|
|
|
|
|
Triukšmas – ramybės drumstėjas, sveikatos priešas
|
Triukšmas tapo kone neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi: mašinų variklių gausmas, įvairių pramonės šakų įrangos garsai, triukšmingi kaimynai ir kiti nenorimo girdėti garso šaltiniai. Ir jei įvairaus pobūdžio triukšmo tenka klausytis dažnai ir ilgai, tai, be abejo, turės įtakos ne kam kitam, o mūsų ir mūsų artimųjų sveikatai. Tiek fizinei, tiek psichinei.
Žala nustatyta tyrimais
Prieš kelias savaites pasaulio sveikatos ekspertai rinkosi į Japonijoje vykusią konferenciją. Joje plačiai ir išsamiai diskutuota apie triukšmą ir sveikatą (11th International Congresson Noiseas a Public Health Problem).
Konferencijos metu daug kalbėta apie kelių neseniai apibendrintų tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, Švedijos Karolinska universiteto tyrimą. Jo metu nustatyta, jog tie žmonės, kurie gyvena triukšmingoje aplinkoje, turi net iki 6 cm didesnę liemens apimtį. O liemens apimtis tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema, su rizika susirgti šios sistemos ligomis.
O Londono Karališkosios kolegijos padalinyje, Visuomenės sveikatos mokykloje, išsiaiškinta, kad triukšmingoje aplinkoje gyvenantys ir dirbantys žmonės dažniau guldomi į ligonines dėl širdies veiklos sutrikimų.
Lyg to būtų maža, Olandijos Utrecht universiteto duomenimis, triukšmas turi įtakos net kūdikiams įsčiose. Triukšmingoje aplinkoje gyvenančių tėvų atžala dažnai gimsta mažesnio svorio, o mažesnis svoris susijęs su tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas, hipertenzija, kitos širdies ligos.
Ką dar žinome apie triukšmo poveikį sveikatai, jau nekalbant apie klausos prastėjimą?
Triukšmingas gyvenimas – nerami širdis?
Jau seniau buvo pastebėta, kad nuolatinis triukšmas labai ne į naudą tiems, kurie turi dirbtinį širdies vožtuvą. Širdies susitraukimų dažnis gerokai pakyla net ir esant nedideliam garsui. Pavyzdžiui, šiek tiek didesniam už normalų kelių žmonių pokalbio garsą. Dabar aišku, jog ne į naudą triukšmingoje aplinkoje dažnai ir ilgai būti ir žmonėms, neturintiems dirbtinių širdies vožtuvų. Mat triukšmas suaktyvina autonominės nervų sistemos veiklą, psichologinius mechanizmus, dėl to padidėja širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas, periferinė vazokonstrikcija. Remiantis daugeliu tyrimų, tokį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai sukelia buvimas aplinkoje, kurioje vyrauja ne mažesnis nei 85 decibelų triukšmas. Stipriausia sąsaja sieja triukšmą ir kraujo spaudimą. Kuo ilgiau ir dažniau būnama triukšmingoje aplinkoje, tuo dažniau žmogus skundžiasi aukštu kraujospūdžiu – tiek diastoliniu, tiek sistoliniu.
Tai įrodo ir du tyrimai Amsterdame bei Stokholme, atlikti didelių oro uostų apylinkėse. Netoliese gyvenantys žmonės, pasirodo, vartojo daugiau širdies ir kraujagyslių sistemai skirtų vaistų. Jų sistolinis kraujo spaudimas buvo gerokai didesnis, kaip ir gliukozės bei cholesterolio kiekis kraujyje. Tokios išvados pateiktos net gi įvertinus kitus rizikos faktorius. Tokius kaip amžius, lytis, gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas.
