Olandai – sūriu mintantys milžinai

Olandai geria daug pieno ir suvalgo kalnus sūrio. Be to, jie yra patys aukščiausi pasaulyje. Ar šios dvi tendencijos gali būti susijusios?

Šiais metais viename Amsterdamo muziejų padarytas baisus nusikaltimas. Darbo dienos pabaigoje apžiūrinėdami patalpas kuratoriai pamatė, kad dingo vienas brangiausių eksponatų – mažas blizgantis daikčiukas, išpuoštas 220 deimantais. Stebėjimo kamera užfiksavo du šalia vitrinos įtartinai lūkuriuojančius vaikinus, veidus prisidengusius beisbolo kepuraitėmis. Deja, tai nepadėjo surasti ilgapirščių, pavogusių brangiausią pasaulyje peilį sūriui pjaustyti.

Vagystė iš sūrio muziejaus gali atrodyti kaip siužetas iš vaikams skirto animacinio filmuko, tačiau Nyderlanduose į sūrį žiūrima ypač rimtai. Pieno gaminiai olandams yra ne tik vieni pagrindinių maisto produktų, bet ir tautos simboliai bei eksporto pramonės pagrindas.

„Pasaulio pasturgalis“

Nyderlandų meilę viskam, kas pieniška, iš dalies paaiškina jų geografinė padėtis. Prieš keturis šimtus metų didžioji šalies teritorijos dalis plytėjo po vandeniu, o likusioje daugiausia driekėsi pelkės. "Pasaulio pasturgalis" - taip vienas XVII amžiaus keliautojas apibūdino šį kraštą, nes „daug gyslų ir kraujo, bet nėra kaulų“. Per ateinančius kelis šimtmečius olandai įgyvendino įspūdingą melioracijos projektą: iškasta tūkstančiai kanalų, šimtais vandenį pumpuojančių vėjo malūnų nusausintos pelkės.

Atsiradus kietos žemės kai kur buvo statomi namai, tačiau dideli jos plotai panaudoti siekiant padėti išmaitinti augančią žmonių populiaciją miestuose, pavyzdžiui, Amsterdame. Drėgna dirva pasirodė tinkama vešliai žolei augti, ši savo ruožtu labai patiko karvėms. Nyderlanduose netrukus jų ganėsi tūkstančiai, o populiariausia veislė - olandų juodmargės – išgarsėjo visame pasaulyje. Vienu metu šios veislės atstovė Pauline Wayne net gyveno Baltuosiuose rūmuose ir aprūpindavo šviežiu pienu JAV prezidentą Williamą Howardąi Taftą.

Nyderlanduose gauti švaraus pieno būdavo lengviau nei vandens, taigi jis netrukus tapo populiaria alternatyva troškuliui malšinti. O pieną, kurio neišgerdavo, olandai panaudodavo sukdami sviestą arba iš jo gamindavo įvairių rūšių sūrius, dažnai vadinamus pagal miestus, kur jais buvo prekiaujama.

Eksporto pramonės pagrindas

Šiandien Nyderlanduose gyvena daugiau nei 1,6 mln. melžiamų karvių - maždaug tiek, kiek Belgijoje, Danijoje ir Švedijoje kartu sudėjus. Olandų karvės kasmet duoda daugiau kaip 12 mln. tonų pieno, be to, iš jo dar pagaminama 800 tūkst. tonų sūrio - daugiau nei dvigubai tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje.

Pasak pienininkų asociacijos „ZuivelNL“, beveik 18 tūkst. olandų pieno ūkiuose dirba apie 60 tūkst. žmonių. Kone 7 mlrd. eurų vertės pieno produktai kasmet eksportuojami ir pasiekia net tokias tolimas šalis kaip Kinija, Nigerija ar Saudo Arabija

Nyderlandų pieno produktų eksportas gal būtų net dar didesnis, jeigu patys olandai tiek daug jų nesuvartotų. Pienas ir sūris jų pirkinių sąrašuose yra tokie pat įprasti kaip ryžiai – kinams arba arbata – anglams. Pieno produktams olandai išleidžia maždaug šeštadalį visų maistui skiriamų pinigų. Vidutinis olandas per metus suvartoja 25 proc. daugiau pieno produktų nei vidutinis britas, amerikietis ar vokietis.

Išrankus skonis

Olandų virtuvė nėra ypač garsi tarptautiniu mastu. Populiariausi jos patiekalai labai paprasti ir žemiški – pavyzdžiui, kopūstai ir bulvės. Tačiau sūris yra išimtis. Šis maisto produktas net kukliausią olandą paverčia gurmanu. Nyderlandų turgavietėse galima įsigyti įvairių dydžių, skonių ir skirtingai ilgai brandintų sūrių. Bene garsiausias yra disko formos edamas su raudono vaško apvalkalu. Pasakojama, kad 1840 metais vienas Urugvajaus karo laivas panaudojo šiuos olandiškus sūrius vietoj patrankos sviedinių. Jie sutraiškė argentiniečių laivo stiebą ir suplėšė bures.

Ir šiandien pienas yra vienas mėgstamiausių olandų gėrimų, o sūris laikomas bene nacionaline religija.

Įvairių jo rūšių gabaliukai yra populiarus užkandis bare. Sūris čia dažnai valgomas ir pusryčiams. Javų dribsniai Nyderlanduose ne tokie populiarūs kaip kitur Europoje. Olandai pusryčiams daug mieliau kerta juodos duonos sumuštinius su sūriu ir dažnai dar užsigeria pienu arba jogurtu. Viena miesto legenda pasakoja apie turtingų verslininką, pasiskundusį dėl maisto, kurį jam patiekė lėktuve. Pasak jo, nėra jokio reikalo verstis per galvą ruošiant karštąjį patiekalą ar pilstant šampaną – sumuštinio su sūriu ir stiklinės pieno visiškai pakaksią.

Aukščiausi pasaulyje

Pieno produktų gausi dieta visiškai nekenkia olandų apimtims, atvirkščiai - jie auga ne į plotį, o į aukštį. XIX amžiaus viduryje vidutinis olando ūgis buvo 163 cm - 7,5 cm žemesnis nei vidutinio amerikiečio. Po 150 metų olandai praaugo ne tik amerikiečius, bet ir visas kitas pasaulio tautas. Šiandien vidutinio olando ūgis yra daugiau nei 183 cm, o vidutinės olandės ūgis - apie 170 centimetrų. Olandai iš žemiausių Europoje virto aukščiausiais pasaulyje.

Mokslininkai vis dar diskutuoja apie šios tendencijos priežastis. Vieni iš galimų paaiškinimų: geresnė mityba, išaugusios pajamos, genetiniai veiksniai, natūrali atranka ir panašiai. Be to, ši aukščio epidemija, atrodo, užkrečiama: imigrantų, kurie persikelia į Nyderlandus, atžalos paprastai užauga aukštesnės už savo tėvus. Taigi visai įmanoma, kad olandai milžinais tapo pamėgę pieną ir sūrį.

Deimantais nusagstytas peilis, pavogtas iš sūrio muziejus, deja, nesurastas. Jį pagaminusi įmonė už jo grąžinimą net paskyrė apdovanojimą, kuris, kaip tikėjosi, turėjo pritraukti tautiečių dėmesį. Peilį grąžinęs žmogus galės mėgautis didžiausiu pasaulyje sūrio fondiu.