Reklama veikia sąmonę mums to net nesuvokiant

V. Šimoliūnas: „Jeigu informacija sisteminga, sutvarkyta naudojantis tam tikrais kanonais, iš karto mūsų sąmonėje užsifiksuoja. Tuomet ji patenka į mažuosius pusrutulius, pasąmonę ir informacija tampa instinktu. T. y., nuėję į parduotuvę, instinktyviai, net patys nesuprasdami kodėl, nusiperkame vienos, o ne kitos firmos gėrimą.“

Šiuolaikinės reklamos tikslas nebėra tik informuoti potencialius pirkėjus. Tai komunikacijos būdas naudojamas siekiant įtikinti ar net manipuliuoti auditorija. Dažniausiai reklama skatinamas prekės ar paslaugos pirkimas. Tačiau mūsų smegenys pajėgios priimti ne visą mums brukamą informaciją. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas docentas Virginijus Šimoliūnas Dizaino savaitės viešosios paskaitos metu plačiau paaiškino, kad viskas priklauso nuo informacijos pateikimo būdo. Anot jo, veiksminga reklama būtinai turi būti harmoninga. Esą žmogus sugeba priimti tik sistemingą informaciją. Be to, pridūrė, kad mūsų sąmonė labai jautri, sugebanti priimti informaciją, net kai mes patys to nesuvokiame.

Įsisąmoniname tik harmoningą informaciją
Informacija pirmiausia patenka į žmogaus sąmonę. Tuomet didieji pusrutuliai ją filtruoja. Jeigu ten yra nors ir nedidelis chaosas, sąmonė tą informaciją atmeta ir tarsi užsiblokuoja. Antrą kartą tai pačiai informacijai pakliūti į sąmonę sunkoka.
„Jeigu informacija sisteminga, sutvarkyta naudojantis tam tikrais kanonais, iš karto mūsų sąmonėje užsifiksuoja. Tuomet ji patenka į mažuosius pusrutulius, pasąmonę ir informacija tampa instinktu. T. y., nuėję į parduotuvę instinktyviai, net patys nesuprasdami kodėl, nusiperkame vienos, o ne kitos firmos gėrimą“, – apie reklamos poveikį pasakojo V. Šimoliūnas.
Docento teigimu, informacija gali apeiti sąmonę, tiesiai įsismelkdama į pasąmonę, bet tokia galimybė laikoma draudžiama reklama. Nustatyta, kad kas 25 reklaminis kadras, įvedamas į filmą, gali turėti labai efektyvų ir stiprų poveikį žmonių masėms. Todėl buvo uždrausta 25 kadrą naudoti komercinei ir politinei reklamai. Tačiau švietimui ir mokymui šį metodą galima naudoti legaliai.

Reklamą suvokiame skirtingai
„Vis dėlto 25 kadras kartais vis tiek panaudojamas nelegaliai reklamai. Kai kurios kompanijos naudojasi draudžiama reklama. Matyt, jie mano, kad dėl būsimo pelno naudingiau mokėti dideles baudas“, – svarstė dėstytojas.
Patekti tiesiai į pasąmonę galima ir kitais būdais. Pavyzdžiui, nedidelis A3 formato plakatas, kuriame aiškiai matyti tik juodas fonas gali turėti paslėptą piešinį. Mes jo nematome, bet jis mus veikia.
Jeigu vienoje vietoje harmonija suardoma, žmogaus smegenims sukeliamas šokas. Vėliau šokas sukuria pasigėrėjimo būseną, bet šis jausmas klaidingas. Sąmonė, informaciją priėmusi kaip harmoningą, radusi falšą, ją išmeta. Būtent todėl per televiziją matę reklamą, galime pasakyti, kad ji buvo įdomi, bet gali nebeprisiminti apie ką.
„Europiečiai mokymo procese šį efektą naudoja dažnai. Tuo tarpu japonai procesą atmeta, aiškindami, kad jis neturi poveikio. Be to, europiečiai ir žmonės iš Azijos šalių reklamą suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, mes priimame informaciją, skaitome iš kairės į dešinę, japonai – iš viršaus į apačią“, – išskyrė specialistas.

Sąmonę veikia tiek spalva, tiek šriftas
Kiekviena organizacija, siekianti parduoti kuo daugiau savo produktų ar paslaugų, galvoja apie savo įvaizdį. Teisingai, tikslingai suformuotas įvaizdis padeda organizacijai lengviau siekti numatytų tikslų. Todėl kiekviena klestėti siekianti organizacija turi savo dizainą – bendrą įvaizdį, kurį apibendrina logotipas. Tai firmos grafinis ženklas.
Dizaineriai žino, kad kuriant logotipą svarbu galvoti ne tik apie jo formą, bet ir apie spalvas. Spalvos – tai kodai, teikiantys informaciją ir veikiantys žmogų psichologiškai.
Tad specialistai prieš pradedami ką nors reklamuoti gerai apgalvoja, kaip net spalvos ir šriftas gali paveikti mūsų sąmonę.
„Firminis stilius – pagrindas kuriant harmoniją. Pirmiausia pradedama galvoti apie spalvą, šriftą, grafinius elementus ir tik po to apie reklamuojamą produktą. Jei firminio stiliaus nebūtų ir vienur reklama būtų teikiama vienaip, kitur kitaip – gautųsi chaosas ir tokia informacija mūsų sąmonės nepasiektų“, – pabrėžė V. Šimoliūnas.
Neretai chaosas atsiranda, kai organizacijos savo produktus ar paslaugas reklamuoja internete. Esą internetiniai portalai ne visuomet panaudoja lygiai tokį patį organizacijos firminį stilių. Todėl nutinka taip, kad produkto ženklas rodomas per internetinį puslapį ir, pavyzdžiui, buklete yra nevienodi. Dėl to vėl atsiranda disharmonija ir tam tikra informacija metama lauk.
Vis dėlto kai Vakaruose interneto reklamos pajamos jau viršija televizijų, mūsų valstybėje televizijos vis dar sugeba susižerti tris kartus daugiau reklamos nei internetas. Esame priversti stebėti beprotiškai ilgus reklamos blokus ir „kaifuoti“.