Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Sintetiniai lauko baldai rūpesčių nekelia

Apie pa­si­sė­dė­ji­mą gry­na­me ore ga­li­ma sva­jo­ti bet ka­da, net kai sau­lė dar ne­le­pi­na ši­lu­ma.
Nuotraukos
Apie pa­si­sė­dė­ji­mą gry­na­me ore ga­li­ma sva­jo­ti bet ka­da, net kai sau­lė dar ne­le­pi­na ši­lu­ma. Jei prie na­mo tu­ri­te ža­lią­jį plo­tą, ne­nuos­ta­bu, kad ne­at­sis­pi­ria­te pa­gun­dai va­ka­rais ir sa­vait­ga­liais kuo dau­giau lai­ko pra­leis­ti gry­na­me ore. So­de pra­ver­čia ko­ky­biš­ki įvai­rioms lau­ko są­ly­goms pri­tai­ky­ti bal­dai.

„Ne­nus­pė­ja­mi va­sa­ros orai daž­nai ne­pa­tai­so­mai su­ga­di­na so­do bal­dus, vei­kia ir ki­tas eks­ter­je­ro de­ta­les. Ta­čiau to ga­li­ma iš­veng­ti, nes iš šiuo­lai­kiš­kų me­džia­gų pa­ga­min­ti lau­ko bal­dai daug me­tų ga­li at­lai­ky­ti ne tik drėg­mę, bet ir šal­čio, karš­čio, ul­tra­vio­le­ti­nių sau­lės spin­du­lių po­vei­kį“, - sa­kė ap­lin­kos ir land­šaf­to di­zai­ne­rė Je­ka­te­ri­na La­dy­žen­ko.

Vie­ni at­spa­riau­sių ap­lin­kos po­vei­kiui, pa­sak di­zai­ne­rės, iš sin­te­ti­nio ra­ta­no vy­te­lių pin­ti lau­ko bal­dai. Ši me­džia­ga spe­cia­liai bu­vo su­kur­ta lau­ko bal­dams, to­dėl pa­si­žy­mi vi­so­mis bū­ti­niau­sio­mis sa­vy­bė­mis ir ypa­tin­gu at­spa­ru­mu ap­lin­kos po­vei­kiui, tai­gi ga­li lau­ke bū­ti, esant bet ko­kiai oro tem­pe­ra­tū­rai.

„Na­tū­ra­lus ra­ta­nas au­ga tro­pi­nė­se džiung­lė­se, kur čia­bu­viai jį nau­do­ja kaip sta­ty­bi­nę me­džia­gą, pa­si­žy­min­čią ypa­tin­gu at­spa­ru­mu gau­siai drėg­mei, sau­lės spin­du­liams. Ta­čiau na­tū­ra­lus me­dis yra ne­vie­na­ly­tės struk­tū­ros, to­dėl su­nku jį to­ly­giai nu­da­žy­ti. Bal­dai iš to­kios me­die­nos bū­tų dė­mė­ti. At­siž­vel­giant į ge­riau­sias ra­ta­no sa­vy­bes, bu­vo su­kur­ta dirb­ti­nė jo al­ter­na­ty­va, ku­ri iš­po­pu­lia­rė­jo kaip vie­na pa­ti­ki­miau­sių lau­ko bal­dų ga­my­bai skir­tų me­džia­gų. Vis dėl­to pa­si­bai­gus šil­ta­jam se­zo­nui ge­riau lau­ko bal­dus su­neš­ti į vi­dų ar­ba bent jau už­deng­ti ap­sau­gi­ne plė­ve­le, nes net ir at­spa­riau­si daik­tai pa­ma­žu dė­vi­si, juk tai ne ak­muo ar gra­ni­tas“, - sa­kė J. La­ty­žen­ko.

Ap­gau­lin­gas plastikas

So­do bal­dais „Da'co­re“ pre­kiau­jan­čio sa­lo­no at­sto­vas Dai­nius Van­sys pa­sa­ko­jo apie kom­po­zi­ci­nę me­džia­gą (aintwood), iš ku­rios pa­ga­min­ti fo­te­liai, so­fu­tės, suo­liu­kai yra skir­ti nau­do­ti lauke

„Jau pats me­džia­gos pa­va­di­ni­mas sa­ko, kad tai „ne me­dis“. Nors įspū­dis la­bai ti­kras, bal­dai pa­ga­min­ti iš spe­cia­laus plas­ti­ko. Jei­gu no­ri­te me­di­nių bal­dų, bet ne­ga­li­te skir­ti daug lai­ko jų prie­žiū­rai, tuo­met aintwood yra to­bu­las pa­si­rin­ki­mas. Ši me­džia­ga pa­ga­min­ta iš plas­ti­ko, bet su­kur­ta taip, kad žiū­rint ir lie­čiant ji su­da­ro ti­kros me­die­nos įspū­dį. To­kiems bal­dams be­veik ne­rei­kia prie­žiū­ros, pri­si­kau­pu­sius ant jų ne­šva­ru­mus leng­va nu­va­ly­ti mui­lu ir van­de­niu“, - tei­gė D. Van­sys.

Tiems, kam svar­bu, kad bal­das dvelk­tų pra­ban­ga, at­ro­dy­tų it na­tū­ra­lios odos, pa­šne­ko­vas siū­lė iš­ban­dy­ti vi­ni­lu pa­deng­tus ga­mi­nius. Tai itin ko­ky­biš­kas pa­kai­ta­las, la­bai pa­na­šus į odą ir itin at­spa­rus tem­pe­ra­tū­rų svy­ra­vi­mams, ne­blun­kan­tis ir vi­siš­kai ne­įge­rian­tis van­dens. Lau­ko bal­dų pa­gal­vė­lės, pa­ga­min­tos iš šio odos pa­kai­ta­lo, ga­li at­lai­ky­ti ir šal­čiau­sią žie­mą, ir karš­čiau­sią va­sa­rą. Ga­min­to­jai šiuo me­tu siū­lo įvai­riau­sių kom­po­zi­ci­jų bal­dų, ati­tin­kan­čių skir­tin­gus pir­kė­jų po­rei­kius ir sko­nį. An­tai bal­dų pa­vir­šius iš plas­ti­ko ir me­džio mi­ši­nio tu­ri me­džio teks­tū­rą ir at­ro­do kaip na­tū­ra­lus me­dis, bet jam ne­rei­kia jo­kios prie­žiū­ros, taip pat ne­rei­kia pa­pil­do­mai im­preg­nuo­ti.

Ne­pa­kan­ka vien dažyti

Nors yra gau­saus lau­ko bal­dų iš dirb­ti­nių me­džia­gų pa­si­rin­ki­mas, dau­ge­lis ren­ka­si na­tū­ra­lų me­dį, ku­ris ne pi­ges­nis nei dirb­ti­nės al­ter­na­ty­vos ir rei­ka­lau­ja nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros. Lie­tu­viš­ka tra­di­ci­ja sa­ko, kad tvir­čiau­si yra ąžuo­li­niai bal­dai - to­kia ir yra po­pu­lia­riau­sia ša­lies lau­ko bal­dų ga­min­to­jų nau­do­ja­ma me­džia­ga.

Ąžuo­li­niai bal­dai yra su­nkūs, juos bū­ti­na kiek­vie­ną se­zo­ną at­nau­jin­ti: kruopš­čiai nu­va­ly­ti, im­preg­nuo­ti ir nu­da­žy­ti. To­dėl Lie­tu­vos bal­di­nin­kai iš­ban­do ir ki­to­kias na­tū­ra­laus me­džio al­ter­na­ty­vas.

„Daž­na nuo­mo­nė, kad už­ten­ka me­die­ną da­žy­ti de­ko­ra­ty­vi­niais da­žais ar la­ku ir ji bus ap­sau­go­ta. Ta­čiau iš tie­sų taip tik ga­di­na­me ne­pi­gų me­di­nį bal­dą. Da­žų ar la­ko sluoks­nis su­da­ro tik pa­vir­ši­nę plė­ve­lę, ku­ri trū­ki­nė­ja. O kai at­si­ran­da ply­šių, me­dį ga­di­nan­tiems par­azi­tams ke­liai tam­pa at­vi­ri. To­dėl nau­jus me­di­nius bal­dus bū­ti­na im­preg­nuo­ti an­ti­sep­ti­kais, o pro­ce­dū­rą pa­kar­to­ti kas ke­lis se­zo­nus. Ir tik ap­do­ro­jus an­ti­sep­ti­ku, ga­li­ma da­žy­ti bal­dą alie­ji­niais ar ki­tais da­žais. Tai už­ker­ta ke­lią lig­ni­no ir ce­liu­lio­zės iri­mui – vie­nai pa­grin­di­nių me­die­nos dū­lė­ji­mo prie­žas­čių“, - sa­kė ap­lin­kos di­zai­ne­rė J. La­dy­žen­ko.

Sū­puok­lės vi­sai šeimai

Jei at­mes­tu­me lie­tu­viš­kas tra­di­ci­jas, la­biau­siai lau­ko bal­dų ga­my­bai tik­tų tro­pi­niai me­džiai, pa­vyz­džiui, tik­me­dis. Pie­try­čių Azi­jo­je au­gan­čio tik­me­džio me­die­na pa­sau­ly­je lai­ko­ma vie­na at­spa­riau­sių ap­lin­kos po­vei­kiui. Mat jo­je gau­su na­tū­ra­lios aly­vos, ku­ri kon­ser­vuo­ja me­die­ną. Jai ne­bai­si drėg­mė, mi­ni­ma­liai vei­kia lau­ko tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai. Pui­ku, na­tū­ra­lu – bet bran­gu. Ta­čiau tik­me­dį, nors iš jo pa­ga­min­ti bal­dai dū­la lė­čiau, taip pat kaip ir ąžuo­lą teks pri­žiū­rė­ti.

Dar vie­na il­gaam­žė me­džia­ga – na­tū­ra­lūs ak­me­nys. Iš jų pa­ga­min­ti so­do bal­dai il­gai iš­lai­ko sa­vo gro­žį, nes yra at­spa­rūs lai­ko tėk­mės pa­da­ri­niams. Dėl ypa­tin­gų na­tū­ra­laus ak­mens sa­vy­bių so­do bal­dai, pa­vyz­džiui, suo­lai ar stal­vir­šiai, il­gai lie­ka stip­rūs ir pa­tva­rūs. Tai ne­pi­gus, bet ko­ky­biš­kas va­rian­tas. Rei­kė­tų dar pri­dur­ti, kad ak­muo nė­ra leng­va me­džia­ga trans­por­tuo­ti ar stum­dy­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą.

Ko ge­ro, ma­žiau­siai prie­žiū­ros rei­ka­lau­jan­tys ir pi­giau­si bal­dai yra plast­ma­si­niai. Bet jie ne­re­tai ir at­ro­do pi­giai. Tai­gi šei­mi­nin­kus, trokš­tan­čius iš­skir­ti­nės ap­lin­kos, šie bal­dai ga­li nu­vil­ti. Plast­ma­si­nių bal­dų silp­ny­bės: il­giau pa­sto­vė­ję sau­lė­je, jie iš­blun­ka. Jei pa­ga­min­ti iš ne itin ko­ky­biš­kos plast­ma­sės, de­for­muo­ja­si ir lūž­ta.