Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Lietuviai dažniausiai taupo prabangos prekėms

Lietuviai taupo būstui, automobiliui ir buitinei technikai
Nuotraukos

Lietuvoje taupymo įpročiai keičiasi. Vis daugiau šalies gyventojų dalį savo pajamų atsideda brangesniam pirkiniui. Tarp populiariausių prekių - būstas, automobilis, buitinė technika ar lėktuvo bilietas į šiltuosius kraštus. Tuo tarpu apie rytojų dažniau galvojantieji mieliau santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams.

Jaunuoliai pinigus išleidžia technikai
„Siekdamas sutaupyti daugiau pinigų, užsibrėžiu aiškų tikslą ir kaupiu kiekvieną centą bei litą. Nusibrėžiu tiesią liniją ir dedu vieną kupiūrą ant kitos, kol krūvelė pasiekia tą pačią plokštumą, kaip ir linija. Šiuo metu bandau suprasti, ko man labiau reikia: naujo kompiuterio ar fotoaparato“, - prisipažįsta šiaulietis Marius.
O Darius sako, kad taupyti neturi iš ko, todėl gyvena tik šia diena: „Dabar žmonės gyvena tik dėl pinigų ir nuolat apie juos galvoja. O kai sukaupia jų pakankamai, vis tiek neišleidžia arba perka bet ką. Susidaro toks įspūdis, jog tiek milijonieriai, tiek vargšai kaupia pinigus tik tam, kad kauptų. Jei būčiau ne studentas ir užsidirbčiau tiek, kad didžiąją dalį, būtų galima atsidėti juodai dienai, tuomet įsigyčiau prabangų automobilį arba visus pinigus skirčiau būstui.“
Tuo tarpu Lukas prisipažįsta, jog perka tai, ko tuo metu labiausiai užsigeidžia.
„Visiškai netaupau ir nesiruošiu to daryti. Gal šiek tiek investuoju į save. Perku knygas, dalyvauju įvairiuose seminaruose. Uždirbu pakankamai, tačiau niekada neturėjau daug santaupų. Jei prireikia pinigų kokiam nors prabangesniam daiktui, pasiimu paskolą ir po to visus metus moku po truputį“, - atvirauja Lukas.

Tėvai daugiausiai lėšų skiria šeimos reikmėms
„Bėgant laikui visada atsiranda koks nors naujas geidžiamas ar reikalingas dalykas, kuriam reikia pinigų. Manau, sutaupyti pinigai anksčiau ar vėliau praverčia. O jeigu nėra konkretaus tikslo kokiai prekei ar paslaugai juos išleisti, visada už sutaupytus pinigus galima nuvykti į smagią kelionę ir praplėsti akiratį“, - savo variantą, kur išleisti pinigus, siūlo Akvilė.
Jauna šeima atvirauja, jog jiems taupyti nelabai sekasi. Visi pinigai skiriami būtiniausioms šeimos reikmėms: „Mes bandome taupyti, bet kai nueiname į parduotuvę, atrodo, nieko nenusiperkame, o 100 litų jau nebėra. Pinigų, kurie kaupiasi kortelėje, neliečiame, o grynuosius beveik visada išleidžiame. Kur čia sutaupysi, jei visada visko norisi, o dar vaikui nuolat visko reikia. Tačiau žinoma, labiau norėtųsi pinigus investuoti į vaikučio mokslus, tik dabar nelabai pavyksta.“
Dalia sako, jog pajamas dažniausiai išleidžia maistui: „Prisiperkame visokių nesąmonių ir po to dar visko nesuvalgome. Tačiau dabar nusprendėme elgtis atsargiau. Apsipirkti einame tik su sąrašu, prieš tai apgalvoję, ką gaminsime ir kiek mums reikia.“

Latviai ir estai finansiškai racionalesni
Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, jog 35 proc. Lietuvos gyventojų pinigus taupo brangesniam pirkiniui. Tuo tarpu 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų teigia, kad taupo būstui ar kitokiam nekilnojamam turtui. Šis tikslas ne toks svarbus latviams ir estams, iš kurių būstui pinigų atsideda atitinkamai tik 8 proc. ir 11 proc.
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės teigimu, atsidėti brangesniems pirkiniams, lietuvius, ko gero, išmokė sunkmetis, po kurio daugelyje namų ūkių susiformavo teigiamas įprotis adekvačiau vertinti savo finansines galimybes ir planuoti didesnės apimties išlaidas.
„Akivaizdu, kad šiuo metu gyventojai labiau linkę kaupti vidutinio laikotarpio tikslams, tikėdamiesi greito ir apčiuopiamo rezultato, pavyzdžiui, įsigyti buitinės technikos, automobilį ar būstą. Pastarasis, kaip patvirtino tyrimo duomenys, daugumai lietuvių vis dar yra tarp didžiausių prioritetų ir taupymo motyvų. Aktyviau taupyti būstui gyventojus skatina ir Lietuvos banko sprendimas dėl atsakingo skolinimosi, lemiantis bent 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą, kuris Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, - kalba O. Bložienė.
Anot specialistės, augančios einamųjų sąskaitų lėšos visose Baltijos šalyse greičiausiai signalizuoja apie didėjantį žmonių pasitikėjimą bankais, o pokyčius Lietuvoje dar labiau sustiprina artėjantis euro įvedimas.
„Taupymo įpročiai ir motyvai Baltijos šalyse skiriasi nedaug, tačiau reikėtų pastebėti, kad labiau orientuodamiesi į ilgalaikius tikslus latviai ir estai demonstruoja finansinį racionalumą. Juk pensijai ar būsimiesiems vaikų poreikiams pasiskolinti nepavyks, tad taupymas lieka geriausia išeitimi. Tačiau bet kokiam tikslui reikia išankstinio plano ir pasiruošimo. Net ir tokiems trumpalaikiams planams, kaip žiemos atostogos ar kalėdinės išlaidos“, - pabrėžia O. Bložienė.