tai šuniui drąsiai skaito. Ne kiekvienas vaikas nori suaugusiajam skaityti, kadangi stresuoja bijodamas pasirodyti blogai. O šuo juk nieko nesakys – tik gražiomis akimis į jį pažiūrės“, – šypsosi D. Petrovienė. Kol pašnekovė pasakoja, vienas po kito prie kalaičių tūpčioja vaikai. Vienam pašnekovė paragina timptelėti šunį už uodegos.

„Kitam šuniui patempk už uodegos – jis atsisukęs suurgs ant tavęs. Šitam timptelėsi, jis atsisuks ir žvilgsniu tave pakvies žaisti arba lyžtelės. Šių šunų yra švelnūs dantys, kadangi tai yra medžiokliniai šunys – jų paskirtis yra atnešti nušautą paukštį ir laimikio nesudraskyti. Jeigu vaikas „mala“ rankomis po burną, tikrai neįsidrėks.“

Puikūs kompanionai vienišiems
Pasak D. Petrovienės, auksaspalviai retriveriai – puikūs kompanionai vienišiems žmonėms ir vadina juos kontakto šunimis.

„Auksaspalviai retriveriai prisitaiko prie žmogaus judrumo. Jeigu žmogus pagyvenęs, lėtas – jie bus lėti, jeigu žmogus yra sportiškas ir aktyvus – tokie jie ir bus. Klaidingai manoma, kad šie šunys turi išsikrauti, tačiau taip nėra. Išeina pagyvenęs žmogus su šunimi pasivaikščioti – šeimininkas kažką sutinka. Kadangi visi žino, jog šie šunys yra labai draugiški, praeiviai norės jį paglostyti, pakalbins šeimininką ir jis su daug kuo pabendraus. Širdininkams, turintiems problemų dėl kraujo spaudimo, glostymas, apkabinimas tikrai padeda. Jie dirba kaip terapiniai šunys senelių namuose, mokyklose, teigiamai veikia labai aktyvius vaikus ir teikia žmonėms džiaugsmo. Džiaugsmas juk ir veikia terapiškai“, – teigia D. Petrovienė.

Ji sako, kad Lietuvos kinologų organizacijos mokymo centras organizuoja renginius, kuriuose visuomenė supažindinama su šunimis ir kaip derėtų su jais elgtis. „Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė skiria mokymams sales, kuriose žmonėms pristatomi šunys. Kaune jau tai vyksta, Druskininkuose. Dabar Šiaulių šunų mylėtojų klubas tokiais mokymais užsiima, tik salės neturime. Tačiau tam ruošiamasi. Tuose mokymuose, pavyzdžiui, galima sužinoti tokį dalyką. Ką daro žmogus, kai link jo bėga šuo? Jis kelia rankas. Kaip tik to nereikia daryti, nes pakėlus rankas automatiškai šunį pašauki. Turi rankas nuleisti, kad neskatintum jo šokinėti“, – sako D. Petrovienė.

Auksaplaukio retriverio priežiūra nesudėtinga – šukuoti nereikia, kailis nesivelia, o ir maudynių nebijo – kaip tik jas mėgsta. Labai jaučia žmogaus pajėgumus: artėdamas prie vaiko jo niekada neparvers, neužšoks, nes jaučia, kad gali pargriauti.

„Kai mes įsigijome Tesą, pamačiau, kad didelis šuo yra kur kas geriau nei mažas – jo nenuspausi, jis neskalys, bus supratingas. Ir jų negalima nemylėti. Aukso turi būti daug – taip atsiranda vienas, antras ir daugiau auksaspalvių retriverių“, – sako  D. Petrovienė.

 

Info