Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Puošniosios magnolijos iš dinozaurų laikų

Kai prie Šiaulių universiteto Mokomojo teatro kuplus medelis pasipuošė žiedais, daugelis suabejojo, ar jie tikri.
Nuotraukos

Kai prie Šiaulių universiteto Mokomojo teatro kuplus medelis pasipuošė žiedais, daugelis suabejojo, ar jie tikri. O pasirodė, kad tikri, nors ir pakankamai reti – Šiauliuose magnolijos yra retenybė.
 

Augo ir prieš 20 milijonų metų

Dauguma magnolijų žydi balandį-gegužę ir žydi bent kelias savaites. O kai kurių rūšių magnolijų žiedai dar ir nuostabiai kvepia.

Apskritai magnolijos yra tropikų augalai - rytų ir pietryčių Azijoje, Pietų, Centrinėje Amerikoje, Karibuose, pietryčių JAV savaime auga nuostabiausios jų rūšys. Vienos visžalės, kitos – lapus metančios ir visos besipuošiančios nuostabiais dideliais žiedais.

Beje, magnolijų žiedais prieš milijonus metų galėjo gėrėtis ir dinozaurai, nors vargu, ar šiems priešistoriniams gyvūnams gražūs augalai rūpėjo. Tačiau, kaip ten bebūtų, mokslininkai yra atradę 20 milijonų metų senumo magnolijų fosilijų.

O štai šis augalas pavadintas magnolija ne taip seniai prancūzų botaniko Pjero Magnolo garbei.
 

Ir krūmai, ir medžiai

Dideliais įspūdingais baltais, gelsvais, rausvais ir kitokių atspalvių žiedais žydinti magnolija būna ir medis, ir krūmas. Medis užauga iki 15 metrų aukščio su dideliais, iki pusmetrio ilgio, lapais, iki ketvirčio metro skersmens žiedais su 6-9 kremiškai baltais, gelsvais, rausvais ir kitokių atspalvių žiedlapiais, kurie subrandina 10 centimetrų ilgio raudoną vaisių su raudonomis sėklomis.

Kaip krūmai augančios magnolijos niekuo nenusileidžia medžiams, nebent tik aukščiu.

Gamtoje didelė magnolijų įvairovė – daugiau nei 200 rūšių, o kiek dar yra sukultūrintų, išvestų porūšių! Kai kurios rūšys pakelia ir ne itin šiltą klimatą, tad jas galima auginti ir Lietuvoje. Tačiau vis dėlto ne tiek daug – tik japoninę, žvaigždinę, Sulanžo, Lebnerio, Zyboldo ir dar vieną kitą.

Ir kad jos čia puikiai auga, įrodo Šilutėje prieš šimtą metų pasodintosios. Tik prieš įsigyjant magnolijų sodinukus reikia išsiaiškinti, ar jos forma kaip krūmo, ar kaip medžio. Juk krūmai išauga iki trijų metrų skersmens, o Lietuvoje medžiai išauga iki aštuonių metrų aukščio.

Bet kuriuo atveju magnolijų nereikėtų sodinti arti pastatų. Ir būtina parinkti tokią vietą, kad gležnos jų šakelės nebūtų nuolat kliudomos praeinant ar pravažiuojant, nes šie augalai nemėgsta genėjimo ir laužymo.

Magnolijas reikia lepinti

Apskritai magnolijas reikia lepinti. Sodinti jas būtina nuo žvarbių vėjų apsaugotose vietose į purią, laidžią, derlingą dirvą, kuri neturi būti nei molinga, nei smėlėta. Dauguma magnolijų mėgsta rūgštoką dirvą ir nepakenčia kalkingos.

Sodinami šie augalai itin atsargiai - su dideliais žemės grumstais ir gausiai laistomi, kol prigyja. Jaunutes magnolijas vėlų rudenį reikėtų aprišti su agroplėvele, šaknis mulčiuoti 30 centimetrų durpių ar pjuvenų sluoksniu.

Pavasarį būtina tręšti kompleksinėmis trąšomis, bet tik ne vasarą.
O štai ligoms ir kenkėjams bei užterštam orui magnolijos yra atsparios.

Geriausia sodinti iš rimtų medelynų įsigytus magnolijų sodinukus. Galima pabandyti padauginti ir ūglius, ir pasėti sėklas. Tačiau mažai tikėtina, kad taip pavyks išauginti gyvybingus augalus, ypač jei ūgliai ar sėklos bus sukultūrintų magnolijų.

Būtina prisiminti, kad pirmaisiais metais sodinukai auga labai lėtai. Tik liepos pradžioje jie jau turi tikruosius lapelius, o sparčiai augti pradeda rugpjūtį ar net rugsėjį. Todėl bent iš pradžių nereikėtų nusiminti, kad jaunas krūmelis ar medelis atrodo gana skurdžiai.

Beje, magnolijas galima auginti ir vazonuose. Tada jos turi būti nuolat laistomos, tręšiamos iki pat vasaros pabaigos, o prieš šalčius vazoną vertėtų pastatyti vėsioje verandoje ar įstiklintame balkone.


Romualda URBONAVIČIŪTĖ

www.snaujienos.lt