Akmuo, kaip natūralus gamtos produktas, turi visą eilę savo fizikinių ir cheminių savybių. Kai kurios iš šių savybių pirtyje yra ypač svarbios, kai kurios gali pasirodyti mažiau svarbios, tačiau kaip pamatysime iš tikrųjų, pirtyje yra svarbu beveik viskas, kas susiję su akmenimis. Išskirsime keletą akmens savybių, arba kriterijų, kurios yra labiausiai pastebimos ir kurios turi daugiausia įtakos pirčiai.
Pirties veikimas labiausiai priklauso nuo šių akmens savybių:
- akmenų kiekis;
- akmenų temperatūra;
- akmenų dydis ir forma;
- akmenų sudėjimo į krosnelę būdas;
- akmenų rūšis.
Visi šie kriterijai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Jei imtumės juos nagrinėti po vieną atskirai, susidurtume su tam tikrais sunkumais, nes pirtys yra labai skirtingos ir kiekvienai reikia atskiro sprendimo. Todėl panagrinėkime iš kitos pusės - kokios pirties savybės priklauso būtent nuo akmenų?
Pagrindinės pirties savybės, arba kokybės kriterijai, priklausantys nuo akmenų:
- garo kiekis;
- garo kokybė;
- pirties įkaitimo laikas;
- pirties temperatūros palaikymas.
Dabar panagrinėsime, kokią įtaką aukščiau išvardintos akmenų savybės daro pirties kokybei, vertinant pagal šiuos keturis pirties kokybės kriterijus.
Akmenų įtaka garo kiekiui
Pagrindinis ir labiausiai suprantamas reikalavimas garo kiekiui – kad kiekvieną kartą užpylus vandens ant akmenų, būtų pakankamai garo. Žodis pakankamai čia reiškia, kad visas užpiltas vanduo išgaruotų, ir būtent tada, kada mes užpilsime – bet kokioje aplinkos temperatūroje. Žemoje temperatūroje reikia užpilti daugiau, karštesnėje pirtyje užtenka mažiau. Jei ant akmenų patekęs vanduo neišgarinamas, jau savaime reiškia, kad kažkas pirtyje yra ne taip – arba pilama neproporcingai daug, arba dėl kažkokių priežasčių išgarinama nepakankamai.
Norint patenkinti garo kiekio poreikius, reikalingi šie dalykai: pakankamas akmenų kiekis ir pakankama jų temperatūra. Garo poreikis yra labai skirtingas, ir priklauso nuo to, kokios temperatūros pirtyje norime išgauti garo. Vandeniui išgarinti reikalingas didelis sukauptos akmenyse energijos kiekis, ir šią energiją galima sukaupti tiek didinant akmenų temperatūrą, tiek jų kiekį. Paprastai krosnelėse šie du dalykai vienas kitą kompensuoja – kuo didesnis akmenų kiekis, tuo mažesnė gali būti temperatūra. Skirtingo tipo krosnelėse darbinė akmenų temperatūra yra nevienoda, ji nevienoda netgi tos pačios krosnelės skirtingose vietose, ir netgi to paties akmens viduje ir išorėje. Atviro tipo nuolatinio kaitinimo krosnelėse darbinė akmenų temperatūra svyruoja tarp 200 ir 350°C. Uždaro tipo malkomis kūrenamose krosnyse ji gali pakilti iki 400-500°C, o kartais net iki 700°C.
Tačiau garui išgauti svarbiausias yra ne tiek akmens vidus, kiek akmens paviršius. Akmenų paviršinis sluoksnis, tam kad išgautume garo, turi būti ne mažesnės kaip 180-200°C temperatūros.
Visas energijos kiekis, kuris įkaitina akmenį žemiau tos minimalios darbinės temperatūros, nėra panaudojamas garui, nebent pačiai pirties patalpai šildyti. Taip pat garui nėra panaudojama ta energija, kuri lieka akmens viduje po pirties naudojimo. Ką tai reiškia? Norint išgauti geresnį energijos naudingumo koeficientą, akmenys turi būti optimalaus dydžio ir formos. Koks yra optimalus akmens dydis? Pakankamai didelis, kad užpylus vandens akmuo iškart visas neatšaltų, ir akmens viduje sukaupta šiluma vėl pasiskirstytų paviršiuje, o tuo pačiu ir pakankamai mažas, kad būtų galima užtikrinti didesnį paviršiaus plotą, ir kad kuo didesnė įkaitusio akmens šiluma būtų išnaudota, kad šiluma neliktų akmens viduje, kai paviršius atvėsta. Šios teorijos išvados geriausiai matomos standartiniuose pirties akmenyse:
Kad būtų geresnis išgarinimo efektas, akmenys turi būti skaldyti, o ne glotnūs. Yra ir glotnių akmenų rūšys, kuriuos rekomenduojama naudoti krosnyse su gilesniu akmenų konteineriu, bet tik viršutiniam sluoksniui, kad jie praleistų vandenį į karštesnius apatinius akmenis.
Nuolatinio kaitinimo elektrinėms krosnelėms naudojami mažesni, 5-10cm dydžio akmenys. Toks dydis yra optimalus, kai kaitinimo elementai veikia nuolat ir greitai atstato prarastą šilumą. Tarpai tarp kaitinimo elementų sukonstruoti būtent tokio dydžio akmenims.
Šilumą akumuliuojančioms elektrinėms krosnelėms naudojami didesni, 10–15cm dydžio akmenys. Tam, kad išsaugotų daugiau šilumos ir kad dėl didesnių tarpų užtikrintų geresnę oro cirkuliaciją. Nuolatinio kaitinimo malkinėms krosnelėms irgi naudojami 10-15 cm dydžio akmenys. Tačiau viršutiniam sluoksniui galima sudėti ir mažesnius.
Periodinio kaitinimo krosnims bei dūminėms pirtims akmenys dedami ypač kruopščiai. Apatiniai yra patys didžiausi – nuo 15-20cm ir net šiek tiek didesni. Pro juos tiesiogiai eina ugnis, o vandens jie beveik negauna. Jų sukaupta šiluma „maitina“ viršutinius akmenis, todėl šie apatiniai akmenys turi būti pakankamai dideli, kad sukauptų šilumos ilgesniam laikui, ir kad užtikrintų gerą ugnies pralaidumą. Viduriniai akmenų sluoksniai yra smulkesni, o viršutiniai – smulkiausi, apie 6-10cm.
Projektuojant krosneles, akmenų kiekis krosnelėje nustatomas pagal tai, kokios maudymosi temperatūros pirčiai krosnelė turi būti skirta. Jei norima išgauti garo, esant žemai aplinkos temperatūrai (50-60-70 laipsnių), akmenų kiekis turi būti pakankamai didelis, nuolatinio kaitinimo krosnelėse paprastai ne mažiau kaip 80-100 kg. Jei krosnelė suprojektuota 70-80-90 laipsnių pirties temperatūrai, pakanka ir mažesnio akmenų kiekio, paprastai nuo 15 iki 60kg.
Akmenų rūšis garo kiekiui taip pat turi įtakos. Daugiausia šilumos sukaupia vulkaninės kilmės uolienos – peridotitas, olivinas-diabazas (populiariausia uoliena). Akmenys pirčių krosnelėms yra pramoniniu būdu gaminami Suomijoje ir Rusijos Karelijoje, kur šių uolienų gausu žemės paviršiuje. Skirtingų uolienų šilumos akumuliavimo savybės gali skirtis net keletą kartų. Bendru atveju – uoliena turi būti tamsi ir vienalytė. Viena iš daugiausiai šilumos sukaupiančių uolienų yra muilo akmuo. Jis naudojamas kai kuriose krosnelėse ir pasižymi švelniu garu. Tačiau jis nėra pakankamai atsparus, kad būtų naudojamas skaldytas. Muilo akmuo naudojamas ten, kur jis tiesiogiai nesiliečia su šilumos šaltiniu.
Akmenų įtaka garo kokybei
Klasikinis reikalavimas garo kokybei – vadinamasis lengvas garas. Garas laikomas tuo lengvesnis, kuo karštesni yra akmenys, taigi lemiantis veiksnys yra akmenų temperatūra. Karščiausi akmenys gali būti uždaro tipo malkomis kūrenamose krosnyse. Jose akmenų temperatūra gali pakilti iki 400-500°C, o kartais net iki 700°C. Paties lengviausio garo krosnyse Aito akmenys įkaista iki skaistaus raudonumo, net iki baltumo. Garas nuo tokių akmenų yra labiausiai išskaidytas į pačius smulkiausius lašelius ir laikomas etalonu. Jis labai greitai juda pirtyje, ypač maloniai juntamas ant kūno, tiesiog masažuoja kūną, tokiu garu prisotintu oru lengva kvėpuoti.
Kitas reikalavimas garo kokybei – švarus garas t.y. toks garas, kuris kyla tik nuo akmenų, o ne nuo įkaitintų metalo paviršių ar kaitinimo elementų. Vandens garai, išgarinti nuo metalinių paviršių, turi nemalonų metalinį prieskonį, be to, karštas metalas išdegina deguonį ir skleidžia teigiamus jonus, kurie sukelia nemalonius pojūčius, vargina. Kai kurie pirtininkai, subtiliai jaučiantys skirtumą, negali net maudytis pirtyse su elektriniais kaitinimo elementais. Todėl norint išgauti švaresnį garą su elektrine krosnele, patartina kelias minutes prieš duodant garo ją išjungti, kad kaitinimo elementai atvėstų. Tačiau kad kartu neatvėstų ir akmenys, jų turi būti pakankamas kiekis.
Garo kokybė nuo akmenų dydžio priklauso tiek, kiek tas dydis leidžia pasiekti aukštesnę paviršiaus temperatūrą ir lengvesnį garą.
Akmens rūšis ir juose esantis kenksmingų priemaišų (ypač sieros ir fosforo junginių) kiekis taip pat turi įtakos garo ir pačios pirties kokybei. Kai kurios akmens rūšys, kaip pavyzdžiui, muilo akmuo, pasižymi subtiliu švelniu garu. Kitos akmenų rūšys, pavyzdžiui, žadeitas, duoda specifinį garą. Kadangi žadeitas labai lengvai perduoda šilumą ir gerai perkaista, žadeito garas yra lengvas, ilgai išliekantis, malonus jausti ant kūno ir kvėpuoti. Žadeitas yra ir ypač švarus akmuo, ir jo garas laikomas tikrai kokybišku, kiek tai gali priklausyti nuo akmens rūšies.
Akmenų įtaka pirties įkaitimo laikui
Savaime aišku, įkaitimo laikas tiesiogiai proporcingas akmenų kiekiui ir temperatūrai. Tačiau tai yra praktinis, patogumo kriterijus ir priklauso taip pat ir nuo krosnies konstrukcijos. Jis gali būti nuo kelių minučių (pirtyse su elektrinėmis šilumą akumuliuojančiomis krosnimis) iki 2-3 valandų (pirtyse su periodinio kaitinimo krosnimis arba dūminėse pirtyse).
Net geriausios ir daug akmenų turinčios pirtys su periodinio kaitinimo krosnimis turėtų įkaisti bent per 2-3 valandas, o pirtys su nuolatinio kaitinimo krosnimis – per 1-1,5 valandos. Jei per tiek laiko pirties įkaitinti nepavyksta, reiškia, statant pirtį ar parenkant krosnį yra kažkur padaryta klaida. Pirties įkaitimo laikas yra optimalus tada, kai akmenys įkaista tuo pačiu metu kaip ir pirties oras, arba greičiau. Jei oras įkaista, o akmenys nespėja, geros pirties nebus, nebent Jūs nekenčiate garo. Geras šilumos energijos akumuliavimas yra naudingas, ypač jei krosnelė yra mažesnio galingumo, negu vidutiniškai reikalinga pagal Jūsų saunos tūrį, nes papildomai energijos reikia norint išgauti garo. Tačiau jei besimaudančiųjų pirtyje karščio poreikiai yra skirtingi, pirtyse su atvira akmenų įkrova mažesnis akmenų kiekis ir tuo pačiu mažesnė inercija leidžia greičiau įkaitinti ar išvėdinti pirtį iki norimos temperatūros, jei kažkam atitinkamai būtų per vėsu ar per karšta.
Įkaitimo laikas tiesiogiai priklauso ir nuo akmenų dydžio. Kuo didesnis akmuo, tuo ilgiau užtrunka, kol jis perkaista kiaurai. Akmuo kaista nuo išorės į vidų. Jei akmuo neperkaista visame savo tūryje, t.y. jei kaitinant pirtį jis viduje lieka šaltesnis, tai yra didelis trūkumas. Vėliau akmens vidaus ir paviršiaus temperatūra vis tiek susivienodins, tačiau toks akmuo naudos naudingą paviršiaus šilumą tam, kad įšiltų jo vidus. Todėl optimalūs akmenų dydžiai ir yra tokie kaip minėta anksčiau – nuo 5 iki 15cm, o periodinio kaitinimo krosnims iki 20cm.
Akmenų rūšis irgi turi įtakos pirties įkaitimo greičiui, būtent tokia jų fizikinė savybė, kaip šiluminis laidumas. Jei krosnelės galingumas yra optimalus arba santykinai didesnis, negu reikia, tai galima naudoti akmenis, kurie įkaista greičiau ir taupo elektros energiją. Laidžiausi šilumai yra keraminiai akmenys, o taip pat žadeitas. Tačiau periodinio kaitinimo ir uždaro tipo krosnims žadeitas netinka, nes neatlaiko tokios aukštos temperatūros. Tuo tarpu keraminiai akmenys joms tinka puikiai. Teigiama, kad Aito krosnelė, kuriai su natūraliais akmenimis įkaitinti reikia 2-2,5 valandos, su keraminiais akmenimis įkaista per 1,5 valandos. Tiesa, greitai įkaisdama ji akumuliuoja ir mažiau šilumos, ir greičiau atvėsta.
Akmenų įtaka temperatūros palaikymui
Čia reikia išskirti dviejų rūšių temperatūros palaikymą: pirties patalpos temperatūros ir akmenų temperatūros. Ši akmenų funkcija turi skirtingos reikšmės nuolatinio ir periodinio kaitinimo krosnelėse. Kuo akmenų kiekis didesnis, tuo pirties temperatūra yra stabilesnė, pirtis inertiškesnė, t.y. lėčiau įkaista, bet lėčiau ir atšąla. Jei pirtis yra su atvirais akmenimis, ši taisyklė galioja visai pirties patalpai, tačiau jei akmenų šiluma yra akumuliuojama uždaroje talpoje, tai galioja tik akmenų temperatūrai. Jei uždaro tipo krosnis turi sukaupusi daug šilumos, pirties temperatūrą galima greitai pakelti arba sumažinti atidarant ir uždarant akmenų konteinerio dangtį.
Beje, prisimenant aukščiau minėtą būdą „pagerinti“ elektrinių krosnelių garui, išjungiant kaitinimo elementus, svarbus tampa akmenų kiekis. Krosnelėse su 80-100 kg akmenų konteineriu šiluma išsilaiko pakankamą vienam pasikaitinimui laiką, net ir gausiau užpilant.
Skirtingos krosnių konstrukcijos
Ar įmanoma sukonstruoti idealią krosnelę, kurios garo kiekis ir kokybė būtų aukščiausios rūšies, kuri įkaistų greitai ir patogiai? Ir dar kainuotų visiškai nedaug? Bent kol kas to nėra pavykę padaryti nei vienam gamintojui. Turbūt ir mums nepavyktų sukurti tokios idealios krosnelės. Jei akcentuosime garo kiekį, gali nukentėti garo kokybė, jei teiksime pirmenybę garo kokybei, nukentės įkaitimo greitis, patogumas, ir ekonomija, jei kreipsime daugiausiai dėmesio į greitį ir patogumą, galime pamiršti gausaus lengvo garo savybes. O jei norėsime pasiekti aukštus bendrus garo kiekio ir kokybės rodiklius, toks sprendimas neišvengiamai pareikalaus uždaro tipo krosnies, o jos kainuoja nemažai, kaista ilgai, kai kurios sunkiai pasiekia aukštą pirties patalpos temperatūrą.
Taigi matome, kad reikalingas kompromisas. Ir aišku, kad kiekvienas vartotojas to kompromiso ieško savaip, pagal tai, kas jam aktualiausia. O gamintojai stengiasi, ieškodami geriausių derinių, kurdami naujus modelius. Mūsų įsitikinimu, pastarųjų metų Suomijos gamintojų ieškojimai atspindi pakankamai geras tendencijas, nes ieškoma kuo geresnių garo savybių kuo palankesne kaina. O mes džiaugiamės, galėdami šiuos modelius jums pristatyti.
UAB “Pirtelė“, Jonas Milaševičius