Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Ar tapsime bedančių tauta?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus pasaulyje neturi nė vieno nuosavo danties
Nuotraukos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus pasaulyje neturi nė vieno nuosavo danties. Nors nuolatos kalbama apie kasdienės dantų priežiūros ir reguliaraus lankymosi pas dantų gydytoją svarbą, tačiau daugeliui odontologas išlieka baugi figūra, pas kurią apsilankoma tik prispyrus bėdai.

Ką renkasi lietuviai, kai jiems gresia danties netekimas?

„Palyginti su skandinavais, lietuviai prastai rūpinasi savo dantimis. Iš vienos pusės tai yra ir valstybinė problema, nes šiai sričiai skiriama per mažai lėšų, nors dantų ligų profilaktika kainuoja mažiau nei gydymas. Iš kitos pusės tai nulemta ir pačių žmonių įpročių. Tikrai ne kiekvienas reguliariai kartą per metus lankosi pas odontologą ar higienistą – dažniausiai pas juos einama jau turint problemą. Be to, dauguma mūsų šalies žmonių yra susiformavę netinkamus mitybos įpročius: nuolat užkandžiauja, vartoja labai saldų maistą“, - sako Atvirosios odontologų bendrijos narys, gydytojas odontologas Viktoras Petrauskas.

Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais dešimties dantų netekęs buvo beveik kas penktas Lietuvos gyventojas – šiandien situacija kiek gerėja, tačiau statistika tebeišlieka grėsminga. „Medicininės paslaugos, nors ir turėtų būti prieinamos visiems gyventojams, šiandien yra pakankamai brangios. Pvz., vienas dantų implantas, priklausomai nuo gamintojo, kainuoja nuo 1200 iki 2500 litų, taigi jie tampa prieinami ne visiems norintiems“, - sako odontologas.

Visgi jis pastebi ir teigiamą tendenciją. „Pavyzdžiui, šiuo metu konkurencija tarp dantų implantų gamintojų didėja, jie priversti mažinti savo kainą, nuo ko laimi pacientas. Vis daugiau didesnių miestų gyventojų suvokia, kad nuimami protezai, netekus vieno danties, nėra tinkama išeitis – šlifuojant greta esančius dantis jų po kiek laiko taip pat galima netekti – ir renkasi dantų implantus“, - sako V. Petrauskas.

Jam pritaria ir Atvirosios odontologų draugijos narys dr. Alvaro Bastida Freijedo, gruodžio 12 dieną su kolegomis Lietuvoje pasidalysiantis daugiau nei 20 metų patirtimi odontologijoje ir implantologijoje. Nors dantų netekti galima dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl nepriežiūros, tačiau, pasak gydytojo, augantis gyventojų sąmoningumas ir geresnė gyvenimo kokybė lemia, kad vis daugiau žmonių vietoj išimamų protezų šiandien renkasi dantų implantus.

Dantų netekimas susijęs su dideliu patiriamu diskomfortu, neleidžiančiu patogiai jaustis kasdieniame gyvenime – dirbant, susitinkant su pažįstamais ir pan. „Danties netekęs žmogus nori kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, tad prie šių jo poreikių turi taikytis ir gydytojas, ir dantų implantų gamintojas. Džiugiu, kad šiuolaikinė technika leidžia užtikrinti, kad laikinu danties protezu pacientas jau gali džiaugtis po savaitės, o galutiniu – po pusės metų“, - sako Vilniuje greitai viešėsiantis dr. A. Bastida.

Visgi abu specialistai sutinka, kad nuosavus dantis reiktų stengtis išlaikyti kiek įmanoma ilgiau, tad svarbu nepamiršti bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą ir dantų higienistą, tinkamai prižiūrėti dantis.


„Palyginti su skandinavais, lietuviai prastai rūpinasi savo dantimis. Iš vienos pusės tai yra ir valstybinė problema, nes šiai sričiai skiriama per mažai lėšų, nors dantų ligų profilaktika kainuoja mažiau nei gydymas. Iš kitos pusės tai nulemta ir pačių žmonių įpročių. Tikrai ne kiekvienas reguliariai kartą per metus lankosi pas odontologą ar higienistą – dažniausiai pas juos einama jau turint problemą. Be to, dauguma mūsų šalies žmonių yra susiformavę netinkamus mitybos įpročius: nuolat užkandžiauja, vartoja labai saldų maistą“, - sako Atvirosios odontologų bendrijos narys, gydytojas odontologas Viktoras Petrauskas. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais dešimties dantų netekęs buvo beveik kas penktas Lietuvos gyventojas – šiandien situacija kiek gerėja, tačiau statistika tebeišlieka grėsminga. „Medicininės paslaugos, nors ir turėtų būti prieinamos visiems gyventojams, šiandien yra pakankamai brangios. Pvz., vienas dantų implantas, priklausomai nuo gamintojo, kainuoja nuo 1200 iki 2500 litų, taigi jie tampa prieinami ne visiems norintiems“, - sako odontologas. Visgi jis pastebi ir teigiamą tendenciją. „Pavyzdžiui, šiuo metu konkurencija tarp dantų implantų gamintojų didėja, jie priversti mažinti savo kainą, nuo ko laimi pacientas. Vis daugiau didesnių miestų gyventojų suvokia, kad nuimami protezai, netekus vieno danties, nėra tinkama išeitis – šlifuojant greta esančius dantis jų po kiek laiko taip pat galima netekti – ir renkasi dantų implantus“, - sako V. Petrauskas. Jam pritaria ir Atvirosios odontologų draugijos narys dr. Alvaro Bastida Freijedo, gruodžio 12 dieną su kolegomis Lietuvoje pasidalysiantis daugiau nei 20 metų patirtimi odontologijoje ir implantologijoje. Nors dantų netekti galima dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl nepriežiūros, tačiau, pasak gydytojo, augantis gyventojų sąmoningumas ir geresnė gyvenimo kokybė lemia, kad vis daugiau žmonių vietoj išimamų protezų šiandien renkasi dantų implantus. Dantų netekimas susijęs su dideliu patiriamu diskomfortu, neleidžiančiu patogiai jaustis kasdieniame gyvenime – dirbant, susitinkant su pažįstamais ir pan. „Danties netekęs žmogus nori kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, tad prie šių jo poreikių turi taikytis ir gydytojas, ir dantų implantų gamintojas. Džiugiu, kad šiuolaikinė technika leidžia užtikrinti, kad laikinu danties protezu pacientas jau gali džiaugtis po savaitės, o galutiniu – po pusės metų“, - sako Vilniuje greitai viešėsiantis dr. A. Bastida. Visgi abu specialistai sutinka, kad nuosavus dantis reiktų stengtis išlaikyti kiek įmanoma ilgiau, tad svarbu nepamiršti bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą ir dantų higienistą, tinkamai prižiūrėti dantis.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/ar-tapsime-bedanciu-tauta-/192842
© Lietuvos žinios