|
|
|
Daugiabučių laiptinių durų sistemos.
|
Lietuvos daugiabučiuose vis mažiau lieka sovietmečiu instaliuotų pokalbio įrenginių, retas jų iki šiol buvo veikiantis. Tuo metu sukurtos sudėtingos elektroninės schemos (dėl mažo tuometinių radijo komponentų integracijos laipsnio buvo problemiška padaryti kompaktišką įrenginį), sudėtinga instaliacija neįstengė užtikrinti ilgalaikio ir patikimo funkcionavimo. Dauguma jų sugesdavo vos atidavus daugiabutį eksploatuoti. Šie įrenginiai, kuriuos reikėjo nuolat prižiūrėti, ilgiau išliko veikiantys tik tose bendrijose, kurios išskirtinai rūpinosi gyvenimo kokybe. To, kad jų neliko, priežastis paprasta - brangiai kainuojanti šių sistemų priežiūra. Pasibaigus daugiabučių statybai, sustojo ir šių įrenginių gamyba, neliko šias sistemas prižiūrinčių kompanijų. Patekimas į daugumą laiptinių tapo nekontroliuojamas, jose pradėjo nakvoti nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys, arčiau pramogų centrų laiptinės tapdavo vieta, kur buvo galima atlikti „mažą reikalą". Laiptinėse jautėsi netvarka, mėtydavosi šiukšlės, panaudoti švirkštai, kt.
Pirmoji šiuolaikinių pokalbio sistemų karta - mygtukinės iškvietimo sistemos - kiekvienas butas turėjo iškvietimo mygtuką. Tai gana kokybiškos sistemos, kurios funkcionuoja iki šiol. Pagrindinė tokio tipo pokalbio sistemų problema - daug mechaniškai besidėvinčių detalių - mygtukai iškvietimo skydeliuose, elektromechaniniai užraktai, spynų liežuvėliai, raktų šerdelės. Jei bute nebūdavo likę kiti žmonės, atrakinimas raktu daugumoje įdiegtų šio tipo sistemų buvo vienintelis būdas patekti į namus. Tik retoje laiptinėje būdavo papildomai sumontuotas kodinis atrakinimas, atrakinama distanciniu pulteliu arba elektroninių raktų (arba kortelių) skaitytuvu. Be to, šių sistemų instaliavimas išliko ganėtinai sudėtingas.
Bet kurio daugiabučio laiptinėje, jeigu joje yra bent 8 butai (jau net nekalbama apie 15, 27, 36 ar 60 butų laiptines), dėl dažno naudojimo mechaniškai besidėvinčios dalys apsitrina, išsijudina, tuo reikalaudamos nuolatinės priežiūros. Pati sistema, nors iš esmės yra veikianti, tampa nepatikima. Reikiamu momentu pagrindinės funkcijos - užrakinti duris - gali ir neatlikti.
Įsivaizduokime standartinę devynaukščio laiptinę, kurioje yra 27 butai. Tarkim, vidutiniškai kiekviename bute gyvena po 3 žmones. Apie 3 kartus per dieną jie išeina ir pareina. Raktas vienam butui naudojamas 9 kartus, bendrą durų užraktą vienas butas per dieną naudoja 18 kartų. Atlikus nesudėtingus aritmetinius veiksmus matome, kad per metus tokioje laiptinėje durys raktu rakinamos 80-90 tūkstančių kartų, pats užrakto mechanizmas naudojamas dvigubai tiek - 150-200 tūkstančių kartų. Durų užraktai dirba beveik kaip audimo staklės...
Naujausias pokalbio sistemų etapas, trunkantis jau daugiau kaip 5 metus - sistemos, neturinčios mechaniškai besidėvinčių dalių. Iškvietimo skydelyje nėra mechaniškai spaudžiamų mygtukų, duryse - mechaninių užrakto mechanizmų (nebent papildomi, naudojami išimtiniais atvejais), nėra spragtukų, spynos liežuvėlių. Kokios tai sistemos ir kokios jose naudojamos spynos?
Kaip jau minėta, visų pirma labai svarbu kokios yra laiptinės durys.
Durys turi lengvai varstytis, patikimai užsidaryti, būti tvirtos, gražios išvaizdos. Jei durys nėra tvarkingos, jos turi būti gaminamos ir sumontuojamos iš naujo. Laiptinės durys neturėtų būti medinės: Sausuoju metų periodu jose atsiranda plyšių o kai drėgna - persikreipia, nebeužsidaro. Tikslingiausia laiptinei gaminti metalines duris, į kurias gamybos metu sumontuojami būtini užraktai. Šios durys gali būti gruntuotos (ekonominis variantas) arba nudažytos specialiais faktūriniais dažais, su langeliais arba be jo. Išrankesni klientai renkasi duris su specialia medžio danga. Gaminant duris, jose turi būti sumontuotas hidraulinis durų uždarytuvas (beje, jis turi būti ilgaamžis, parinktas pagal durų svorį, jo pritraukimo savybės neturėtų smarkiai keistis nuo aplinkos oro temperatūros). Tačiau svarbiausia duryse - pats užraktas. Šiuo metu užraktui naudojami elektromagnetai. Švelniai durų pritraukikliui užvėrus duris, jos „prilimpa" prie elektromagneto 350-540 kg jėga (tai priklauso nuo parinkto elektromagneto galingumo). Jeigu įmanoma, geriausia elektromagnetą montuoti ties durų viduriu, įleidžiant į per visą durų aukštį pritvirtintą stačiakampį rėmą. Tuomet, nepriklausomai nuo rankenos tipo (burbulas ar didelė rankena, sudaranti sąlygas panaudoti didelę jėgą durims atidaryti), durys nesikraipo ir yra neįveikiamos norint jas atplėšti. Jeigu durys vienvėrės, tai pritraukiklis ir elektromagnetas - visas būtiniausias durų komplektas. Papildomų užraktų laiptinės durims nereikia.
Jeigu laiptinės durys pusantrinės, jos paprastai gaminamos su siaurąja nevarstoma dalimi. Visiškai netikslinga gaminti siaurąją durų dalį varstomą dėl keleto priežasčių: Visų pirma laiptinės durys gaminamos ne mažiau kaip 90 cm pločio, tuo tarpu buto durys nebūna platesnės kaip 85 cm. Jei jau galima įnešti daiktą per buto duris, tai per laiptinės duris tokį daiktą įnešti nesudarys problemų. Kita priežastis - patogu naudotis sistema, kai iškvietimo skydelis sumontuotas nejudamoje durų dalyje. Esant siaurąjai daliai varstomai, atsiranda papildomos vibracijos, kurios gali pakenkti elektroniniam iškvietimo skydeliui, durys triukšmingiau užsidaro. Ir trečia priežastis - tai durų kaina. Pagaminti duris su siaurąja varstoma dalimi kainuoja gerokai brangiau. Siauroje pusantrinių durų dalyje taip pat montuojamas durų atrakinimo iš vidaus mygtukas. Šio mygtuko, kaip vienintelės mechaniškai besidėvinčios detalės visoje sistemoje, klausimas taip pat sėkmingai išspręstas - jis yra metalinis, dailus, ilgaamžis.
Laiptinės durys yra bendro naudojimo objektas, todėl joms nekeliami ypatingo saugumo (tokio, koks būtinas buto durims) reikalavimai. Dingus maitinančiai elektros įtampai, durys atsirakina. Pavyzdžiui, kilus gaisro pavojui, pirmiausia turėtų būti išjungiama elektra visoje laiptinėje. Dėl gyventojų saugumo minėtu atveju nerekomenduojama montuoti rezervinio maitinimo šaltinio durų valdymo sistemoms. Esant rezerviniam maitinimo šaltiniui, kritiniu atveju, tektų ieškoti įrangos sumontavimo vietos ir joje išjunginėti maitinimą. Kalbant apie saugumą, reikėtų pažymėti, kad neteko girdėti pasitaikant atvejų, kuomet būtų bandoma išjungti elektros įtampą norint piktavališkai patekti į laiptinę.
Kuomet iš išorės nelieka galimybės duris mechaniškai atrakinti raktu, pageidautina kad išliktų du durų atrakinimo iš išorės būdai. Sumontavus šiuolaikinę sistemą, kiekvienam butui išduodami individualūs kodai (yra kodų kotrolė ir galimybė juos individualiai pasikeisti). Panaudojus kodą, bute sumontuotas unifonas (pasikalbėjimo / atrakinimo ragelis) praneša apie tai specialiu garsiniu signalu. Jei niekas nepareina - tai ženklas, kad kodu naudojasi svetimi ir jį būtina pasikeisti. Kadangi kodai yra skirtingi, vienodai naudojami visi skaitmenys, kodo rinkimo tablo dėvisi vienodai, neįmanoma iš labiau nudėvėtų skaitmenų vietų nustatyti naudojamo kodo. Bet kuriuose užraktuose, kuriuose naudojamas tas pats kodas, aiškiai matyti, kurie skaitmenys nuolat spaudžiami. Beje, šiose iškvietimo sistemose reikiamą kodą galima surinkti netgi su pirštine - skaitmenų mygtukai nėra sensorinai ir jų nereikia spausti.
Antras durų atrakinimo būdas yra atrakinimas elektroniniu raktu (kortele). Visų pirma tai skirta mėgstantiems patogumą - elektroninis raktas nešiojamas kartu su kitais raktais, yra atsparus mechaniniam poveikiui, drėgmei. Jeigu bent retkarčiais pasinaudoma individualiu kodu, palikus arba pametus elektroninį raktą, kodą visuomet prisiminsime ir duris atrakinsime juo. Atrakinimo elektroniniu raktu ar individualiu kodu valdymo funkcijas sistemoje atlieka atskiri procesoriai, taigi, dalinio gedimo atveju, gali būti panaudojamas likęs veikiantis durų atrakinimo būdas. Sistema vykdo savikontrolę, todėl, sutrikus pagrindinėms veikimo funkcijoms, automatiškai išduodamas durų atrakinimo impulsus kas 25 sek. Tai reiškia, kad net globalaus gedimo atveju gyventojai neliks stovėti už durų. Elektroniniai raktai įsigyjami pagal individualų poreikį.
Naudotis kodu, papildomos kainos nėra, todėl atrakinimo elektroniniu raktu galimybė yra naudinga ir tada, kai tarp laiptinės gyventojų yra netvarkingų žmonių, nesaugančių savo kodo ir tuo kenkiančių bendram visų laiptinės gyventojų saugumui. Daugumos sprendimu, tokiems butams gali būti uždrausta naudotis individualiu kodu, todėl jie privalės naudotis tik elektroniniais raktais, o žinotas individualus kodas daugiau nesuteiks galimybės patekti į laiptinę svetimiems.
Šiuolaikinėje sistemoje surinkus buto numerį, bute skamba unifonas. Pakėlus unifono ragelį, pasikalbama su svečiu ir jei reikia, jis įleidžiamas, nuspaudus ragelyje esantį durų atrakinimo mygtuką. Jeigu atskirame bute ragelis nėra montuojamas, sumažėja bendras visos laiptinės saugumas, nėra patogu naudotis sistema gyventojui, neturinčiam ragelio, dažniau trukdomi gyventojai, pas kuriuos rageliai sumontuoti. Atėjęs svečias, norėdamas patekti į butą, neturintį ragelio, gali jį informuoti, skambindamas mobiliuoju telefonu. Savininkas tokiu atveju privalėtų nusileisti ir atrakinti duris iš vidaus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pasakomas kodas. Jei unifonas nesumontuotas, dingsta informacija apie kodo panaudojimą, nelieka kodo panaudojimo kontrolės, taigi sumažinamas visų laiptinės gyventojų saugumas. Kitu atveju, kuomet svečias neturi galimybių pranešti apie save asmeniui, pas kurį atvyko, jis bando skambinti kitų butų numeriais, prašydamas, kad jį įleistų, o šiems tenka prisiimti atsakomybę už svetimo žmogaus įleidimą.
Šiuolaikinė telefoninio užrakto su pokalbiu sistema turi funkcionuoti taip, kad užtikrintų visų bendrus ir kiekvieno individualius poreikius. Todėl ji turi būti iki galo sukomplektuota - turi būti tvarkingos, išvaizdžios, tvirtos durys, duryse sumontuotas elektromagnetinis užraktas (elektromagnetas), durų pritraukiklis, skaitmeninė pokalbio sistema su kontroliuojamu individualiu atrakinimo kodu, elektroninio rakto skaitytuvu, suteikiančiu galimybę atrakinti elektroniniu raktu, iškvietimo rageliais kiekviename bute, kad būtų užtikrinamas pokalbis ir durų atrakinimas iš buto. Norint, kad poilsio niekas netrukdytų, iškvietimo signalas ragelyje gali būti atjungiamas.
Tokios sistemos įrengimo rezultatas - visuomet užrakinta, saugi, švari, šilta laiptinė. Tik išimtiniais atvejais (vandalizmo, netinkamo eksploatavimo, žaibo iškrovos) sistemą reikia remontuoti. Jei norint sutaupyti atsisakoma kurio nors komponento šioje sistemoje arba bandoma jį pakeisti kitu, kaina sumažėja nežymiai, tačiau smarkiai krenta sistemos efektyvumas, ilgaamžiškumas, veikimo stabilumas.
1996-2000 m. laiptinių duris, pokalbio sistemas montuoja (keičia) geriausios namų bendrijos. Sistemos mygtukinės, užraktai elektromechaniniai. Užsakymai vienetiniai.
2000-2003 m. Laiptinių duris, pokalbio sistemas montuojasi (keičiasi) bendrijos, gaunančios papildomų pajamų (už stogo nuomą, reklaminį plotą ant sienų) arba sudarytos finansiškai pajėgesnių gyventojų. Pradedamos montuoti skaitmeninės sistemos, tačiau užraktai išlieka elektromechaniniai, juos reikia periodiškai prižiūrėti. Užsakymai vienetiniai.
Nuo 2004 m. pradedami montuoti elektromagnetai, pagaliau laiptinių duryse nebelieka mechaniškai besidėvinčių dalių, sistemos tampa patikimos, kurių nebereikia periodiškai prižiūrėti. Užsakymai tampa masiniai.
2008 m. naujiena - gaminant naujas duris, elektromagnetas montuojamas viduryje, visu durų aukščiu pritvirtintame stačiakampyje rėme. Durų užraktas tampa patikimas, ilgaamžis, saugus. Atsisakoma antro elektromagneto durų apačioje, be kurio seniau montuojamų durų apačia atsiknodavo nuo stipraus traukiojimo už rankenos o ilgainiui durys išsiklaipydavo.
Šiuolaikinės laiptinių elektroninės durų sistemos - tai būtinybė, ne prabanga. Jos pasižymi mažomis eksploatacinėmis sąnaudomis, paprasta instaliacija. Sovietmečio suvokimą, kad neverta ką nors tvarkyti - vis tiek po mėnesio neveiks arba teks nuolat mokėti už eksploatavimą, pakeitė įsitikinimas, jog sistemos yra patikimos, ilgaamžės, pigiai eksploatuojamos. Tai parodė bendrijų, įsidiegusių šias sistemas, praktika.
Aišku, kiekvienoje bendrijoje visada atsiras tokių, kurie nenori naujovių, už kažką mokėti, kuriems nieko nereikia. Bendrijoje šiuos darbus organizuojantis asmuo visuomet turės sunkumų, kylančių dėl gyventojų nuomonių ir galimybių skirtumų, tačiau tokiais atvejais sprendžia dauguma, palaikydama vadovaujančio asmens poziciją. Ši pozicija kasdien vis tvirtėja, nes grindžiama praktiniais pavyzdžiais. Besinaudojant teisingai įrengta pokalbio sistema, kiekvienas gali įsitikinti, kad pinigai, išleisti laiptinių durims ir pokalbio sistemai įrengti / modernizuoti, yra gera vienkartinė investicija šiuo momentu, kuri su kaupu atsipirks ateityje
E.Demendžiūnas
