Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Moderniosios veterinarijos pradžia

Da­bar per ke­le­tą mi­nu­čių ga­vę ti­ria­mos sri­ties sker­si­nio pjū­vio dvi­ma­tį vaiz­dą ga­li­me pa­ma­ty­ti tai, ko ne­ga­lė­jo­me anks­čiau
Nuotraukos

Sos­ti­nė­je įsi­kū­ręs Ja­ko­vo ve­te­ri­na­ri­jos cen­tras pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pra­dė­jo kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mus šu­nims ir ka­tėms. Pa­sak cen­tro va­do­vo Ja­ko­vo Šen­gau­to, tai lei­džia tiks­liai diag­no­zuo­ti dau­ge­lį li­gų.

"Se­niai sva­jo­jo­me įsi­gy­ti to­kią apa­ra­tū­rą. Ji at­vė­rė nau­jų ga­li­my­bių, - tei­gė J. Šen­gau­tas. - Iki šiol gy­vū­nų gal­va bu­vo vi­siš­ka pa­slap­tis. Ki­to­kių ty­ri­mo bū­dų gal­vos pa­to­lo­gi­joms nu­sta­ty­ti, iš­sky­rus mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są ar­ba kom­piu­re­ti­nę to­mog­ra­fi­ją, nė­ra. Kai ne­tu­rė­jo­me šio to­mog­ra­fo, ėjo­me ap­lin­ki­niais ke­liais, bu­vo­me pri­vers­ti tai­ky­ti su­dė­tin­gus, bet ne to­kius in­for­ma­ty­vius ty­ri­mo bū­dus. Da­bar per ke­le­tą mi­nu­čių ga­vę ti­ria­mos sri­ties sker­si­nio pjū­vio dvi­ma­tį vaiz­dą ga­li­me pa­ma­ty­ti tai, ko ne­ga­lė­jo­me anks­čiau. Ga­li­me nu­sta­ty­ti tiks­lią diag­no­zę. Ne­si­kan­ki­na nei gy­vū­nas, nei jo šei­mi­nin­kas."

Kai ne­ge­rai su galva

Kaip pa­sa­ko­jo ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas, žmo­nės daž­nai krei­pia­si dėl įvai­rių sa­vo au­gin­ti­nių ne­uro­lo­gi­nių su­tri­ki­mų, kar­tais pri­me­nan­čių in­sul­tą, kar­tais, pa­sak šei­mi­nin­kų, at­ro­do, "lyg kas nors su gal­va bū­tų ne­ge­rai". "De­ja, daž­nai kom­piu­te­ri­nė to­mog­ra­fi­ja par­odo, kad tai pik­ty­bi­nio na­vi­ko po­žy­miai, ir jau nie­kuo ne­ga­li­me pa­dė­ti, - ap­gai­les­ta­vo J. Šen­gau­tas. - To­kiu at­ve­ju gy­vū­nas už­mig­do­mas. Anks­čiau ban­dy­da­vo­me ką nors da­ry­ti, gy­dy­ti, bet vis­kas bū­da­vo vel­tui, o ir šei­mi­nin­kui gy­dy­mas kai­nuo­da­vo."

Pa­sak spe­cia­lis­to, pa­sta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja gy­vū­nų on­ko­lo­gi­nių li­gų: tai su­da­ro per 50 proc. se­nes­nių nei 10 me­tų šu­nų ir ka­čių mir­ties prie­žas­čių. "Kai su­si­du­ria­me su gal­vos sme­ge­nų su­tri­ki­mu, ypač jei gy­vū­nas ne­be­jau­nas, no­ri ne­no­ri imi įtar­ti, kad ga­li bū­ti koks nors na­vi­kas. Kol ne­tu­rė­jo­me to­mog­ra­fo, ne­ga­lė­jo­me to diag­no­zuo­ti. Da­bar ga­li­me ir pa­sva­jo­ti apie kai ku­rių ge­ry­bi­nių na­vi­kų ša­li­ni­mą at­ei­ty­je. Už­sie­ny­je to­kios ope­ra­ci­jos jau at­lie­ka­mos, bet tai nė­ra la­bai iš­plė­to­ta ve­te­ri­na­ri­jos sri­tis, - aiš­ki­no J. Šen­gau­tas. - Par­eng­ti ne­uro­chi­rur­gą bran­giai at­siei­na, be to, jis nuo­lat tu­ri tu­rė­ti dar­bo, kad ne­pra­ras­tų įgū­džių. Jei­gu at­ei­ty­je bus už to­kias ope­ra­ci­jas mo­kan­čių­jų, bus ir ne­uro­chi­rur­gų. Tu­rė­tu­me kur nu­siųs­ti mo­ky­tis, pa­vyz­džiui, vie­nas la­bai pa­ty­ręs ne­uro­chi­ru­ru­gi­jos spe­cia­lis­tas lie­tu­vis tu­ri ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ką Hel­sin­ky­je, ten jau at­lie­ka­mos to­kios ope­ra­ci­jos."

Stu­bu­ro išvaržos

Ki­ta sri­tis, kai la­bai pra­ver­čia to­mog­ra­fas, yra stu­bu­ro li­gos. "Ne tik žmo­nes, bet ir gy­vū­nus ka­muo­ja stu­bu­ro dis­ko iš­var­žos", - sa­kė ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas. Nors, at­ro­do, gy­vū­nai su­nkaus svo­rio ne­ne­šio­ja, į že­mę re­mia­si ke­tu­rio­mis ko­jo­mis, de­ge­ne­ra­ci­niai pro­ce­sai ne­ap­len­kia ir jų. Pa­sak J. Šen­gau­to, kai ku­rios veis­lės - tar­kim, tak­sai, pra­ncū­zų bul­do­gai - tu­ri ge­ne­ti­nį po­lin­kį į to­kius ne­ga­la­vi­mus.

"Iš­var­ža par­aly­žiuo­ja ar iš da­lies par­aly­žiuo­ja už­pa­ka­li­nes ko­jas ir bū­ti­na sku­bi pa­gal­ba", - pa­brė­žė ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas. To­mog­ra­fas nau­do­ja­mas ir pil­vo, krū­ti­nės ląs­tos, są­na­rių, krau­ja­gys­lių pa­to­lo­gi­joms nu­sta­ty­ti.

Jo tei­gi­mu, mo­der­ni apa­ra­tū­ra yra ga­na bran­gi. Be to, cen­tro di­rek­to­riui su ko­le­ga te­ko va­žiuo­ti į sa­vai­tės kur­sus Liuk­sem­bur­ge - mo­kė­si, kaip in­terp­re­tuo­ti to­mog­ra­fo vaiz­dus. Mo­der­nio­sioms tech­no­lo­gi­joms įsit­vir­ti­nant ve­te­ri­na­ri­jos sri­ty­je, įvai­riuo­se Liuk­sem­bur­go uni­ver­si­te­to kur­suo­se ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai to­bu­li­na­si, ke­lia kva­li­fi­ka­ci­ją, iš­moks­ta dirb­ti su nau­jais įren­gi­niais. Šia­me uni­ver­si­te­te Ja­ko­vo ve­te­ri­na­ri­jos cen­tras ren­gė vi­sus sa­vo spe­cia­lis­tus. Jie kar­tu su dar trim Lie­tu­vos gy­dyk­lo­mis 2010-2011 me­tais da­ly­va­vo pro­jek­te "Ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jų spe­cia­lių­jų ži­nių ir įgū­džių ge­ri­ni­mas".

"Ta­da Liuk­sem­bur­ge pro­jek­to lė­šo­mis par­en­gė­me pui­kią kar­dio­lo­gę. Aš ten mo­kiau­si ve­te­ri­na­ri­jos sto­ma­to­lo­gi­jos, odon­to­lo­gi­jos, lan­kiau ra­dio­lo­gi­jos, o šie­met ir kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos kur­sus, - pa­sa­ko­jo J. Šen­gau­tas. - Į šiuos kur­sus, kai įsi­gi­jo­me to­mog­ra­fą, vy­ko­me sa­vo lė­šo­mis. Tai kli­ni­kai kai­na­vo apie 26 tūkst. li­tų. To­dėl ty­ri­mai šia apa­ra­tū­ra ne­ga­li bū­ti la­bai pi­gūs. Jų kai­ną nu­sta­tė­me at­siž­velg­da­mi į Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ga­li­my­bes - 100 eu­rų. Ta­čiau pir­mus pen­kis mė­ne­sius dar tai­ky­si­me 50 proc. nuo­lai­dą."