Pažinkime gimtąjį kraštą – Kupiškio etnografinis muziejus

Prim

Automobiliai, autoverslas

Biuro technika, įranga, reikmenys

Buhalterinė apskaita, auditas

Buitinė technika

Įmonių steigimas, pardavimas, pertvarkymas

Internetinės parduotuvės

Kitos paslaugos ir prekės

Kompiuteriai ir programinė įranga

Kursai, mokymai, seminarai

Laisvalaikis

Medicina

Naminiai gyvūnai, jų maistas, reikmenys

Odontologai, ortodontai

Reklamos paslaugos, marketingas

Ritualinės paslaugos, reikmenys. Paminklai

Statyba

Vertimo paslaugos

Straipsniai

Net ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą padariusio darbuotojo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu ()

Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių ()

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti? ()

Šunelio Argo sėkmės istorija: natūrali terapija padėjo greičiau ir lengviau pasveikti ()

Babeziozė: gydymo sėkmei itin svarbi greita šeimininkų reakcija ()

Neatrastieji Balkanai: kuo gali nustebinti dar menkai pažįstama Albanija? ()

Kauno „Akropolis“ tampa atviras gyvūnams: primena svarbiausias taisykles ()

Automobilių ratlankių mados – būtinybė, investicija ar išmesti pinigai? ()

VDI informuoja: ką reikia žinoti nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių ()

Saugių namų kūrimas diegiant apsaugos sistemas ()

Daugiau straipsnių

Prim.lt

Straipsniai

Pažinkime gimtąjį kraštą – Kupiškio etnografinis muziejus

Kupiškis –miestelis Šiaurės rytų Lietuvoje, netoli Panevėžio.

Nuotraukos

2017 09 04

Kupiškis –miestelis Šiaurės rytų Lietuvoje, netoli Panevėžio. Nors ir būdamas palyginti nedidelis, miestelis turi gan ilgą, įdomią istoriją. Mokslininkai spėja, kad ant tarp miesto ir Kupiškio marių esančio piliakalnio jau XIII a. stovėjo medinė pilis, kuri apie 1240 m. buvo sugriauta.

Pirmą kartą pats Kupiškis paminėtas 1480 m. Krokuvos metraštyje, kuriame yra įrašas apie Stanislovą Jonaitį iš Kupiškio (Stanislaus Johannis de Cupyschky).

Lietuvos istoriniuose šaltiniuose Kupiškis paminėtas gerokai vėliau – tik 1529 m. Tuomet jis priklausė vienam paskutiniųjų Gediminaičių dinastijos atstovų – Žygimantui Senajam. Čia buvo dvaras, seniūnija ir pavieto centras.

1616 metais pirmą kartą paminėta Kupiškio bažnyčia.

Nuo XVII a. pabaigos iki XIX a. pabaigos Kupiškį valdė Tyzenhauzai, Čartoriskiai, Tiškevičiai.

1832 m. Kupiškyje buvo pastatyta mūrinė mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis. Pastatas išlikęs iki mūsų dienų ir šiandien jame veikia Kupiškio kraštotyros muziejus, kuris nuo daugelio panašių lankytinų objektų skiriasi tuo, kad yra... nemokamas.

Šalia muziejaus, per gatvelę, stūkso viena didžiausių Lietuvoje, XIX a. pabaigoje pradėta statyti ir XX a. pradžioje užbaigta Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.

Pačiame muziejuje, kuris viduje yra gerokai didesnis, negu gali pasirodyti žvelgiant į pastatą iš lauko, veikia nuolatinė ekspozicija, kurią rengė Lietuvos Nacionalinio muziejaus architektė, kupiškietė Gražina Pajarskaitė.

Ekspozicija atskleidžia ne tik XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo žmogaus buitį, bet ir jo būtį.

Pateikiamas visas gyvenimo ciklas nuo lopšio iki mirties, kuris apima kasdienius darbus, namus, šventes, ir net laidotuves. Vyrauja aiškiai juntamas cikliškumas ir darna su gamta.

Ankstesniais laikais, kai viskas priklausė nuo pačių žmonių, jie darbus nudirbdavo su didžiule meile ir pagarba; o gamindami buityje naudojamus daiktus, siekė, jog jie būtų ne tik funkcionalūs, bet ir ilgaamžiai bei puošnūs. Visa tai perteikiama sakralizuotai ir pakylėtai.

Ekspozicija vaizdžiai pasakoja apie lauko darbus, vėliau pereinama į gryčios erdvę, kur verda visas šeiminykščių gyvenimas.

Įdomi detalė – ekspozicijos rengimui buvo panaudoti tikro, kadaise gretimais stovėjusio medinio namo sienojai.

Paskutinis ekspozicijos etapas seklyčia, Kupiškio apylinkėse vadinama „stoncija“. Paprastai būtent joje per šventes burdavosi giminės ir svečiai. Seklyčioje akcentuojami legendinių vestuvių papročiai, atspindintys gilią ir svarbią senovinių kupiškėnų vestuvių tradiciją.

Visa muziejaus ekspoziciją sudaro vientisą, harmoningą kompoziciją, labai vaizdžiai perteikiančią, praėjusį, tačiau nepamirštą XIX a.pab. - XX a.pr. paprastą kaimo gyvenimą.