Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Apsaugos priemonės paspendžia spąstus vagims

Šių dienų nusikaltėliai kur kas rečiau į butus ir individualius namus laužiasi atsitiktinai
Nuotraukos

Šių dienų nusikaltėliai kur kas rečiau į butus ir individualius namus laužiasi atsitiktinai. Gerai pasiruošę nusikaltėliai dažniausiai tikslingai kėsinasi į brangų, tačiau nepakankamai apsaugotą šeimininkų turtą. Policijos duomenimis, vagystės sudaro 4 iš 5 visų užregistruotų kriminalinių nusikaltimų.

Tobulėjantys vagių įgūdžiai, jų organizuotumas reikalauja diegti pažangesnes apsaugos technologijas. Tačiau namų šeimininkai mažai investuoja į naujausias apsaugos priemones ir stengiasi apsisaugoti nuo turto grobimo minimaliomis sąnaudomis, kurios neadekvačios saugomoms materialinėms vertybėms.

Pavogė krūvą apatinių

Nusikaltimų statistika byloja, kad praėjusiais metais vagysčių Lietuvoje užfiksuota beveik tiek pat kiek ir užpernai – 31 tūkstantis. Iš jų privati nuosavybė sudarė apie 88 proc. atvejų.

„Vagysčių skaičius kol kas nemažėja. Nuo ilgapirščių nukenčia tiek privačių namų, tiek butų savininkai. Didžiausios vagystės įvykdomos žiemos viduryje ar antroje jos pusėje. Ilgas tamsusis paros metas nusikaltėliams ypač palankus. Vagys žino, kad po švenčių namuose pagausėja vertingų daiktų: atsiranda naujos buitinės ar garso, vaizdo technikos, kompiuterių, todėl nusikaltimai planuojami. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai vagys čiumpa viską, ką randa. Esame užregistravę įvykį, kai nusikaltėliai ištuštino drabužių spintą ir išnešė apatinių, kurių vertė 580 eurų“, - prisiminė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Stengiantis apsisaugoti nuo nepageidaujamų "svečių", ji patarė laikytis elementarių saugumo taisyklių: tuščiuose namuose nepalikti atitrauktų užuolaidų, pravirų langų, balkono. Nakčiai apsaugoti sodo padargus, baldus, batutus, vaikų sūpuokles.

Meno vertybes draudžia atskirai

BTA duomenimis, pernai apsidraudusiųjų atitinkamu draudimu ir nukentėjusių nuo nusikaltėlių vidutiniai vagystės nuostoliai siekė 700 eurų. O įvykis, kai vagys įsibrovė pro išdaužtą langą ir apšvarino seifą, draudimo bendrovei atsiėjo daugiausia - apie 16,4 tūkst. eurų. Ilgapirščiai pasisavino grynuosius pinigus, papuošalus, kvepalus.

Pasak K. Karpovos, tarp dažniausiai vagiamų daiktų yra papuošalai, buitinė technika, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir fotoaparatai. Tačiau jei klientai namuose turi ypatingų daiktų: antikvarinių baldų, meno dirbinių, išskirtinių vertingų daiktų - jie draudžiami atskirai. Svarbu, kad apie tokius daiktus savininkas draudikus įspėtų iš anksto ir būtų suderintos specialiosios draudimo sąlygos, antraip gali būti, kad tokie nuostoliai nebus kompensuojami.

Statistiškai daugiausia vagysčių registruojama Vilniaus ir Kauno miestuose bei rajonuose. Tačiau, išanalizavus visos Lietuvos miestų ir rajonų gyventojų skaičiaus ir vagysčių kiekio santykį, matyti, kad ir mažuose miesteliuose nėra taip saugu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, pernai ypač padaugėjo vagysčių Trakuose, Tauragėje ir Mažeikiuose.

Kokybišką šarvą įveikti sunkiau

6 minutės – tiek laiko vidutiniškai vagims pakanka įsibrauti į namus ir pavogti brangiausius daiktus. Pasak pareigūnų, pasikliauti vien signalizacija ir apsaugos darbuotojų komanda nereikėtų, nes kol atvyksta ekipažas, vagišių pėdos gali būti seniai ataušusios.

Visos namų, butų apsaugai skirtos priemonės yra veiksmingos. Pamatę įrengtą signalizaciją, vaizdo kameras, vagys retai imasi savo nešvaraus darbo”, - sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Simona Banėnienė. Vis dėlto praktika rodo, jog įsirengusieji signalizaciją gyventojai pernelyg atsipalaiduoja, manydami, kad jų turtas patikimose rankose.

Rimčiausios vagystės ilgai ir kruopščiai planuojamos šeimininkams nė neįtariant, o signalizacija tokiu atveju veikia kaip smėlio laikrodis, įspraudžiantis vagį į laiko rėmus.

Policijos duomenimis, dauguma vagių į būstą patenka pro duris. Nors vagys tikina, kad neįveikiamų spynų nėra, jiems svarbi kiekviena prie spynos praleista minutė. Viena patikimiausių prevencinių priemonių – kokybiškai pagamintos šarvuotos durys, kuriose įmontuota spyna su apsauginiais cilindrais, – tokias atrakinti išties sudėtinga. Tokios spynos turi apsaugines plokšteles, kurios apsaugo spynų cilindrus nuo gręžimo, cheminių medžiagų poveikio ir sumažina rakto padirbimo galimybę.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad spynos skląsčiai būtų pagaminti iš tvirto metalo. Dažnai vagys patenka į namus nupjovę durų vyrius.

Speciali plėvelė apsaugo langus

Galėdami patekti į butą per balkono ar terasos langą, vagys neretai apeina pagrindines duris. Pasak pareigūnų, atidaryti plastikinius langus per kelias sekundes prireikia vos vieno atsuktuvo, tačiau tokiais atvejais galėtų pagelbėti speciali rėmų apsauga.

Nepavykus įsibrauti pro duris ar langą, vagis greičiausiai bandys išdaužti stiklą. Tada nusikaltėlį pristabdo speciali nematoma plėvelė, klijuojama lango vidinėje pusėje. „Plėvelė ne tik sumažina stiklo skilimą smūgio metu, bet ir neleidžia pažirti šukėms. Vadinasi, plėšikui dar reikia perplėšti plėvelę, prie kurios prilipusios stiklo šukės. Tai užima nemažai laiko“, – patarimu pasidalijo el. parduotuvės Plėvelės.lt vadovė Živilė Vaitkūnienė.

Nematoma apsauga tampa nemaloniu siurprizu ilgapirščiams, kurie tikisi lengvai patekti į būsto vidų. Jei bute įrengta signalizacija, jau nuo pirmo smūgio suveikia jos davikliai, signalą perduodantys apsaugos darbuotojams.

"Šarvuotos durys, spynų, langų apsauga yra reikalingos priemonės, norint apsaugoti būstą, tačiau geriausias prevencijos pavyzdys yra saugi kaimynystė, kai kaimynai stebi, ar jų gyvenamojoje vietovėje nėra įtartinų asmenų, o pamatę nepažįstamuosius ilgai lūkuriuojančius prie namų nedelsdami informuoja policiją”, - kaimynų savitarpio pagalbos svarbą pažymėjo Kauno policijos atstovė S. Banėnienė.