|
|
|
|
|
Nusipiešti gyvenimą sergant vėžiu
|
2020.02.05.
Kiekvienas rankose turime priemonę, kurią pažindami ir pasitelkdami, galime pagerinti fizinę, emocinę sveikatą, lavinti mąstymo funkcijas įvairių ligų ar stresinių situacijų metu. Vėžio diagnozės nustatymas, gydymo pradžia ir pabaiga, tyrimo laukimo savaitė ar atsakymo diena, plaukų slinkimas ir neįveikiamos baimės jausmas – visa tai tik dalis išbandymų, tenkančių tam, kuris eina kelionę per vėžį. Kur eiti ir kaip sau padėti – dažniausiai kylantis klausimai.
Dailės terapija – tai savo rankomis sukurtas darbas, kuriame atsispindi kiekvieno individualiai požiūris į savo egzistenciją, gyvenimą, baimę ir viltį, ligą, save ir artimuosius. Tai – kaip veidrodis mintims ir neišsakytiems jausmams.
Piešimo įgūdžiai čia nesvarbu. Dailės terapija – tai galimybė išreikšti save be žodžių. Pirminis užsiėmimo tikslas – išreikšti jausmus ir pasijausti laimingu, prisimenant psichoanalitiką Carl Gustav Jung: „Laimė – tai susikurtas jausmas“.
Emocinis intelektas – ar jis svarbus?
Dvejonės, baimė, nerimas, neatsakyti svarbiausi gyvenimo klausimai – daug šių ir kitų neigiamų emocijų išsekina sergančius vėžiu ir jų artimuosius. Sunkiausia tai, kad toks jausmų sūkurys tęsiasi ilgą laiką, o prasideda dar nuo ligos įtarimo pradžios, tyrimų laukimo. Psichologinis nekontroliuojamas stresas ne tik blogina gyvenimo kokybę – sunkiau ieškoti pozityvių minčių, neretai pasimetama informacijos sraute ir praleidžiama galimybė rūpintis savo mityba ir fiziniu aktyvumu, neretai pasunkėja ir pats gydymo procesas, labiau išreikšti gydymo šalutiniai reiškiniai, jie sunkiau kontroliuojami. Gebėdami valdyti šias emocijas, turėdami tam įrankius, jaustumėmes drąsesni ir ramesni, o tai turėtų tik teigiamos įtakos ir būtų visapusiškai naudinga, tačiau ar dažnai apie tai susimąstome?
Skausmas, silpnumas, nuovargis, plaukų netekimas, ilgalaikiai pooperaciniai liekamieji reiškiniai, galimi kiti gydymo šalutiniai reiškiniai, dėl kurių savo kūne jaučiamės kitaip nei įprastai, kiekvienam žmogui sukelia skirtingus jausmus ir mintis, tačiau išspręsti juos kartais pristingame laiko ar žinių. Mirties baimė ir savęs nuvertinimas – vieni sunkiausiai valdomų jausmų, su kuriais gyvenimas praranda spalvas.
Dailės terapija – ar visiems tinkama?
Dailės terapijos pradininkė, Cathy Malchiodi, kalba apie tai, kad šis metodas turi atliepti kiekvieno žmogaus specifinius, tik jam būdingus, psichologinius poreikius. Užsiėmimo metu rekomenduojama supažindinti su dailės terapijos moksliniu pagrįstumu ir nauda, vėliau išbandant praktiškai kiekvienam dalyviui individualiai.
Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad meno terapijos užsiėmimas palengvina kelionę per vėžį ne tik pacientui, bet ir artimiesiems. Ir nors išraiškos terapijų yra daug – muzika, piešimas,tapymas, koliažai, skulptūra, šokiai, rašymas ir vaidyba, viena iš mėgstamiausių terapijų – tai dailės terapija, padedanti įveikti ne tik fizinį, bet ir psichologinį stresą, sumažinti nerimą ir įtampą. Tai būdas sėkmingiau nueiti gydymo kelią su mažesniais šalutiniais reiškiniais ir geresniais rezultatais.
Dainora Mačiulienė, Integracinės onkologijos centro Lietuvoje, kūrėja džiaugiasi užsimezgusia pažintimi su dailės terapeute Vaida Virbalaite: „Mes abi ieškome būdų, kaip padėti žmogui, galbūt dar neįprastais mums metodais, tačiau vakariečiams tai atrodo įprasta ir jau senai patvirtinta priemonė, kuri yra veiksminga ir net būtina priemonė ilgo gydymo procese, o vėliau ir resocializacijoje.
Vėžio diagnozė iš pagrindų sudrebina gyvenimą, šia liga suserga visa šeima, paliečiami draugai, artimieji, kolegos. Nepaisant visų pagalbos, žmogui į savo vėžes reikia grįžti pačiam. Iš šono stebint, atrodo, susitvarkyčiau. Tačiau ištikus krizei, protas tarsi mus palieka. Kartais trumpesniam laikui, kartais ilgesniam. Pabyra visas pasaulis.
Susirinkti pažirusi gyvenimą, pamilti spalvas, o naujus iššūkius nuspalvinti ryškesnėmis spalvomis, moko dailės terapija.
