Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Vasariškų malonumų erdvė – lauko pavėsinė

Tu­rint ne­ma­žą na­mo kie­mą lau­ko pa­vė­si­nė va­sa­rą tam­pa ma­lo­nia erd­ve, lei­džian­čia va­lan­dė­lei gry­na­me ore pa­sis­lėp­ti nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių ar ne­ti­kė­to lie­taus
Nuotraukos
Tu­rint ne­ma­žą na­mo kie­mą lau­ko pa­vė­si­nė va­sa­rą tam­pa ma­lo­nia erd­ve, lei­džian­čia va­lan­dė­lei gry­na­me ore pa­sis­lėp­ti nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių ar ne­ti­kė­to lie­taus, pa­si­mė­gau­ti poil­siu, pa­skai­ty­ti kny­gą. Pa­vė­si­nė taip pat pa­ti sma­giau­sia vie­ta šil­to­mis die­no­mis leis­ti lai­ką su drau­gų kom­pa­ni­ja, užk­ly­du­sia į sve­čius.

Ne­ti­kė­tai pra­kiu­ręs dan­gus ar pa­ki­lęs vė­jas ne­taps prie­žas­ti­mi lin­dė­ti na­mie, jei kie­me tu­rė­si­te pa­vė­si­nę. Ji ne tik sau­gos nuo ne­pa­lan­kių oro są­ly­gų, bet ir taps iš­skir­ti­ne kie­mo puo­šme­na.

Sto­gą den­gia čerpėmis

Dau­ge­lis tau­tie­čių – na­gin­gi, kruopš­tūs ir tau­pūs žmo­nės, to­dėl to­kius lau­ko sta­ti­nius kaip pa­vė­si­nė daž­nai nu­spren­džia pa­sis­ta­ty­ti sa­vo ran­ko­mis. Ta­čiau de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad tai nė­ra pats pi­giau­sias ma­lo­nu­mas, net jei ne­rei­kė­tų mo­kė­ti už dar­bą. Ne­di­de­lės me­di­nės pa­vė­si­nės be be­to­nuo­to pa­ma­to, ren­čiant ją iš pi­ges­nių bal­kių ir len­tų, den­giant bi­tu­mi­nė­mis čer­pė­mis, įren­giant elek­tros įva­dą, me­džia­gos ki­še­nę pa­leng­vins vi­du­ti­niš­kai 1000 eu­rų.

Lau­ko pa­vė­si­nės di­zai­nas – jos sa­vi­nin­ko es­te­ti­nio sko­nio, fan­ta­zi­jos ir fi­nan­si­nių ga­li­my­bių rei­ka­las. Šie sta­ti­niai ga­li skir­tis sa­vo for­ma, sti­lis­ti­ka, pa­si­rink­to­mis sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis.

Be­ne pa­grin­di­nis pa­vė­si­nės ele­men­tas, le­mian­tis jos di­zai­ną, yra sto­gas. Ta­čiau par­en­kant sto­go me­džia­gas rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je ne tik jų iš­vaiz­dą. Ne­ma­žai den­gi­mo me­džia­gų ga­li­ma nau­do­ti tik di­de­lio nuo­ly­džio sto­gams. Pa­vė­si­nių sto­gai tra­di­ciš­kai den­gia­mi malks­no­mis (len­te­lė­mis), nors lie­tu­viai vis daž­niau tam nau­do­ja ir bi­tu­mi­nes čer­pes. Jos iš es­mės yra at­spa­rios ug­niai ir ti­krai ne­si­de­for­muos ke­le­tą me­tų.


Be­je, pro­jek­tuo­jant sto­gą de­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad žie­mą ant jo su­si­kau­pu­sio snie­go ma­sė su­ku­ria kryp­tin­gą jė­gą, ga­lin­čią su­plė­šy­ti pa­vė­si­nės sto­gą. Kuo ma­žes­nis nuo­ly­dis, tuo ši jė­ga di­des­nė.

Ypač rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į sto­go sek­ci­jų su­tvir­ti­ni­mą tar­pu­sa­vy­je apa­ti­nė­je geg­nių da­ly­je. Tai­gi ren­kan­tis pa­vė­si­nės sto­go dan­gą ver­tė­tų va­do­vau­tis ne kai­nos, o il­gaam­žiš­ku­mo ir pa­ti­ki­mu­mo kri­te­ri­jais.

Mū­ri­nė pa­vė­si­nė ne itin jauki

Di­džiau­sios Lie­tu­vo­je elek­tro­ni­nės par­duo­tu­vės pi­gu.lt spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dau­gu­ma nuo­sa­vų na­mų šei­mi­nin­kų yra iš­ti­ki­mi kla­si­kai ir daž­niau­siai ren­ka­si me­di­nes pa­vė­si­nes, nes me­dis – na­tū­ra­liai šil­ta ir jau­ki me­džia­ga, pui­kiai de­ran­ti ir prie mo­der­naus di­zai­no na­mo, ir prie tra­di­ci­nio so­do na­me­lio. Be to, to­kiam pa­si­rin­ki­mui daug įta­kos tu­ri ir tra­di­ci­jos. Ne pa­slap­tis, kad tau­tie­čiai nuo se­no pri­si­ri­šę prie jiems ar­ti­mų na­tū­ra­lių me­džia­gų.

Jei tu­rė­tu­me ga­li­my­bę ap­va­žiuo­ti vi­sas kai­mo so­dy­bas, nuo­sa­vų na­mų ar so­dų kie­mus, dau­giau­sia ras­tu­me me­di­nių pa­vė­si­nių, pa­ga­min­tų iš len­tų ar­ba rąs­tų. Daž­nai nau­do­ja­mos ori­gi­na­lios me­di­nės de­ta­lės, ne­ap­dirb­tas me­dis su ša­ko­mis at­lie­ka ir de­ko­ro, ir pra­kti­nę funk­ci­ją. Pa­vyz­džiui, ant to­kių ša­kų žmo­nės ka­bi­na švies­tu­vus, įvai­rias lem­pu­tes ir pan.

Vis dėl­to me­di­nės pa­vė­si­nės rei­ka­lau­ja daug prie­žiū­ros. Me­dį rei­kia re­gu­lia­riai va­ly­ti, im­preg­nuo­ti, la­kuo­ti ar per­da­žy­ti. Be to, me­di­nės pa­vė­si­nės, pa­ly­gin­ti su me­ta­li­nė­mis, sa­vo il­gaam­žiš­ku­mu ir pa­ti­ki­mu­mu nie­ka­da ne­pri­lygs me­ta­lui.

Me­ta­li­nes ar mū­ri­nes pa­vė­si­nes pa­pras­tai ren­ka­si iš­skir­ti­nį sti­lių mėgs­tan­tys nuo­sa­vų na­mų ir so­dy­bų sa­vi­nin­kai. Prie mū­ri­nio pa­sta­to pui­kiai at­ro­do ir to­kia pat pa­vė­si­nė, ta­čiau ver­tė­tų ge­rai ap­gal­vo­ti, kaip bus su­tvar­ky­tas kie­mas ar so­das, nes mū­ras su­ku­ria šal­tą ir ne­jau­kų ur­ba­nis­ti­nį sti­lių. Il­gai­niui jis pra­de­da var­gin­ti. Tuo at­ve­ju, jei na­mo bal­ko­nus ar­ba te­ra­są puo­šia me­ta­li­niai tu­rėk­lai ar me­ta­li­nės ap­sau­gi­nės tvo­re­lės, sta­tant pa­vė­si­nę rei­kė­tų kreip­tis pa­gal­bos į auk­sa­ran­kį kal­vį. Šis jos sti­lis­ti­ką pri­de­rins prie na­mo ir kie­mo eks­ter­je­ro.

Pa­vė­si­nės pa­grin­das tu­ri bū­ti ne­pas­lan­kus ir tvir­tas. Tam, ne­prik­lau­so­mai nuo kie­mo ar na­mo sti­lis­ti­kos, vi­sa­da ga­li­ma nau­do­ti be­to­ną, trin­ke­les, rąs­tus ir me­di­nes len­tas. Bū­ti­na at­si­min­ti, kad pa­grin­das tu­rės iš­lai­ky­ti pa­vė­si­nės svo­rį, jis vi­suo­met bus vei­kia­mas at­šiau­rios gam­tos, to­dėl pa­si­rin­kus ne­tin­ka­mą vi­sas pa­vė­si­nės pro­jek­tas ga­li tap­ti ti­kru fias­ko.

Sau­go privatumą

Pa­vė­si­nę su­da­ro trys pa­grin­di­niai ele­men­tai: pa­grin­das, lai­kan­čios si­jos ir sto­gas. Jų sti­lius ir di­zai­nas ga­li bū­ti la­bai įvai­rus – vis­kas pri­klau­so nuo kie­mo šei­mi­nin­ko su­ma­ny­mų ar no­rų. Kai ku­rios pa­vė­si­nės tu­ri tik tvir­tas, sto­gą lai­kan­čias si­jas ar­ba da­li­nes sie­nas. Šios ga­li bū­ti vi­siš­kai ar­ba iš da­lies už­da­ros.

Už­da­ro­se pa­vė­si­nė­se bū­na pa­lik­tos ert­mės lan­gams, pi­nu­čiams ir ki­tiems de­ko­ro ele­men­tams. Be to, to­kio ti­po sie­no­se ga­li­ma mon­tuo­ti ir stik­li­nius lan­gus – juos leng­va iš­im­ti, kai no­ri­si dau­giau gry­no oro ar ši­lu­mos pa­vė­si­nė­je. Ži­no­ma, prieš ap­sisp­ren­džiant dėl pa­vė­si­nės sie­nų, bū­ti­na ži­no­ti, kur nau­ja kie­mo puo­šme­na sto­vės, ku­ri jos da­lis bus apš­vies­ta sau­lės, iš ku­rios pu­sės pu­čia šal­ti, ne­ma­lo­nūs vė­jai ir pan. Taip pat rei­kė­tų įver­tin­ti ir to­kius fak­to­rius kaip kai­my­nys­tė bei as­me­ni­nė erd­vė.

Pa­vė­si­nės ne­re­ko­men­duo­ja­ma sta­ty­ti la­bai ar­ti kai­my­nų skly­po, nes jei va­sa­rą jo­je bus or­ga­ni­zuo­ja­mi va­ka­rė­liai, sklin­dan­tis triukš­mas drums ap­lin­ki­niams ra­my­bę. Toks lau­ko sta­ti­nys prie­ki­nia­me na­mo kie­me – ir­gi ne pats ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas tiems, ku­rie ver­ti­na sa­vo pri­va­tu­mą. Ži­no­ma, jei kie­mą juo­sia aukš­ta tvo­ra, gy­vat­vo­rė ar­ba pa­vė­si­nės sie­na nuo gat­vės pu­sės yra vi­siš­kai už­da­ra, prob­le­mų dėl pri­va­tu­mo ne­tu­rė­tų kil­ti.

Par­en­gė To­mas Fedaravičius