Naujovės, kurios išstums vairuotojus

Didžiausi pasaulio automobilių gamintojai vis drąsiau kalba, kad per artimiausius 10 – 15 metų rinkoje įsigalės bepiločiai automobiliai. Kadaise fantastiniu atrodęs projektas, panašu, pasiekė finišo tiesiąją.

Harvardo profesorius Kleitonas Kristensenas dar praėjusio amžiaus pabaigoje pradėjo naudoti terminą „kenkėjiškos inovacijos“. Tokioms šiandien galima priskirti ir bepiločius automobilius. Kalbama apie tai, kad šie naujadarai taip pakeis rinkoje esančių prekių santykį, jog senosios kartos produktai tiesiog taps nebekonkurentabilūs, nes rodikliai, kurias vadovaujantis buvo apsprendžiamas jų konkurencingumas, taps nebesvarbūs.

Automobilių gamintojai jau sukūrė visą tai, dėl ko vairuotojai taps nebereikalingi. Beliko tik šiuos projektus patobulinti. Teigiama, kad tam užteks dešimtmečio.

Rinkoje jau pasirodė pirmasis bepilotis automobilis – modelis „Navia“. Jis skirtas keleivių pervežimui didelėse, uždarose teritorijose. Nuo 2014 m. sausio mėnesio rinkoje esanti transporto priemonė juda 20 km/val. greičiu ir gali vežti 8 keleivius. Automobilio eksploatacija jau patvirtino jos ekonomiškumą. Jeigu tradicinio keleivinio automobiliuko su vairuotoju išlaikymas metams kainuoja apie 200 000 JAV dolerių, „Navia“ šias išlaidas sumažina 40 – 60 proc.

1. Automobilio „jutimo organai“

Lėktuvų autopilotai gali savarankiškai valdyti orlaivius visuose skrydžio etapuose. Gal automobilių pramonei tiesiog reikia įdiegti analogiškas sistemas antžeminiame transporte? Deja, ne viskas taip paprasta. Automobilių automatizacija – gerokai sudėtingesnė užduotis. Jeigu automobiliai judėtų taip pat, kaip lėktuvai, kiekvienas keleivis prieš kelionę turėtų suderinti maršrutą su dispečeriu, pastarasis nustatytų judėjimo greitį, o vairuotojas pranešinėtų apie pravažiuotus kontrolinius punktus. Dispečeris tuo metu „valytų“ kelią, siekdamas išvengti susidūrimo. Visgi reiktų nepamiršti, kad automobilių yra daugiau negu lėktuvų, juda jie trumpesniais atstumais, tad viską sužiūrėti būtų ganėtinai sunku. Taigi, automobilis turi išmokti judėti savarankiškai, pasikliaudamas „jutimo organų“ perduodama informacija. Laimei, čia nieko labai naujo išrasti nebereikės.

Visi būtini davikliai jau sugalvoti. Rinkinys išeitų toks: radarai, lidarai (optiniai radarai) ir GPS. Būtiniausios sistemos jau seniai montuojamos į serijinius automobilius. Dabar belieka sukurti atitinkamą programinę įrangą.

2. Automobilinis „protas“

Maža žiūrėti, dar reikia matyti – tai yra, atpažinti objektus ir pagal tai priimti sprendimus. Čia neišsiversime be computer vision (kompiuterinis matymas). Reikiamos technologijos ne tik sukurtos, tačiau jau naudojamos mūsų namuose – žaidybinis priedelis „Xbox One“ nuolat stebi aplinką plataus kampo kamera ir atpažįsta naudotojų veidus. Automobilių pramonė irgi pasirengusi serijiniam tokių technologijų naudojimui, juolab, kad atskiri jų elementai jau montuojami gaminamuose modeliuose.

Automobiliai išmoko skirti kelio žymėjimo linijas. Dabar jie mokosi suderinti gaunamus duomenis ir kartografinę informaciją, o radus neatitikimų, koreguoti savo „elgesio“ algoritmus ir atnaujinti žemėlapį. Toliau jiems belieka išmokti bendrauti su panašiais į save...

3. Automobiliniai tinklai

Šiai dienai automobilių „bendravimo sistema“ V2V (vehicle-to-vehicle) dar tik prototipo stadijoje, tačiau iki 2017 m. pabaigos JAV gali būti patvirtinti reikalavimai privalomai diegti tokias sistemas į visus naujus automobilius. Atitinkami ryšio standartai dabar kuriami ir tobulinami.

Sprendimų esmė tame, kad automobiliai keisis su transporto srauto „kaimynais“ informacija apie savo koordinates, judėjimo greitį, greitėjimą ir lėtėjimą. Duomenys bus siunčiami mažiausiai 10 kartų per sekundę. Tai leis „protingiems automobiliams“ nuspėti situaciją likus maždaug 300 metrų iki susidūrimo ir savarankiškai imtis veiksmų, siekiant to išvengti. Šiandien automobiliai „moka“ staigiai stabdyti, ateities modeliai mokės išsukti nuo susidūrimo.

4. Išmanusis kelias

Daugelyje automobilių jau montuojama elektroninė sistema, nuskaitanti kelio ženklus ir informuojanti apie juos vairuotoją. Kitas etapas – interaktyvus kelio ir automobilio bendravimas. Netolimoje ateityje, tikėtina, kelio ženklai patys galės priverstinai sumažinti jūsų greitį. Ir tai nebus vienintelė „išmaniojo kelio“ funkcija.

Kelias galės „valdyti“ automobilius – sustatyti juos į koloną, efektyviau išnaudoti kelio dangą ir t.t. Bepiločiai automobiliai galės judėti nedaug atsilikdami vienas nuo kito. Tarsi traukinio vagonai, o esant reikalui, persirikiuoti į racionalesnę formuotę, taip padidinat kelio pralaidumą.

Eksperimentinė – 3,5 km ilgio – „išmaniojo kelio“ atkarpa jau bandoma Amerikoje, Virdžijinos valstijoje.

Toliau dar daugiau – keliai gauna specialią dangą, kuri naudos saulės baterijų sukuriamą elektros energiją. Kelio dangoje bus įmontuoti specialūs įrenginiai, galintys įkrauti keliu judančius elektromobilius. Žiemos metu kelias galės pats „savimi pasirūpinti“.

5. Ateities kelių eismo taisyklės

Bepiločių automobilių kūrėjai stengiasi įrodyti, kad vairuotojai nebereikalingi, tačiau Kelių eismo taisyklėse rašoma priešingai. Ir, panašu, šio formalumo dar ilgai nepavyks išvengti, nes eismo įvykio atveju kiltų daug klausimų. Svarbiausias jų – kas kaltas? Kol kas prastai į visiškai automatinį režimą sekasi pervesti net metro: techniškai tai įmanoma, tačiau juridiškai – ne. Tiesa, Paryžiuje juda metro, kuriuose nėra mašinisto kabinos, tačiau tai – išimtis.

Pagal šios dienos įstatymus visose valstybėse vairuotojams draudžiama net kalbėtis telefonu neturint laisvų rankų įrangos, tačiau čia irgi bręsta permainos. Štai Nevadoje dar 2011 m. bepiločiams automobiliams buvo leista judėti bendrojo naudojimo keliais. Kodėl ten? Nes šioje valstijoje daug tuščių kelių ir pakankamai erdvės, tad bepilotės transporto priemonės niekam netrukdo.

Nuo 2013 m. bepiločius automobilius bendrojo naudojimo keliuose gali bandyti Britanijos gyventojai, nuo šių metų į dalį kelių tokius automobilius leis ir Prancūzija.

Beje, be juridinių klausimų yra ir etikos problemos. Jeigu gresia rimtas susidūrimas, elektronika turi rinktis iš kelių galimų variantų, kurie gali kelti rimtą pavojų žmonėms. Tokiais atvejais net žmonės ne visada priima teisingus sprendimus...

Taigi, dar anksti teigti, kad bepolotis antžeminis transportas tapo pilnateisiu eismo dalyviu. Dažniausiai įstatymai leidžia tokį transportą bandyti, tačiau ne eksploatuoti. Toje pačioje Amerikoje bepiločiame automobilyje turi būti ne tik „vairuotojas“, bet ir jį prižiūrintis keleivis, tačiau labai tikėtina, kad situacija pasikeis, nes „Navigant Research“ specialistai teigia, kad iki 2035 m. net 75 proc. rinkoje esančių lengvųjų automobilių turės bepiločio valdymo sistemas. Panašius terminus numato ir „Institute of Electrical and Electronics Engineers“ ekspertai – jų teigimu, tai bus pasiekta iki 2040 m. Laukti liko ne tiek ir daug. Pagyvensim, pamatysim.

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt