Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62–64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos. „Kitose šalyse biokuras plečiamas, atsižvelgiant į klimato kaitą, kitose šalyse jis yra brangesnis. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė importuoja biokurą iš JAV, Kanados, už jį mokėdama ne taip ir mažai. Prancūzijoje biokuras kažkodėl yra apie 15 proc. brangesnis. (...) Pas mus biokuro naudojimas yra plečiamas dėl ekonominių priežasčių, kadangi tai pigesnis kuras ir mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – spaudos konferencijoje sakė V. Ramanauskas. Jo teigimu, biokuro kaina katilinėse, jau įskaičiavus transportavimo išlaidas ,kaina yra 2–3 kartus mažesnė negu dujų, todėl ši kuro rūšis naudojama vis plačiau. Tačiau, V. Ramanausko teigimu, biokuro pramonė norėtų, kad Lietuvoje būtų suvienodinti centralizuoto šildymo ir biokuro pridėtinės vertės mokesčio tarifai iki 9 proc. Anot jo, privatūs namai, naudojantys biokurą, sunaudoja panašų kiekį, kaip ir centralizuotu šildymu besinaudojantieji, todėl reikėtų suvienodinti sąlygas. Be to, biokurininkai siūlo renovuoti individualių namų krosnis, kas jų efektyvumas padidėtų nuo 40–45 proc. iki 80–85 proc. ir taip būtų sutaupoma 1 mln. kubų medienos. Anot „Litbiomos“ vadovo, biokuro pramonės plėtra siejama ne tik su tolesne biokuro katilinių plėtra, tačiau ir su eksporto galimybėmis, pirmiausia technologijų ir žinių, iš dalies – ir biokuro granulių. Tačiau daugiausiai šalyje naudojamo kuro – skiedrų – gabenti į kitas šalis neapsimokėtų. Pasak jo, pernai biokuro pramonės eksportas siekė 100 mln. eurų, o 2020 metais jis galėtų siekti 200 mln. eurų. „Litbiomos“ valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas svarstė, kad eksportas galėtų pasiekti ir 300 mln. eurų.
