Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Septintos kartos Toyota Hilux

Nors ilgą laiką pikapai buvo „amerikietiškas produktas“, pamažėl jie atrado savo pirkėją ir Senajame Pasaulyje
Nuotraukos

Nors ilgą laiką pikapai buvo „amerikietiškas produktas“, pamažėl jie atrado savo pirkėją ir Senajame Pasaulyje, tad gamintojai, vienas po kito, ėmėsi kurti naujus modelius. Kadangi naujas automobilis, ir toliau, yra įperkamas toli gražu ne visiems, pažiūrėkime ką siūlo antrinė transporto rinka.

2005 – 2008 m. gamybos Toyota Hilux negali pasigirti išskirtiniu dizainu, tačiau juk tai ir ne taip svarbu. Juk krovinys keliaus automobilio gale. Ir tai yra ta priežastis, dėl kurios žmonės perka pikapus. Juolab, jeigu kelias į sodybą ar medžioklės plotus eina per pievas ir laukus. „Lengvieji sunkvežimiai“ atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir karinė vikšrinė technika – gabena krovinius į sunkiai prieinamas vietas. Be to, jie yra patikimi ir lengvai remontuojami.

Toyota Hilux reputacija, nepaisant to, kurią kartą imsime, buvo ir lieka nepriekaištinga. Prekių ženklas taip pat užtikrina, kad „vaikiškomis ligomis“ automobilis savininko nekankins.

Antrinėje rinkoje galima rasti tiek modelių su benzininiais 2,7 l varikliais, tiek dyzelinių 2,5 ir 3,0 l versijų. Visi varikliai tarnauja ilgai ir patikimai. Vairuotojas tik turėtų nepamiršti laiku keisti besidėvinčių detalių ir kas 3 – 4 tūkst. km įpilti tepalo. Taip pat reiktų, karts nuo karto, apžiūrėti generatorių – jis linkęs sugesti anksčiau laiko. Kadangi garantija, tikėtina, jau bus pasibaigusi, teks keisti arba nusidėvėjusius šepetėlius, arba sudegusius diodus. Daugiau problemų variklis neturėtų kelti.

Problemų gali kelti transmisija. Versijose su mechanine PD daug priekaištų susilaukdavo sankaba, kurią tekdavo keisti jau po 80 000 km. Svarbiausia laiku pastebėti problemą ir pakeisti ne tik diską, bet ir išminimo guolį. Pati pavarų dėžė veikia užtikrintai ir dėmesio nereikalauja. Patikima laikoma ir APD, dirbanti poroje su 3,0 l varikliu.

Visų keturių varančių ratų sistema 7G organizuota pagal daugeliui pikapų taikomą schemą „Part-time“. Priekinio tilto pajungėjo gedimai – išskirtiniai atvejai, o štai varvantys priekinio reduktoriaus riebokšliai automobiliuose, nuvažiavusiuose daugiau negu 60 000 km, pasitaiko ganėtinai dažnai. Taip pat reiktų nepamiršti apie privalomą tepalo keitimą abejuose tiltuose. Tai ypač taikytina bekelių mėgėjams.

Toyota Hilux 7G, tęsdamas pirmtakų tradicijas, puikiai tinka puošybai, tačiau dažniausiai tam tenka naudoti trečiųjų gamintojų siūlomas detales. Dažniausiai keičiami yra priekinių statramsčių amortizatoriai, kurie temperatūrai nukritus žemiau -20°С net ir nuo nedidelių apkrovų gali susisukti arba tiesiog sulūžti.

Dar viena priežastis, verčianti užsiimti pakabos puošyba, tapo pikapo elgesys kelyje. Reikalas tas, kad diskomfortą galima pajusti net ir važiuojant vidutiniu greičiu. Tuščio automobilio šokinėjimas kelyje „gydomas“ amortizatorių pakeitimu ir lingių patobulinimu. Tiesa, pastaroji operacija tapo savininkų ginčų objektu. Sulaužyti linges yra neįmanoma, tačiau jų laiku nesutepus, galinės pakabos skleidžiami garsai gali ne tik erzinti, bet ir išvesti iš proto.

Visa kita Hilux pakaba – ištverminga ir ilgaamžė. Elementai, išskyrus rutulines atramas ir priekinių stebulių guolius, tarnauja po 100 000 km ir daugiau. Inžinieriams pavyko sukurti ir ilgaamžius stabdžius, tad diskus ir trinkeles keisite ganėtinai retai.

Daugiau dėmesio pareikalaus vairo sistema, kurios „Achilo kulnas“ – traukių guminės apsaugos. Jeigu apsaugos praplyš ir laiku to nepastebėsite, lankstus teks keisti nepasiekus ir 100 000 km ribos.

 

Hilux kėbulas, sumontuotas ant tvirto, metalinio rėmo, dėmesio nereikalauja. Svarbu tik nepersistengti užveržiant krovinį prilaikančius diržus, nes tada gali tekti apsilankyti pas suvirintoją. Dažai taip pat laikosi ganėtinai tvirtai, tačiau versijose su turbinomis jie gali pradėti luptis ties oro įsiurbimo angomis.

Priekaištų dėl rūdžių, dažnokai, sulaukia po priekiniu galiniu esanti sija. Visgi dėl pastarųjų kalta ne sija, o duslintuvas, kuris dėl konstrukcijos ypatybių, dūmus pučia tiesiai į siją.

Garso izoliacija Hilux pasigirti negali, tad nemaža dalis savininkų ją tobulina savarankiškai. Tiesa, teigiamų pokyčių pavyksta pasiekti tik vienam kitam, o likusiems tenka taikytis su automobilio keliamu triukšmu. Kita vertus, tam reikia nusiteikti iškarto – barškanti dėtuvė ar apdailos detalių „čirpimas“ – reiškinys įprastas.

Dažnokai pagal garantiją atstovai keitė Hilux vairus. Priežasčių buvo keletas – problematiškos saugos pagalvės, nusitrynusi apdaila, stringantys multifunkciniai mygtukai. Tikėtina, kad antrinėje rinkoje esantys modeliai šių problemų nebeturės.

Nemažai priekaištų sulaukia ir Hilux audio sistema. ypač ja nepatenkinti tie, kurie klausos kompaktinių plokštelių. Sistema „gyvena savo gyvenimą“ ir dažnai daro tai, ką nori pati, o ne ką liepia vairuotojas. Tačiau dėl to pykti nereiktų. Taip elgiasi daugelio naudotų Toyota audio sistemos.

Nepaisant visų tų smulkių išvardintų problemų, rimtesniais trūkumais galima laikyti tiktai generatorių ir sankabą. Idealaus automobilio dar niekas nesukūrė, tad šiuo atveju gerokai svarbiau, kad savo darbą Toyota Hilux atlieka. Be to, skirtingai nuo konkurentų, pikapas pasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu.

Visgi, jeigu renkatės tokią transporto priemonę, įpraskite po kiekvienos „išvykos į gamtą“ patikrinti automobilio transmisiją ir pakabą. Atsainiai vertinant automobilio „siunčiamus“ signalus galima sulaužyti ir nesulaužomą pikapą.

 

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt